Po Lietuvą plačiai pasklido žinia, kad „Misija Sibiras“ dalyviams nebuvo išduotos vizos vykti į ekspediciją Rusijoje. Misijos organizatoriai, vos sužinoję apie būsimus nesklandumus, pradėjo ieškoti alternatyvios krypties ir nusprendė vykti į Kazachstaną.

„Kaip žinia, Sibiro sąvoka yra platesnė nei geografinė sąvoka. Sibiras – tai ne tik taigos Rusijos Federacijoje, trėmimai vyko ir į kitas šalis. Tremtinių ir lagerių buvo ir Gruzijoje, Tadžikistane, Kazachstane. 2018 metų „Misija Sibiras“ komandos vyks į Kazachstaną. Pagal pradinį planą, kaip buvo planuota Krasnojarske, taip ir Kazachstane, komandos lieka dvi, ir jos, startavusios viename taške, toliau keliaus į kitus taškus skirtingais maršrutais“, – planai dalijasi projekto „Misija Sibiras“ vadovė Raminta Kėželytė, pridurdama, kad Kazachstane kalėjo politiniai kaliniai.

Ekspedicijos „Misija Sibiras`18“ dalyvė Aistė Eidukaitytė tikina, kad ekspedicijos maršruto pasikeitimas nesutrukdė pasiruošimui.

„Tikriausiai, kaip ir kiekvienais metais, viena iš pagrindinių užduočių buvo susirinkti informaciją, todėl mes bendravome su tremtiniais, su jais susitikdavome, klausydavomės jų istorijų. Taip pat labai svarbi pasiruošimo dalis yra tinkamai susikrauti kuprinę, todėl daug bendravome tiek su ekspedicijų vadovais ir stengėmės susidėlioti tinkamai daiktus. Tačiau tai, kad pasikeitė ekspedicijos maršrutas, mūsų pasiruošimo niekaip nesutrukdė. Manau, kad dauguma dalyvių, kurie šiemet dalyvavo atrankoje ir su kuriais šiemet vyksime kartu į Kazachstaną, dalyvavo atrankoje ne dėl to, kad nukeliautų į Sibirą, o dėl to, kad atliktų kilnią misiją“, – sakė A. Eidukaitytė.

Kazachstano teritorija yra antra pagal lietuvių kilmės asmenų tremties, įkalinimo ir palaidojimo mastą – ją lenkia tik Rusijos Federacija. Skaičiuojama, jog į šias vietas buvo perkelta beveik 50 000 lietuvių.

Šiuo metu organizatoriai daro viską, kad ekspedicijų komandos įgyvendintų tikslus Kazachstane. Naujasis ekspedicijos maršrutas reikalauja ne tik nenumatytų išlaidų, bet ir dar daugiau visuomenės pagalbos: surandant kuo daugiau žmonių, patyrusių kalinimus šiame krašte, ar jų artimųjų, ir galinčių pasidalinti emocijomis ir istorijomis.

Žmonės, kurių artimieji kalėjo Karagandos, Džezkazgano ar Balchašo apylinkėse, gali susisiekti su organizatoriais el. paštu jauniems@jauniems.lt, pasidalinti turimomis istorijomis, ir taip padėti efektyviau suplanuoti ekspedicijos maršrutą. „Misija Sibiras“ ekspedicija Kazachstane paskutinį kartą lankėsi 2009 m., šio krašto gamtinės sąlygos smarkiai skiriasi nuo tokio Sibiro, kokį atrandame Rusijoje. Kazachstano pietuose temperatūra vasarą gali pakilti net iki 45 laipsnių karščio, o stepėse galima sutikti nuodingų skorpionų ar vorų.

„Sibiro ir Kazachstano sąlygos skiriasi, tačiau pagrindinis ekspedicijos tikslas – ne. Kazachstane sunkiau rasti pavienių lietuvių kapų, kadangi politiniai kaliniai čia buvo laidojami masinėse kapavietėse, tačiau čia numatoma dar daugiau iššūkių: ieškant Kazachstane tebegyvenančių lietuvių bei tvarkant paminklinius atminimo ženklus“, – sako vienas iš ekspedicijų vadovų Arnoldas Fokas. Visi norintys išlydėti komandas ir palinkėti joms sėkmės, yra laukiami išlydėjimo renginyje.

Iki šiol tradiciškai ekspedicijos iškeliaudavo liepos 17-ąją – Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Bet dėl pasikeitusio „Misija Sibiras‘18” ekspedicijų maršruto teko koreguoti ir jų išlydėjimo datą – abi ekspedicijos komandos Kazachstano kryptimi iškeliaus liepos 19 d. 8 val. iš Vilniaus geležinkelio stoties.

Prisidėti prie ekspedicijos taip pat galima trumpaisiais numeriais 1891 – auka 2 EUR arba 1892 – auka 3 EUR.