Sukako terminas, kai mūsų Vyriausybė Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetui turi atsiskaityti, kaip Lietuva laikosi Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto. Iš pagyrų, kurių pilna socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio sudarytos komisijos parengtoje ataskaitoje, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje daugiausiai teisių turi tautinės ir seksualinės mažumos.

Daugiau nei šimto puslapių dokumente, kurį šią savaitę svarstys Vyriausybė ir kuris bus verčiamas į anglų kalbą bei teikiamas minėtam Jungtinių Tautų komitetui, itin didelis dėmesys kreipiamas į tai, kaip Lietuva padeda tautinėms mažumoms, ypač čigonams, bei homoseksualistams.

„Baudžiamojo kodekso straipsniuose įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse yra numatyta pati griežčiausia atsakomybės forma (baudžiamoji atsakomybė) už bet kokio pobūdžio diskriminaciją, t.y. dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“, - rašoma dokumente.

Toliau keli puslapiai skiriami čigonų padėčiai Lietuvoje. Dėstoma, kad paskutinio Lietuvos gyventojų surašymo (vykusio 2011 m.) duomenimis, Lietuvoje gyveno 2115 romų tautybės žmonių.

„2015 m. patvirtintas Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015-2020 metų veiksmų planas, kuris finansuojamas Lietuvos biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. 2014-2020 metų ES finansinės perspektyvos laikotarpiu apie 867 tūkst. eurų yra suplanuota projektui. Kasmet remiami tradiciniai romų renginiai, puoselėjantys romų kalbą, papročius, istoriją ir supažindinantys visuomenę su savita romų bendruomenės kultūra“, - rašoma ataskaitoje. Primenama, kad 2016 m. Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino Vilniaus (Kirtimų) čigonų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę 2016-2019 metų programą, jai skirta 722 tūkst. eurų. Vardinama ir dar daug kitų priemonių ir planų, susijusių su čigonų gyvenimo gerinimu.

Tačiau daugiau nei čigonams dėmesio skiriama seksualinėms mažumoms.

„2017 m. patvirtintas Nediskriminavimo skatinimo 2017-2019 metų veiksmų planas, kuriame numatytos priemonės, susijusios su lygybės ir nediskriminavimo principo užtikrinimu LGBT asmenų atžvilgiu: organizuoti seminarus, susitikimus, dalyvauti mokymuose politikams asmenų, priklausančių LGBT bendruomenei, žmogaus teisių apsaugos klausimais. Primenama, kad pernai Lietuvos Seime buvo suorganizuota tarptautinė konferencija „Translyčių asmenų teisių užtikrinimas: teisingos pusiausvyros paieškos“.

Neslepiama, kad mokesčių mokėtojų išlaikoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kartu su Lietuvos gėjų lyga, įgyvendino iš dalies ES lėšomis finansuotą projektą, skirtą „LGBT asmenų matomumo Lietuvoje didinimui“. 2019 m. parengti 5 sąmoningumo didinimui skirti vaizdo klipai apie Lietuvoje gyvenančių translyčių asmenų patirtis.

„2017 m. nacionaliniai teismai išplėtojo jurisprudencinę praktiką dėl asmens tapatybės dokumentų pakeitimo translyčiams asmenims. Vadovaujantis šia progresyvia praktika, asmens tapatybės dokumentai be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo buvo pakeisti beveik 30 translyčių asmenų“, - toliau atviraujama dokumente. O svarbiausia - pripažįstama, kad Užsienio reikalų ministerija šiemet tapo oficialia Lietuvos gėjų lygos organizuotos tarptautinės „Baltic Pride 2019“ konferencijos globėja!

Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad ataskaitoje giriamasi ne tik pinigų leidimu jau minėtiems dalykams, bet ir gerokai žemiškesniais dalykais: apie socialines paslaugas šeimai, vaiko pinigus, fizinių bausmių prieš vaikus uždraudimą, autorių teisių apsaugą, atostogų trukmę ir pan.

Danas NAGELĖ