Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Minima Pasaulinė pelkių diena

Pasaulinę pelkių dieną vasario 2-ąją mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių bei šlapžemių apsaugą. Saugomų teritorijų direkcijos šiai proga organizuoja įvairius renginius, žygius į pelkes, žaliąsias pamokas. 

Lietuvoje pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis  paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Pelkės užima apie 6-7 procentus mūsų šalies ploto. Šlapžemės pasižymi gausia biologine įvairove. Kai kurios pelkių augalų ir gyvūnų rūšys – ypatingai retos, įrašytos į Raudonąją knygą. Pelkės svarbios ir tuo, kad tai yra didžiausia anglies dvideginio saugykla, kur jis saugiai laikomas užrakintu šlapioje durpėje. 

Šių metų Pasaulinės pelkių dienos šūkis – „Laikas atkurti pelkes“.

Pasaulinė pelkių diena aktyviai minima mūsų krašto nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, o ypač valstybiniuose rezervatuose. Daugiau informacijos apie jai paminėti skirtus žygius ir renginius galite rasti čia

1971 m. vasario 2 d. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtinių išteklių naudojimui. Sutrumpintai ji vadinama Ramsaro konvencija. 

Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose nuolat telkšo vanduo arba jis nuolat teka, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar sūrus. Joms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu ne didesnis kaip 6 metrai. Taigi konvencija globoja labai įvairias gamtines buveines, kurias vienija gyvybiškai svarbiausias kiekvienos jų elementas – vanduo. 

Lietuva Ramsaro konvenciją ratifikavo 1993 metais, tad šįmet minime prisijungimo prie Ramsaro konvencijos 30-metį.

Parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informaciją

Rekomenduojami video