Situacija, kuri susiklostė Aplinkos apsaugos ministerijoje, išties paradoksali ir verta dėmesio. Ar gali ministro nurodymą atšaukti ministerijos kancleris, žemesnio rango valstybės tarnautojas? Teisininkų nuomone, tai prieštarauja įstatymui. Tačiau faktas lieka faktu: buvusio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko nurodymą atšaukė šios ministerijos kancleris Robertas Klovas.

Pasirašė kancleris

Buvęs aplinkos ministras K.Trečiokas 2016 m. spalio 10 d. pasirašė nurodymą „Dėl asignavimų ir pareigybių skaičiaus“. Pabrėžtina, kad raštas neįvardytas, neparašyta, kad tai įsakymas, reikalavimas ar pan. – žodį „nurodymas“ šiuo atveju vartojame grynai simboliškai. Žinomas advokatas Audrius Bitinas tokio pobūdžio dokumentą įvardijo kaip „grynai imperatyvinio pobūdžio raštą“.

Tačiau įdomu tai, kad rašte primygtinai nurodoma (ir tai pabrėžta išskirtiniu šriftu): „Prašau skelbti konkursus, priimti darbuotojus, perkelti į aukštesnes pareigas ar suteikti aukštesnę kvalifikaciją tik gavus raštišką Aplinkos ministerijos vadovybės pritarimą.“ Pasirašo aplinkos ministras K.Trečiokas. Raštas buvo išplatintas ne tik Aplinkos ministerijoje, kas savaime suprantama, bet ir išsiųstas į visas ministerijai pavaldžias įstaigas (Aplinkos apsaugos agentūrą, regioninius aplinkos apsaugos departamentus (RAAD).

Ministerija savo ūkyje tvarkosi pati. Kur kas įdomiau, kad šį ministro raštą – reikalavimą ar nurodymą – 2017 m. vasario 2 d. atšaukė Aplinkos ministerijos kancleris R.Klovas. Raštas įvardytas: „Dėl reikalavimo atšaukimo“.

Robertas Klovas

Neigiama praktika

„Valstiečių laikraštis“ teiravosi kelių žinomų teisininkų nuomonės, ar žemesnio rango valstybės tarnautojas – šiuo atveju kancleris – turi teisę atšaukti ministro įsakymus. Atsakymai buvo vienareikšmiški: tokie atvejai negalimi. Pasak advokatės Ingridos Krolienės, ministro įsakymą gali atšaukti tik pats ministras. Tiesa, ministrų kabinetas per tą laiką pasikeitė, tačiau galioja perimamumo teisė. Tad K.Trečioko nurodymą turėjo teisę atšaukti dabartinis ministras Kęstutis Navickas. Vienas iš kalbintų teisininkų teigė, kad kancleris galėjo atšaukti ministro nurodymą tik tuo atveju, jei ministras jam būtų suteikęs specialų įgaliojimą tokius veiksmus atlikti. Tačiau, redakcijos šaltinių teigimu, toks įgaliojimas R.Klovui suteiktas nebuvo.

Pasiteiravę kai kurių Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų tarnautojų, sužinojome, kad kancleris apskritai negalėtų priimti ar atleisti asmenų ministerijai pavaldžiose įstaigose. Tai netiesiogiai patvirtinta to paties R.Klovo pasirašytame rašte „Dėl reikalavimų atšaukimo“.

Cituojame: „Dabar, kai 2017 01 25 buvo patvirtintos programų sąmatos, įstaigų vadovai, neviršydami nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui ir nepažeisdami Lietuvos Respublikos biudžeto  sandaros įstatymo 7 straipsnio nuostatos, turi pagrindą priimti tinkamus sprendimus“. Galima suprasti, kad už darbuotojų priėmimą atsakingi įstaigų vadovai.

Pasiteiravę kitose ministerijose dirbančių valstybės tarnautojų, sužinojome, kad kartais pasitaiko panašių atvejų: esą kai ministras labai užimtas, liepia pavaldiniui parengti ir pasirašyti dokumentus jo nurodymu.

Tačiau svarbu kitkas. Pasak A.Bitino, formaliai tas faktas, kad raštus pasirašo asmuo, kuris to neturėtų daryti, nėra nusikaltimas. „Tačiau valstybės valdymo požiūriu tai labai neigiama. To neturėtų vykti“, – sakė teisininkas.

Dar viena pastaba. Tas pats R.Klovas jau šiemet, į ministro kėdę atsisėdus K.Navickui, sausio 17 d. pasirašė raštą „Dėl konkursų atšaukimo“. Jame nurodyta neorganizuoti konkursų, nepriiminėti darbuotojų į laisvas pareigybes bei pagal darbo sutartis. Esant ypatingiems atvejams vėlgi buvo primygtinai rekomenduojama kreiptis į ministeriją dėl raštiško pritarimo. Komentarų turbūt nereikia.

Gražina Karsokaitė