Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) atmetė ginklų prekeivių Romo Dumbliausko, Mindaugo Baleženčio, Raimundo Rinkevičiaus, taip pat prokuroro skundus ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo (VAT) nuosprendį.

Tiekė ginklus ir narkotikus

Ši gaujos, tiekusios ginklus britų gangsteriams, byla buvo nagrinėjama net kelerius metus. Dar 2012 metais grupuotės vadeivai Remigijui Laniauskui, pravardėmis Remyga arba Senis, už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir vadovavimą, ginklų ir narkotikų kontrabandą VAT skyrė net 15 metų laisvės atėmimo. Ši bausmė, pridėjus teistumą už kalėjimo prižiūrėtojo įtraukimą į nusikaltimą (įnešė ir perdavė Remygai modemą), pailgėjo iki 17 metų. Pagal tą patį teismo nuosprendį 12 metų nelaisvėje turėtų praleisti Dainius Barzdaitis, pravarde Barzda, 10 metų – Mečislovas Svidiukevičius-Kardas. O Dainius Kocimas, pravarde Meistriukas, irgi pripažintas kaltu, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip aktyviai padėjęs pareigūnams atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytus nusikaltimus.

Andrejų Epančiką ir Saulių Karpą teismas išvis išteisino. Toje pačioje byloje turėjo būti teisiami ir R. Dumbliauskas, M. Baležentis bei R. Rinkevičius, tačiau jie tuo metu kalėjo Didžiojoje Britanijoje.

Šį nusikalstamą susivienijimą Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai išardė 2008-aisiais, talkinant kolegoms iš Didžiosios Britanijos.

Ilgą laiką slapta stebėję ir jų pokalbių klausęsi tyrėjai gaujos narius sulaikė į pagalbą pasitelkdami „Aro“ pareigūnus. Operacijos metu paimti dideli kiekiai šaunamųjų ginklų – pistoletų-kulkosvaidžių, perdirbtų dujinių pistoletų IŽ, šaudmenys. Taip pat per sulaikymo operaciją rasti ir paimti labai dideli kiekiai narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Tyrėjų teigimu, organizuota nusikalstama grupė ilgą laiką organizavo ir vykdė pistoletų-kulkosvaidžių, perdirbtų dujinių pistoletų IŽ su duslintuvais kontrabandą dideliais kiekiais į Jungtinę Karalystę. Ten Sunkaus organizuoto nusikalstamumo tyrimo įstaigos pareigūnai ginklų ir šaudmenų prekeivių tinklą išardė metais anksčiau – 2007-aisiais. Pas lietuvius buvo rasti dujiniai pistoletai „Baikal“, pritaikyti šaudyti 9 mm kalibro šoviniais. Nustatyta, kad ginklai buvo vežami vilkikuose sumaniai įrengtose slėptuvėse.

Dujiniai „Baikalai“ gaminami Rusijoje, Iževske įsikūrusioje gamykloje. Šių dujinių pistoletų buvo galima nusipirkti net prie įmonės vartų, maždaug už 60 eurų. Tokiais dujiniais pistoletais iki 2007-ųjų metų prekiavo ir Lietuvoje esančios ginklų parduotuvės. Buvo ne vienas auksiarankis, kuris šį ginklą lengvai perdarydavo į kovinį ir Didžiojoje Britanijoje toks pistoletas kainuodavo jau iki 1500, jei skaičiuotume eurais. Tie, kurie juos perpardavinėdavo Jungtinės Karalystės juodojoje rinkoje, uždirbdavo dar tiek pat.

Teisė Snaresbruke

Ginklus Didžiosios Britanijos nusikaltėliams pardavinėjęs M. Baležentis šioje šalyje buvo nuteistas 6 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kartu su bendrininkais pavojingus ginklus gabenęs alytiškis R. Dumbliauskas – 5 su puse metų laisvės atėmimo bausme, o R. Rinkevičiui teismas buvo skyręs 6 su puse metų. Juos teisė Snaresbruko Karūnos teismas. Skirtingai nei Lietuvoje byla buvo išnagrinėta trumpiau nei per metus.

Kai britams įkliuvo R. Dumbliauskas, Didžiosios Britanijos spaudoje pasipylė straipsniai, kurių pagrindinis leitmotyvas buvo toks: „Aklas gangsteris iš Lietuvos į Didžiosios Britanijos gatves atnešė mirtį“. Taip buvo rašoma todėl, kad šis lietuvis turi regėjimo sutrikimų. Teisiamas R. Dumbliauskas teigė, jog regėjimo neteko per automobilio avariją, tačiau vietos spaudoje buvo svarstoma versija, kad jo akys, ko gero, buvo sužalotos per gaujų susišaudymą Amsterdame.

Į tėvynę – su antrankiais

Kai vyrai atliko bausmę svečioje šalyje, jie buvo parvežti į Lietuvą ir dar kartą turėjo stoti prieš teismą. Jų advokatai iš karto teisėjų kolegijai pasiūlė bylą nutraukti, nes kaltinamieji antrą kartą teisiami už tuos pačius nusikaltimus. Tačiau teismas atmetė tokį advokatų siūlymą.

Bylos nagrinėjimas prasidėjo 2013-ųjų rugsėjį ir užtrūko gan ilgai, nes dėl įvairių aplinkybių pasikeitė net trys teisėjai. Nuosprendį VAT paskelbė tik pernai sausio 20-ąją.

Dumbliauskui dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir ginklų bei šaudmenų kontrabandą į Didžiąją Britaniją teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės. Dėl tų pačių nusikaltimų nuteistas ir R. Dumbliausko bendras M. Baležentis – jam skirta metais griežtesnė bausmė. Tuo metu kartu kaltinamųjų suole sėdėjęs R. Rinkevičius buvo išteisintas dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet nuteistas dėl ginklų kontrabandos. Jam teismas skyrė 3 su puse metų nelaisvės. Nuteistiesiems grėsė griežtesnės bausmės, tačiau teismas jas sumažino, nes nusikaltimai, dėl kurių jie buvo nuteisti, padaryti dar 2007 metais, o ir pats bylos nagrinėjimas užsitęsė gan ilgai.

Prokuroro argumentai

Tokį VAT nuosprendį apskundė ir prokuroras, ir nuteistieji bei jų advokatai. Generalinės prokuratūros nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. Rinkevičių išteisino dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Be to, teismas paskyrė nuteistiesiems per švelnias bausmes. Prokuroro nuomone, R. Dumbliauskui ir M. Baleženčiui reikėjo skirti po 8 metus laisvės atėmimo, o R. Rinkevičiui – 6 su puse metus.

Prokuroro nuomone, teismas nepakankamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius R. Rinkevičiaus, kaip nusikalstamo susivienijimo nario, vaidmenį nusikaltimo daryme. Jo atlikti nusikalstami veiksmai, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei kiti byloje surinkti įrodymai įrodo, kad R. Rinkevičius dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. Rinkevičius laikėsi konspiracijos, telefoninių pokalbių metu maskuodavo pokalbių esmę. Šaunamuosius ginklus vadino „automatais“, kartais „foteliais“, pistoletus – „dideliais daiktais“, perdirbtus dujinius pistoletus – „mažiukais“, „mažais“, šovinius – „semkėmis“.

Padėjo tyrime

Pats R. Rinkevičius apeliaciniame skunde prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti – sumažinti jam paskirtą bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Apeliaciniame skunde jis nurodė, jog už neteisėtą šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymą jis Jungtinės Karalystės teismo yra nuteistas ir bausmę atlikęs. Vyras savo kaltę pripažino jau ikiteisminiame tyrime. Be to, jis aktyviai padėjo prokurorui ir davė parodymus akistatų metu su M. Baleženčiu, kuris pripažintas kaltu ir nuteistas.

Rinkevičius nurodė ir tai, kad dėl savo veikos nuoširdžiai gailėjosi visą laiką. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis parodė, ką padarė, tačiau paskutiniame žodyje prašė išteisinti, nes, jo nuomone, prie pistoletų paruošimo, pakavimo ir gabenimo per sieną jis neprisidėjo. R. Rinkevičius tik pažadėjęs į Londoną atgabentą akumuliatorių su šaunamaisiais ginklais iš vairuotojo S. Karpo paimti ir laikyti pas save tol, kol juos iš jo paims M. Baležentis. Be to, ginklų kontrabanda buvo vykdoma ir ankščiau, jam nedalyvaujant, o jis į šį „nešvarų reikalą“ pakliuvo visai atsitiktinai. Nuteistojo R. Rinkevičiaus nuomone, jo vaidmuo kontrabandoje nėra esminis.

Susivienijime nedalyvavo

Baleženčio advokatas apeliaciniame skunde nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo jo ginamojo atžvilgiu ir dėl teisės principo non bis in idem (ne du kartus už tą patį) pažeidimo.

Advokato nuomone, nuosprendyje teismas, aprašęs M. Baleženčio dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, rėmėsi VAT išnagrinėtos baudžiamosios bylos, iš kurios buvo išskirta ši byla, nuosprendžiu padarytomis išvadomis be reikiamo dėmesio palikdamas šioje byloje nustatytas reikšmingas teisės taikymui aplinkybes. Byloje nenustatyta, jog M. Baležentis kokiais nors veiksmais yra prisidėjęs prie ginklų ir šaudmenų gabenimo į Jungtinę Karalystę, slepiant juos automobilių akumuliatoriuose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Lietuvos teisėsaugos pareigūnų informaciją, Jungtinės Karalystės pareigūnai vykdė slaptą ginamojo sekimą, tačiau jokių nusikalstamų M. Baleženčio veiksmų, susijusių su 2007 metais rugsėjo mėnesį atgabentais ginklais ir šaudmenimis, nustatyta nebuvo net ir po apsilankymo autoserviso dirbtuvėse, kur tie patys pareigūnai vėliau surado ir paėmė 5 pistoletus ir 9 šovinius. Todėl, advokato nuomone, teismo padaryta išvada, kad jo ginamasis iš rugsėjo ginklų siuntos yra paėmęs ir nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytiems asmenims realizavęs ne mažiau 7 pistoletus ir ne mažiau 91 šovinį, grindžiama ne bylos duomenimis, o prielaida ir manymu, kad į Jungtinę Karalystę buvo atgabenta ne mažiau 12 pistoletų ir ne mažiau kaip 100 šovinių, kurių dalis, nenustatytomis aplinkybėmis neva pateko pas ginamąjį, ir kurie dingo be pėdsakų.

Labai panašus ir R. Dumbliausko advokato skundas. Jis irgi prašė R. Dumbliausko atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendis, nes šis nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dumbliauskas kaltu neprisipažino. Skunde nurodyta, kad skundžiamas nuosprendis yra nelogiškas, nes negali būti vieno susivienijimo nariais asmenys, kurių dauguma vienas kito net nepažįsta, kurių net veiklos tikslai, veikimo teritorijos skiriasi. Alytuje veikusio nusikalstamo susivienijimo vienas iš pagrindinių veikų buvo neteisėtas disponavimas dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų. R. Dumbliauskui tokia veika net neinkriminuojama. Jis iki ekstradicijos į Lietuvą nėra buvęs gimtinėje nuo 1992 metų, tad veikti Alytuje organizuotame nusikalstamame susivienijime, dalyvauti jo susirinkimuose, priimant sprendimus net neturėjo galimybės.

Ne tik draugai

Tačiau LApT padarė išvadą, kad VAT nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir visus skundus atmetė. LApT teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais. Teisėjų kolegija taip pat paskelbė, kad ji neturi pagrindo griežtinti ar švelninti nuteistiesiems paskirtų bausmių, nes jos atitinka įstatymus.

Nors nuteistųjų gynėjai teigia, jog M. Baležentis ir R. Dumbliauskas nedalyvavo nusikalstame susivienijime, tačiau tai įrodyta jau įsiteisėjusiame VAT 2012 metų sausio 13 dienos nuosprendyje, kurį patvirtino ir LApT ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Nustatyta, kad nusikalstamas suvienijimas nenutrūkstamai veikė nuo 2006 metų rugsėjo iki 2008 metų kovo 7 dienos.

Tiek R. Dumbliauskas,  tiek M. Baležentis aiškino nedalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikloje, o tarpusavio bendravimą aiškino kaip paremtą draugyste. Tačiau tai paneigė byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės bei jos fiksavimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Nustatyta, kad M. Baležentis buvo atsakingas už ginklų realizavimą, pinigų perdavimą R. Laniauskui. R. Dumbliauskas reiškė pretenzijas R. Laniauskui, kad nesilaikoma subordinacijos tarp veikoje dalyvaujančiu asmenų.

Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių pastovius ir ilgalaikius R. Laniausko vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narių ryšius. Nusikalstamo susivienijimo nariai, bendraudami tarpusavyje, buvo atsargūs, laikėsi konspiracijos, nuolat keitė telefonų numerius, bendraudami vienas kitą vadindavo pravardėmis. Patys nuteistieji neginčija to, kad vienas kitą pažinojo, susitikdavo, kartu leisdavo laisvalaikį. Byloje nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo narių sudėtis iš esmės nekito, iš nusikalstamos veiklos jie pasitraukdavo tik, kai būdavo sulaikomi. Pastovumo požymio nepaneigia ir tai, kad atskiriems nusikaltimams daryti buvo pasitelkiami nusikalstamam susivienijimui nepriklausantys asmenys.

Skirtingi nusikaltimai

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir dėl teisės principo non bis in idem pažeidimo.

Baudžiamojoje jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką. Šis teisės principas yra universalus ir įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad M. Baleženčio inkriminuoti 2007 metų rugsėjo ir lapkričio epizodai yra visiškai tapatūs nusikaltimams, už kuriuos jis jau buvo nuteistas. Galutinę subendrintą 6 metų ir 8 mėnesių bausmę teisėjas skyrė todėl, kad M. Baležentis visiškai prisipažino kaltas ir sutiko būti išsiųstas iš šalies. Jo baudžiamoji byla Jungtinės Karalystės teisme buvo nagrinėjama be prisiekusiųjų, pagal susitarimą ir supaprastinta tvarka. Iš bylos matyti, kad Jungtinės Karalystės policijos pareigūnams, prokurorams ir teismui buvo žinomos visos bylos aplinkybės, taigi ir 2007 m. gegužės įvykiai, ir ginklų bei šaudmenų patekimas į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu.

LApT atmetė tokius advokatų argumentus ir nusprendė, kad tiek M. Baležentis, tiek R. Dumbliauskas nebuvo du kartus nuteisti už disponavimą tais pačiais ginklais ir šaudmenimis.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. Dumbliauskas buvo nuteistas 2008 metų birželio 17 dienos Snaresbruko Karūnos teismo už disponavimą pistoletais, garso modifikatoriais ir šoviniais, o M. Baležentis to paties teismo – už veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu ginklais. Byla buvo susijusi su įrodymais, kurie buvo surinkti laikotarpiu nuo 2006 birželio iki 2006 spalio.

Lietuvoje jie buvo teisiami už ginklų kontrabandą įvykdyta nuo 2006 metų rugsėjo iki sulaikymo.

Tik faktai

Ginklų ir narkotikų kontrabandininkų gauja veikė dvejus metus. Per nusikalstamos veiklos laikotarpį kaltinamieji neteisėtai disponavo ne mažiau kaip 36 savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais „IŽ-Baikal“, pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ne mažiau kaip 6 pramoninės gamybos automatiniais 9 mm kalibro pistoletais-kulkosvaidžiais ir dideliu kiekiu 9 mm kalibro šoviniais. Nustatyta, kad jie, turėdami tikslą platinti, neteisėtai disponavo ir labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu (beveik 3 kg).

Pareigūnai grupuote, kuriai vadovavo R. Laniauskas-Remyga, ėmė domėtis nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio. Kaip tik tuomet Remyga po 4 mėnesių nelaisvės išėjo iš Alytaus griežtojo režimo kolonijos. Savais kanalais jis susitarė su ginklų pirkliais Londone, kad šie nupirks atvežtus į Didžiąją Britaniją perdirbtus pistoletus „IŽ-Baikal“, mokėdami ne mažiau kaip po 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingą už vienetą. Su Londone gyvenančiais lietuviais dėl ginklų prekybos dažniausiai tardavosi Dainius Barzdaitis.

Ginklai buvo slepiami automobilio akumuliatoriuje. Tai darydavo D. Kocimas, pravarde Meistriukas. Meistriukas papasakojo, kad Barzda, kurio sesuo buvo Dainiaus žmona, paprašė, kad jis padarytų automobilio akumuliatoriuje slėptuvę. Nuvažiavę į parduotuvę, jie apžiūrėjo akumuliatorius, išrinko vieną su rankenomis. D. Barzdaitis nuo svainio neslėpė, kad akumuliatorius reikalingas kaip dėžė pistoletams sudėti. Po kurio laiko jis ginklus ir atvežė į D. Kocimo garažą. Abu vyrai įvyniojo juos į plėvelę ir sudėjo į perdirbtą akumuliatorių. Kad ginklai nejudėtų, supakuotus suklijuodavo statybose naudojamu akrilu.

Nuvežti akumuliatorius į Londoną už pasiūlytą 1000 eurų sutiko S. Karpas, kurį konspiraciniais sumetimais gaujos nariai vadino Vairu. S. Karpas teisme kaltu neprisipažino, tačiau neslėpė, kad dirbant vilkiko vairuotoju dažnai tekdavo vykti į Angliją ir kartais, žmonių prašymu, nuveždavo jų perduotus daiktus. Kai vienas draugo pažįstamas – o tai buvo Andrejus Epančikas – kartą paprašė nuvežti į Angliją automobilio akumuliatorių ir pažadėjo už tai 1000 eurų atlygį, S. Karpas sutiko tai padaryti, tik paklausė, ar nieko draudžiamo neįdėta į vidų. Rugsėjo 5-ąją jis nuvežė akumuliatorių į Londoną, paskambino nurodytu numeriu, ir atvažiavę nepažįstami žmonės akumuliatorių išsivežė. Teisme S. Karpas tvirtino, apie jokius ginklus nieko nežinojęs ir teismas juo patikėjo, nes Vairas nebendravo su kitais grupuotės nariais, o tik vykdė A. Epančiko prašymus, kuris irgi tvirtino nežinojęs, kas yra akumuliatoriuse.

Žilvinas VIZGIRDA