Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ministerijos kilnojamos tik dėl pastatų

Kelerius metus aistras kėlusi idėja iškelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną pasikeitus ministrams subliūško, įrodydama savo beviltiškumą. Kauno išvengę ministerijos darbuotojai neslepia galėję kiek lengviau atsikvėpti. Tačiau tik iki kitos valdžios idėjos - sukelti visas ministerijas po vienu stogu.

Žemės ūkio ministerija turėjo tapti pirmąja paukšte, įgyvendinant regionų stiprinimo programą, apie kurią tiek daug kalbėjo valdantieji. Viena iš idėjų ir buvo dalį valstybinių institucijų iškelti iš sostinės. Tačiau darbo grupei paskaičiavus tokios idėjos finansinius ir naudos kaštus, plano buvo atsisakyta. Apie 30 Žemės ūkio ministerijos darbuotojų, net ir atšaukus ministerijos iškėlimo planą, taip ir liks dirbti laikinojoje sostinėje, sukūrę vadinamąją „veidrodinę ministeriją“.

Tiesa, ministras Andrius Palionis viešai jau sakė pastebėjęs tokio darbo spragas - stringa komunikacija, kai dalis specialistų dirba kitame mieste. Tad Kaune dirbs savarankiški skyriai, kurie nedubliuos sostinėje esančių skyrių darbo. Pavyzdžiui, programinio projektavimo, melioracijos, technikos priežiūros ir vertinimo, mokslo.

Šia pergale džiaugiasi ir Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pareigas laikinai einantis Zigmas Medingis. Jis neslepia, kad išsigandę utopinės valdžios idėjos, iš ministerijos išėjo per 70 darbuotojų. Likus prie ministerijos perkėlimo idėjos, valdžia rizikavo prarasti ir daugiau specialistų.

„Kaip bežiūrėsi, iškėlimo sprendimo sustabdymas yra teisingas visomis prasmėmis. Džiaugiamės, kad vyriausybė, įsipareigojusi taupyti ne tik finansus, bet ir žmogiškuosius išteklius, staiga priėmusi šiai nuostatai deklaruotą sprendimą, jo atsisakė. Mums buvo sakyta, kad ministerijų darbuotojai gyvena per daug prabangiai. Jų koridoriai per platūs, kabinetai per erdvūs. Dabar ministerijos administravimo išlaidos didėja. Kai stokojama lėšų atlyginimams, tikėkimės, Vyriausybė suras finansinių išteklių visiems.

Be to, ministerijos iškėlimas į Kauną nevykdo jokios regioninės politikos stiprinimo, kuris deklaruojamas. Kaunas nėra regionas. Kai visi kolegialūs institucijų sprendimai priimami sostinėje, reiškia, kad dalis iškeltos ministerijos žmonių vis tiek turėtų būti nuolat čia. Valdžia, prisidengusi regionine politika, ko gero, bandė kažkam atsidėkoti. Tai buvo idėja, neturinti jokio teisinio, finansinio ar moralinio pagrindo, kuri būtų atnešusi žalą visai visuomenei“, - sako Z.Medingis.

Dabar ministerijos koridoriuose galima išgirsti darbuotojus diskutuojant kita tema - visų ministerijų perkėlimo į vieną pastatą planu. Nors kol kas su darbuotojais valdžia šia tema nešneka, pasak Z.Medingio, bent jau Žemės ūkio ministerijos darbuotojai juokauja, jog tai būtų mažesnė blogybė, nei būti iškeltiems į Kauną. „Mes nuolat lygiuojamės į Skandinavijos šalis. Pažiūrėkime, ar ten vykdomi tokie projektai? Tai analogų pasaulyje neturinti idėja. Kokios čia kiltų infrastruktūros problemos, turint tiek darbuotojų vienoje vietoje. Jau nekalbu apie saugumo klausimą. Man atrodo, kad išgirdus tokius siūlymus, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui turėtų plaukai pasišiaušti“, - sako Z.Medingis.

Jis neslepia, kad svarstant ministerijų iškėlimą į vieną vietą sunku įžvelgti naudą valstybei. Tačiau naudą kažkas vis tiek pajus. „Tokia idėja sukels daugybę problemų ir neduos jokios naudos valstybei. Kas nutiks su kultūros paveldo pastatais, jeigu institucijos būtų iškeltos? Gal kažkas panašaus, kas nutiko su vienu vienuolynu Vilniaus gatvėje...

Ekonominio pakilimo laikotarpiu pradedama kalbėti, kad valstybei tuos pastatus išlaikyti per brangu. Ar tikrai? Kas nutiks su tuo turtu ir ar visuomenė pajaus to grąžą, ar vėl liks prie suskilusios geldos? Reikia pagalvoti, kam iš to bus naudos ir kas galės pasinaudoti galimybe pusvelčiui įsigyti šį turtą“, - svarsto Z.Medingis.

 

Justina GAFUROVA

Rekomenduojami video