LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Jei vaikui pasisekė gimti tam tikroje savivaldybėje, gali būti, kad jo ateitis bus užtikrinta. Ir tai nebūtinai gali būti sostinė. Žurnalas „Reitingai“, remdamasis 2019 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatais, sudarė savivaldybių, kuriose geriausia mokytis, reitingą. Pasak vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, netolygumai tarp savivaldybių pagal mokinių rezultatus tik didėja. Apie tai – pokalbis su „Valstiečių laikraščiu“.
Gintaras Sarafinas
Jei žvelgtume bendrai į situaciją – kur geriausia mokytis?
Geriausius brandos egzaminų rezultatus demonstruoja Kauno, Vilniaus, Palangos, Kaišiadorių ir Klaipėdos moksleiviai. Kaunas, pernai buvęs antroje vietoje, aplenkė šiemet antrąja likusią Vilniaus miesto savivaldybę. Palanga iš ketvirtosios vietos reitinge pakilo į trečiąją, Kaišiadorių rajono savivaldybė – iš 29-osios į 4-ąją. Klaipėda vertinime palypėjo iš 7-osios į 5-ąją vietą.
Prasčiausiai pagal moksleivių pasiekimus šiemet įvertinta Skuodo rajono bei Neringos savivaldybės – pastaroji ir pernai buvo paskutinėje vietoje.
Ar iš tiesų tokie dideli skirtumai Lietuvoje tarp atskirų savivaldybių?
Didžiuliai moksleivių pasiekimų skirtumai pastebimi ir tarp gretimų savivaldybių, taip pat netgi to paties didmiesčio gretimų mokyklų. Pavyzdžiui, Palemono gimnazijos rezultatai Kaune yra 2,5 karto prastesni nei Kauno „Saulės“ gimnazijos. Palyginus Skuodo savivaldybę ir Palangą, tarp kurių – apie 40 kilometrų atstumas, Skuodo savivaldybėje iš 100 abiturientų tik 1 proc. išlaikiusiųjų gavo aukštus įvertinimus, 18 moksleivių buvo įvertinti balais nuo 36 iki 85, dar 81 gavo prastesnį įvertinimą nei 35 balai arba egzamino neišlaikė. 88 proc. pasirinkusių informatikos brandos egzaminą gavo mažiau nei 35 balus arba jo neišlaikė. Panaši situacija su fizikos, biologijos, chemijos rezultatais. Galima sakyti, visose paribio savivaldybėse vaizdas yra liūdnas, mokyklų pasiekimai skiriasi kone septynis kartus.
Kodėl susiklostė tokia situacija?
Manau, dėl skirtumų kaltas delsimas vykdyti mokyklų pertvarką – šiemet 312-oje mokyklų mokosi mažiau nei po 120 moksleivių, o tai blogina mokslo kokybę, su tuo susijęs ir neefektyvus pinigų panaudojimas išlaikant kai kuriuos apytuščius pastatus. Problema ir žema kai kurių moksleivių motyvacija, pamokų praleidinėjimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA tyrimo duomenimis, apie 50 procentų vaikų sistemingai praleidinėja pamokas. Iš viso Lietuvoje per metus mokiniai praleidžia nuo 28 mln. iki 30 mln. pamokų. Tai yra stulbinantis skaičius. Su tuo susijusi ir kita problema – „šešėlinė, paralelinė korepetitorių mokykla“, kurioje vaikams tenka netgi didesnis krūvis nei mokykloje. Valstybės kontrolės, Vyriausybės strateginės analizės centro duomenys rodo, kad korepetitorius turi apie 40 proc. moksleivių. Neretai vaikai būna tokie pervargę, kad kitą dieną nebeateina į mokyklą, o ateina į mokyklą tik pasnausti ir gauti pliusiuko. Tai – tiksinti bomba.
EPA - ELTA nuotr.
Kaip atrodome pasaulyje?
Naujausias EBPO tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimas rodo, kad Lietuvos 15-mečių skaitymo gebėjimai gerėja, mažėja atotrūkis tarp vaikinų ir merginų. Tačiau Lietuvos moksleivių pasiekimais galėtų džiaugtis nebent optimistas, o jeigu lygintumės su estais, mes nuo jų pradedame atsilikti dešimtmečiais.
Iš 79 tyrime dalyvavusių šalių Lietuva pagal skaitymo gebėjimo rodiklį dalijasi 29–36 pozicijas kartu su Kroatija, Latvija, Rusija, Italija, Izraeliu ir kitomis valstybėmis. Gerokai aukščiau už Lietuvą sąraše yra ir kaimyninė Lenkija.
Dabartiniai tyrimai rodo, kad 25 procentai jaunuolių matematikoje yra nuliai, jie nepasiekia antro lygmens iš 6. Tai reiškia, kad jie nedraugauja nei su daugybos lentele, nei su procentais. Jiems ta matematika turbūt yra nereikalinga.
Reitinguose Kaunas aplenkė Vilnių...
Vilniaus savivaldybei teko nusileisti ir į pirmąją vietą užleisti Kauną, nors lietuvių ir anglų kalbos bei matematikos dalykuose stipriausiai paruošiami Vilniaus licėjaus ugdytiniai. Galime matyti, kad atskiruose dalykuose Kaunas yra pirmas, o kai kur ir Vilnius. Pavyzdžiui, kalbant apie anglų kalbą, Vilnius jos išmoko geriau, o informatikos ir matematikos geriau išmokoma Kaune. Dar pastebime tokį įdomų dalyką, kad Kaune yra daug stiprių mokyklų. Kalbant apie Vilnių, čia jų irgi yra daug: 15 mokyklų, patenkančių į geriausių gimnazijų 60-uką. Kartu Vilniuje yra ir prastų mokyklų: šešios, geriausių gimnazijų reitinge esančios už 300-osios vietos ribos.
Pabrėžėte, kad Vilniaus rajone taip pat prasta situacija.
Vilniaus rajone yra absoliuti prapultis, rezultatai ten tikrai labai prasti. Vilniaus rajone yra bene labiausiai nesutvarkytas mokyklų tinklas. Tose mokyklose mokosi po keliasdešimt vaikų. Tas smulkumas joms atneša nekokybę. Jeigu mokykloje yra mažai mokinių, negalima pasamdyti ir gerų mokytojų. Dažnai pamokos vyksta jungtinėse klasėse, mokytojas dirba su skirtingais vadovėliais, skirtingais vaikais. Tai atneša nekokybę. Turint mažai mokinių, negalima išlaikyti gerų mokytojų. Mažas mokyklas buvo svarstoma jungti, uždaryti, tokių mokyklų daugiau yra kaimiškose vietovėse. O dabar valdantieji yra labiau orientuoti į regionus. Jie stengiasi neuždaryti tų mokyklų, kad ir kokia ten būtų kokybė. Ir laikys jas iki tol, kol bus valdžioje. Vilnius yra margas ir tautiniu atžvilgiu. Turime lenkų, rusų, lietuvių mokyklų. Tarptautinis tyrimas atskleidžia, kad tautiniu pagrindu suburtose lenkų mokyklose mokinių pasiekimai yra žemesni, kalbant apie matematiką. Jų yra daug ir Vilniaus rajone, ir Vilniaus mieste. Turime gana silpnų ir lietuvių mokyklų, Vilniuje esančiai mokyklai kartais sunku išsilaikyti, nes tėvai mato geresnes mokyklas, iš prastesnių mokyklų vaikus atsiima. Silpnos mokyklos dar labiau leidžiasi ir patenka į uždarą ratą. Jeigu mokykla tik šiek tiek atsipalaiduoja, ji ir nusirita žemyn. Mokyklos, nepatenkančios į pirmuosius du šimtukus, turėtų labai susimąstyti.
O kodėl atsiliekame nuo estų?
Tai, ką Lietuva švietime daro dabar, Estija įgyvendino jau prieš dešimtmetį. Estai su mokytojų rengimu, mokytojų kvalifikacijos tobulinimu dirbti pradėjo prieš dešimt metų ir jau skina vaisius, mokyklų tinklo problemas susitvarkė prieš 6–8 metus. Mes tik dabar pradedame, o kai kas net nepradeda. Estai kadaise apipirko mokyklas kompiuteriais už 11 mln. eurų. Žiūrint į tokį skaičių, susidaro įspūdis, kad mes kompiuteriams skirti turėjome 20 mln. eurų, bet, ne, mes skyrėme 6 mln. eurų. Rezultatai akivaizdūs. Be to, Estijos mokyklose vaikai jau seniai aprūpinti moderniausiomis gyvybės mokslų laboratorijomis, o Lietuva šį darbą baiginėja tik šiemet. Estai dar 2012 metais visus vaikus, mokinius, kuriems nesiseka, iš visų pusių apstatė pagalbos specialistais. Mes to nedarėme, mes tai pradedame šiemet už Europos Sąjungos lėšas, per vadinamuosius pagalbos krepšelius.
Tai ką daryti tėvams, galvojantiems apie vaikų ateitį?
Tėvams labai svarbu tinkamai išsirinkti mokyklą, kurioje mokysis jų vaikas. Geriausias būdas – kalbėtis su kitais tėvais ir nebijoti klausti jų patarimų. Pirmiausia reiktų pasikalbėti su mokinių, kurie jau baiginėja mokyklą, tėvais. Jie papasakos stiprybes ir silpnybes, kas pasiteisino, ar kokybės ir kainos santykis yra geras.
Taip pat tyrime pristatytos tendencijos, jog įtakos geresniems moksleivių pasiekimams turi ir jų ankstyvas ugdymas, ypač tai, ar tėvai vaikams nuo 2 metų skaito knygas, ar patys moksleiviai iki 9 metų renkasi šią veiklą. Taip pat įvardijama, kad pasiekimai priklauso ir nuo įstaigų vadovų iniciatyvos, tačiau apie ketvirtadalis mokyklų nuolatinių vadovų neturi. Taip pat trūksta mokytojų padėjėjų, psichologų, kurie galėtų padėti ugdymo procesui, motyvuoti moksleivius.
