Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Mobilizacija ir Lietuva

Kare su Ukraina Rusija beatodairiškai didina eskalaciją: pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo paskelbė mobilizaciją, karštligiškai vykdo okupuotų Ukrainos žemių aneksiją, grasina Ukrainai ir Vakarams branduoliniais ginklais, jei ukrainiečių kariuomenė tęs puolimą. Kaip visa tai galėtų atsiliepti Lietuvai?

Greitėjančios bangos

Šis ruduo beveik neabejotinai bus minimas būsimuose istorijos vadovėliuose, ir turbūt ne vien Rusijoje. Rugsėjo 21 d. ši šalis trečią kartą savo istorijoje paskelbė mobilizaciją. Pirmą kartą tai įvyko 1914 m. liepos 18 d., o antrą – 1941 m. birželio 23-ąją. Abu kartus mobilizacija Rusijoje pradėjo procesus, kurie, vaizdžiai kalbant, panardino ją į komą: pirmuoju atveju jie baigėsi bolševikiniu perversmu ir carinės imperijos subyrėjimu, antruoju – demografine katastrofa, sovietinei imperijai praradus dešimtis milijonų gyventojų, nuo kurios ji taip ir nesugebėjo iki galo atsigauti iki pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Kokios bus dabartinės mobilizacijos, kurią Kremlius droviai vadina daline, nors formaliai jam niekas netrukdo į karo Ukrainoje nasrus žerti nors ir milijonus pašauktųjų, pasekmės, belieka tik spėlioti. Tiesa, gerai iš TV ekranų bei interneto naujienų portalų pažįstami mūsų viešosios nuomonės formuotojai žvaliai pranašauja karinį Rusijos žlugimą: esą mobilizuotai „patrankų mėsai“ Ukrainos kariuomenės sustabdyti nepavyks, vakarietiški ginklai atrems ne tik šią, bet ir būsimas mobilizacijos bangas, Rusiją ims purtyti socialiniai neramumai, žlugs ekonomika, o Kremliaus bandymas parklupdyti Ukrainą smogus jai taktinį branduolinį smūgį, susilauks triuškinamo NATO atsako tiesiai į Putino bunkerį.

Tik kažin ar tokios įžvalgos ramina visuomenę: nors ir labai norėtųsi jomis tikėti, bet juk tie patys ekspertai dar metų pradžioje įrodinėjo, kad Rusija tikrai nepuls Ukrainos, kad Putinas blefuoja. Vos prieš mėnesį kitą jie tvirtino, kad Kremlius tikrai nedrįs atvirai skelbti mobilizacijos, nes tai būtų režimo savižudybė. Dabar, kai eskalacija išaugo iki grasinimų branduoliniais ginklais, tie patys TV orakulai argumentuotai aiškina, kodėl Putinas nepaspaus „raudonojo mygtuko“. Taigi, sprendžiant iš viešosios nuomonės formuotojų patirties, būtų geriausia kliautis savo galva, juo labiau, kad karo Ukrainoje eskalacijos bangos ritasi vis greičiau: panašu, kad atsakymą į klausimą, ar Rusija pabandys dar labiau padidinti lošimo sumą, toliau stiprindama eskalaciją, sužinosime ne po mėnesių, o jau po kelių savaičių. Galbūt tas atsakymas vers kelti naujus klausimus, o gal nutiks priešingai: ko nors klausinėti jau nebebus prasmės.

Nauja karo fazė

Atsargos generolas leitenantas Valdas Tutkus, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, komentuodamas Rusijoje paskelbtos dalinės mobilizacijos galimą poveikį Lietuvos saugumo situacijai, pabrėžė kelis dalykus. Pirmiausia, pasak jo, tai reiškia, kad karas Ukrainoje pereina į naują fazę. Antra, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pergalė šiame karo etape akivaizdi: strateginę iniciatyvą perėmė ukrainiečiai. Kita vertus, vienareikšmiškai tvirtinti, kad Rusija karą jau pralaimėjo, būtų klaida: esą negalima neįvertinti priešininko. „Mobilizacijos paskelbimas patvirtino, kad Rusijos pajėgų žmogiškieji resursai yra išsemti. Lengvomis priemonėmis, tokiomis kaip samdinių, kalinių, čečėnų karių pasitelkimas, situacijos pakeisti nepavyko, todėl mobilizacija nėra netikėtas žingsnis. Buvo aišku, kad anksčiau ar vėliau Rusija turės jį žengti. Aukščiausioji Rusijos vadovybė pagaliau buvo priversta pripažinti, kad žmogiškieji resursai pasibaigė. Ukrainai, mums ir visam Vakarų pasauliui tai yra gera naujiena. Kokio masto ta mobilizacija bus, sunku pasakyti, oficialiai paskelbta, kad pašauks 300 000 rezervistų. Karine prasme toks skaičius visiškai nekeičia situacijos ir jėgų balanso. Tiek pakaktų nebent pajėgumams papildyti, sustiprinti okupuotų teritorijų gynybinį potencialą. Bet to tikrai nepakaks norint pereiti į puolimą ir toliau tęsti karą. Tai akivaizdu“, – sakė V.Tutkus.

Buvęs kariuomenės vadas sakė, kad mobilizacijos mastas dėl realaus poreikio fronte tikrai bus didesnis, o kaip pasielgs Rusijos vadovybė, esą sunku prognozuoti. Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijai nepalankų laiko veiksnį. „Laikas dabar ne jos pusėje, nes Ukraina kol kas, ačiū Dievui, sėkmingai vysto savo puolimą, ypač Charkovo srityje, praktiškai jau siekia Luhanską. Fronto linija pietuose taip pat nestovi vietoje, o būtent ši Ukrainos dalis Rusijai strategiškai yra labai svarbi“, – pridūrė atsargos generolas leitenantas.

V.Tutkaus manymu, jeigu mobilizacija Rusijoje vyktų sėkmingai, mobilizuoti kariai frontą Ukrainoje turėtų pasiekti ne anksčiau nei per 2–3 mėnesius: esą vien rezervistų įgūdžiams atnaujinti, papildomai apmokyti paprastai reikėtų skirti nuo pusantro iki trijų mėnesių. „Bet greičiausiai rusai to nedarys arba kažką panašaus tik imituos, ir tas laikas bus trumpesnis. Tačiau vis tiek užtruks: žmones reikia mobilizuoti, surinkti, paskirstyti, perrengti, aprūpinti amunicija, apginkluoti. Todėl spėju, kad jie Ukrainoje be poros mėnesių vargu ar atsiras, o tai jau bus žiemos periodas. Žiemą tikėtis kažkokių persilaužimų fronte, matyt, būtų sudėtinga. Ir Rusijai, ir pačiai Ukrainai“, – sakė V.Tutkus.

Panašu, kad atsakymą į klausimą, ar Rusija bandys dar labiau kelti lošimo sumą, toliau didindama eskalaciją, sužinosime ne po mėnesių, o jau po kelių savaičių. Galbūt atsakymas vers kelti naujus klausimus, o gal nutiks priešingai: ko nors klausinėti jau nebebus prasmės.

Pasak jo, suprantama, kad kuo giliau Rusija klimpsta Ukrainoje, tuo palankiau tai atsiliepia Lietuvos saugumo situacijai. „O juk Kremliui nepalankių veiksnių jau atsiranda ir be pačios Ukrainos. Ima kunkuliuoti Karabachas, Armėnija laikėsi tik dėl karinės Rusijos paramos. Dabar suteikti ją sudėtinga. Neaišku, kaip klostytis situacija Čečėnijoje, Kadyrovas išlieka valdžioje tik dėl absoliučios Putino paramos, taip pat ir karinės. Manau, ne visa Čečėnija džiaugiasi Kadyrovo valdymu. Padniestrės regionas taip pat niekada nebuvo ramus. Situacija Šiaurės Osetijoje ir Abchazijoje irgi turėtų kelti rūpestį Maskvai, nes gruzinai neužmiršo, kad tai jų teritorija. Trumpai sakant, be sudėtingo karo Ukrainoje Rusija turi ir daugiau neišspręstų problemų: jos buvo prigesintos, bet neužgesintos. Tol, kol Rusija yra įklimpusi kare, kol patiria labai rimtus nuostolius, mažai tikėtina, kad ji išdrįstų pradėti konfliktą su NATO aljansu. Kitaip sakant, mums atsipalaiduoti nereikėtų, bet dėl mobilizacijos nevertėtų ir panikuoti. Taip pat noriu pabrėžti, kad labai svarbu nepasiduoti euforijai – neva jau viskas, Rusija įveikta ir parklupdyta. Taip, jos situacija itin sudėtinga, ir karine, ir ekonomine prasme, bet karas niekada nebuvo lengvai prognozuojamas dalykas“, – apibendrino generolas.

Nusiteikę principingai

Rusijos valdžios sprendimas į karo Ukrainoje frontą papildomai atsiųsti šimtus tūkstančių mobilizuotų rezervo karių dar labiau pabrėžia karinės Vakarų šalių paramos Ukrainai svarbą: akivaizdu, kad sąjungininkų pagalba ginklais, amunicija, kitais ištekliais nulems, kaip klostytis situacija naujajame karo etape. Labai daug kas priklausys nuo Jungtinių Valstijų, tačiau nerimą kelia jose artėjantis politinis mūšis – kiek daugiau nei po mėnesio vyks Kongreso rinkimai. Rinkėjų valia bus pakeisti visi Atstovų rūmų nariai ir daugiau nei trečdalis senatorių. Ar po Kongreso rinkimų Jungtinių Valstijų parama Ukrainai nesusilpnės – juk girdėti amerikiečių politikų balsų, kad reikėtų labiau rūpintis pačios Amerikos problemomis?

„Aš manau, kad abi politinės partijos – ir respublikonai, ir demokratai – yra gana principingai nusiteikusios Rusijos agresijos atžvilgiu, tad rinkimų rezultatai neturėtų daryti tiesioginės įtakos Jungtinių Valstijų strateginei laikysenai. Bet aišku, kad jei Demokratų partija su prezidentu Joe Bidenu priešakyje po šitų rinkimų netektų atramos bent vienuose iš Kongreso rūmų, tai galėtų šiek tiek apsunkinti sprendimų priėmimo procesą. Jei, pavyzdžiui, Atstovų rūmuose ims dominuoti respublikonai, kai kurių sprendimų priėmimas galėtų strigti. Bet nemanau, kad tai tiesiogiai liestų klausimus, susijusius su Rusijos agresija“, – sakė politologas Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro direktorius. 

Pasak jo, kai kurie eksprezidentui Donaldui Trumpui artimi respublikonai ragino, užuot finansiškai rėmus, Ukrainą lėšas skirti pačių Jungtinių Valstijų vidaus problemoms spręsti, taip atliepiant šūkį „Amerika pirmiausia!“. „Tačiau bent kol kas nebuvo pagrindo manyti, kad tai galėtų būti dominuojanti frakcija respublikonų gretose. Ji nublanksta prieš didesnę partijos narių dalį, kuri išlieka stipriai nusiteikusi prieš Putiną. Juo labiau, kad tokią nuostatą išsako ir didelė dalis elektorato – ir respublikonų, ir demokratų. Tai veiksnys, kuris leistų manyti, kad esmingai pozicija neturėtų keistis“, – svarstė politologas.

L.Kojalos teigimu, Rusijai didinant eskalaciją Ukrainoje Vakarų reakcija išliko nuosekli: Maskvos priimti sprendimai savaime nepakeitė ES ar kitų Vakarų šalių pozicijos. „Ir toliau teigiama, kad bus tiekiama ginkluotė, labai svarbu, kad tas procesas būtų nuoseklus ir ilgalaikis, nepriklausomas nuo atskirų Putino pareiškimų. Kol kas atrodo, kad viskas taip ir vyksta. Juo labiau, kad ES jau kalba apie 8 sankcijų paketą, susietą būtent su sprendimu dėl mobilizacijos. Tai rodo, kad Putino grasinimai neatbaido Vakarų šalių nuo tolesnių sprendimų, kurie spaustų Rusiją“, – pridūrė pašnekovas.

Ką pakeis mobilizacija?

Kovo 11-osios akto signataras, buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, skeptiškai vertina viltis, kad karo Ukrainoje eskalacija paskatins Lietuvos Vyriausybę imtis papildomų priemonių stiprinant krašto saugumą. „Šiandieninė Lietuvos Respublikos valdžia turėjo pakankamai daug laiko atlikti visus reikalingus namų darbus ir pasiruošti, tačiau nedarė nieko. Todėl ir dėl dabartinės mobilizacijos Rusijoje nieko nedarys, nes tai yra žmonės, kuriems visiškai nerūpi mūsų valstybės gynimo organizavimas. Aš jums garantuoju, kad jie toliau klyks, pasakos, kokie blogi yra rusai, tačiau nė piršto nepajudins, kad mūsų valstybė taptų saugesnė. Tik visą laiką kartos: „Mes esame NATO, ir tai išspręs visas mūsų problemas.“ Todėl nereikia turėti jokių iliuzijų: šita valdžia nedarys nieko. O norintiems daugiau aiškumo galiu priminti, kad pagal NATO planus Rusijos agresijos atveju Lietuvos okupacija yra neišvengiama, ir tik praėjus ilgam pasiruošimo laikotarpiui NATO gali bandyti atgauti prarastas teritorijas“, – sakė A.Butkevičius.

Paklaustas, gal ir kita valdžia nelabai ką padarytų tokiomis aplinkybėmis, pašnekovas pasiūlė pradėti nuo elementarių dalykų. „Šiandien pasaulis kalba apie atominio ginklo panaudojimo scenarijų. Tai štai: ar jūs turite namuose dujokaukę? O jūsų vaikas? Kam šis klausimas visų pirma turėjo būti užduotas? Buvusiai Civilinės apsaugos tarnybai prie buvusio Krašto apsaugos departamento, kuri vėliau buvo perduota Vidaus reikalų ministerijai? Ir kurioje civilinė sauga buvo sunaikinta? Tai, kad ši neišmanėlių Vyriausybė nedarys nieko, geriausiai rodo dabartinė situacija. Ar jums kas nors pasakė, kiek ir kokių maisto produktų privalote turėti namuose, kad kilus krizei netaptumėte našta valstybei ir visuomenei? Pasiruošimas krizei ir galimam karui prasideda nuo tokių dalykų. Kad tu turi namuose vaistinėlę, kurios dar neatidavei Ukrainai, dujokaukę, benzino atsargą, kad žinai, kur ir kada turi atvykti paskelbus mobilizaciją, jeigu priklausai mobilizaciniam rezervui“, – sakė signataras.

A.Butkevičius kritiškai įvertino Lietuvos viešojoje erdvėje skambantį optimistinį motyvą, neva Rusijoje prasidėjusi mobilizacija „nieko nepakeis“. „Pažvelkime į skaičius. Rusija turi 17 mln. mobilizacinį kariuomenės rezervą, nors, pasak Rusijos gynybos ministro, jis sudaro 25 mln. žmonių. Vadinamasis operatyvinis rezervas – tai asmenys, bent kažkiek paruošti karo veiksmams – siekia 2 mln. Ir yra maždaug 300 000 „apšaudytų“, kurie yra dalyvavę karo veiksmuose. Tai šiandien pats naudingiausias Rusijai mobilizacinio rezervo komponentas. Šiandien Ukrainos teritorijoje kovoja apie 110 000 rusų kariškių. Net jeigu rusai mobilizuos ne milijoną, o tik 300 000, tai padės rimtai spręsti jų problemas. Mažų mažiausiai tai reiškia, kad karas užsitęs labai ilgai. Antras dalykas – rusai įsitvirtins užgrobtose teritorijose, pasistatys reikalingus inžinerinius įtvirtinimus, ir atkovoti šitas teritorijas bus labai sudėtinga“, – pabrėžė A.Butkevičius.

Jo teigimu, Rusijai į frontą Ukrainoje metus dar 300 000 vyrų, jais bus galima uždengti tas vietas, kurios buvo paliktos nepridengtos. „Rudenį, kai visas juodžemis pavirsta skysta bulve, kovos veiksmai ten labai sudėtingi. Žiema taip pat vargu ar bus palanki karui, judėti bus galima tik palei pagrindinius kelius ir geležinkelius. Rusija ruošiasi rudens ir žiemos laikotarpiui, kai galės stabilizuoti fronto liniją ir įšaldyti karo veiksmus. Per tą laiką ji mobilizuotu rezervu pridengs silpnas vietas ir per visą žiemą ruošis naujai karo bangai, kuri prasidės pavasarį, maždaug kovo viduryje. Tad žvelgti į situaciją lengvatikio vaiko akimis ir manyti, kad viskas bus gerai, nereikėtų“, – apibendrino A.Butkevičius.

Politiką lems ekonomika

Mobilizacija Rusijoje iš esmės keičia politinį, visuomeninį ir ekonominį šios šalies gyvenimo kontekstą. Antai Rusijos žiniasklaida užsimena apie valdžios planus artimiausiu metu įvesti karinę padėtį – iš pradžių su Ukraina besiribojančiose srityse, o paskui ir visoje šalyje. Tai galėtų reikšti, kad Kaliningrado sritį ims valdyti karinė administracija. Skelbiama ir apie planus Rusijos ekonomiką pervesti „ant karo bėgių“. Ar tokio pobūdžio pasikeitimai galėtų paveikti ir Lietuvą, ir jeigu taip, tai kaip?

Mečys Laurinkus, Kovo 11-osios akto signataras, politikas ir diplomatas, mano, kad poveikis jau jaučiamas. „Visi tie sunkumai, kuriuos išgyvena Europos šalys, jaučiami ir Lietuvoje. Tai veikia ekonomikos būklę. Ir tai turės atitinkamą poveikį politiniams sprendimams – reikės kažką daryti. Aš nežinau, kokia yra tikroji elektros kainų didėjimo priežastis, Lietuvoje dėl to yra ne viena nuomonė. Valdžia sako, kad tai susiję su bendra Europos situacija, bet opozicijos atstovai tvirtina, kad yra ir pačios valdžios darbo trūkumų. Nežinau, kaip tai bus sprendžiama. Bet viską suvesti į vieną priežastį – kad viskas dėl karo Ukrainoje – irgi, matyt, nėra teisinga. Dabar politika, bent jau ekonominėje srityje, tikrai turės keistis. Dėl daugelio priežasčių: juk kainos vis tiek kyla, ir žmonės nepatenkinti – visai nepriklausomai nuo paaiškinimų. Visada, jei tik yra nepasitenkinimas, jis virsta tam tikrais protestais. Jų gali būti. Ekspertų prognozės dėl ekonomikos būklės nėra optimistinės. Daugelyje įmonių bus stabdoma gamyba, tai vyks masiškai. Jau dabar kavinytės užsidarinėja. Vienu žodžiu, politinė situacija bus susijusi su ekonomine“, – sakė M.Laurinkus.

Jo teigimu, matyti, kad Lietuva yra susirūpinusi saugumo situacija regione ir nesnaudžia, didina pajėgas. „Mažai skelbiama apie tai, kas jau daroma, ir teisingai. Visos valstybės taip daro. Matyt, kažkas bus specialiai sprendžiama dėl vadinamojo Suvalkų trikampio. Kai dėl santykių su Rusija, tai jau nebežinau, ką dar galima padaryti po to, kai jau tiek padaryta. Ir nebendrauja, ir neįsileidžia... Politiniai santykiai, savaime suprantama, neegzistuoja, diplomatiniai vos vos gyvi, ir manau, kad greit beliks tik konsuliniai. Tiesa, diplomatinių santykių kol kas nenutraukėme. O pareiškimus Rusijos atžvilgiu – kas ji tokia ir panašiai – jau ir visi mokinukai žino. Tokių pareiškimų vis gausės“, – prognozavo signataras.

M.Laurinkaus teigimu, žiema bus sunki visiems – ir Ukrainoje, ir Lietuvoje. „Ypač pensininkams. Gali būti labai sunki situacija. Pakartosiu: nepriklausomai nuo paaiškinimo, kas su kuo ir dėl ko yra susiję – su karu, su Rusija, su jos manipuliacijomis energetikoje ir taip toliau. Žmonės supras, kas bus aiškinama, bet vis tiek valdžia liks kalta. Taip buvo visais laikais. Praeito amžiaus penktąjį dešimtmetį Didžiojoje Britanijoje vieną žiemą iškrito rekordiškai daug sniego. Dėl to kalta liko tuometinė konservatorių valdžia. Čia nieko nepadarysi, tai žmonių nuotaikų atspindys. Lietuvos valdžiai irgi bus sunkus metas. Bus streikų, ir didesnių, nei dabar bandoma skelbti. Bus mitingų prie Seimo ir Vyriausybės. Manau, valdžia padarys klaidą, jei bandys juos jėga vaikyti. Bus blogai. Gali apskritai uždrausti bet kokius susirinkimus, paskelbti nepaprastąją padėtį. Jeigu karinė padėtis bus įvesta Kaliningrade, ko gero ir Lietuva padarys tą patį“, – sakė pašnekovas.

Rekomenduojami video