Dvi savaites Lietuvoje taikoma migrantų apgrežimo politika atgal į Baltarusijos pasienį stabilizavo migrantų krizės padėtį šalyje. Su migrantais, neteisėtais kirtusiais pasienį ir apgyvendintais Vydenių kaimo mokykloje dirba penkios mobilios komandos. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sako, kad specialistams, dirbantiems mobiliose komandose migrantai atskleidžia tikruosius savo siekius: dauguma jų nori geriau gyventi Europoje.
Pasak E. Gudzinskaitės, mobiliosiose komandose dirba Migracijos departamento specialistai, pasieniečiai, Užsienio reikalų ministerijos atstovai ir vertėjai. Dalis vertėjų dirba gyvai, o dalis nuotoliu.
Antradienį jie
apsilankė Vydenių kaimo mokykloje, kurioje apgyvendinti 146 neteisėtai
valstybės sieną kirtę migrantai.
Migrantai tikisi geresnio gyvenimo Europoje
„Mūsų tikslas su jais visai pasikalbėti. Vakar tą patį darėme
Kapčiamiesčio savivaldybėje, rytoj važiuosime į kitas. Tikslas –
užregistruoti ir kalbėti su visais migrantais“, – antradienį sakė ji.
Jos teigimu, neteisėti migrantai nepasitiki valstybės įstaigomis ir
mano, kad jiems yra meluojama: „Mūsų darbas yra paaiškinti jiems, kad jų
įsivaizdavimai yra nepagrįsti“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Anot E. Gudzinskaitės, paklausus migrantų, kodėl jie išvyko iš savo
kilmės šalių, dauguma jų atsako, kad jie norintys geriau gyventi
Europoje.
„Labai retas, kuris pasako, kad jį kažkas persekioja. Dažniausia tie
persekiojimai būna – kaimynai, giminės ir panašiai. O dauguma jų nori
geriau gyventi Europoje, nes jie kilmės valstybėje neranda darbo ar
žmogaus teisės nėra gerbiamos. Jie žino, kad Europos Sąjungoje žmogaus
teisės gerbiamos“, – sako ji.
Mobilųjų komandų specialistai, pasak jos, mato migrantų nusivylimą ir
neviltį:„Tokias emocijas mes pamatome dažniau. Kol kas dar su jokiais
prievartos pasireiškimais, ačiū Dievui, neteko susidurti“, – kalbėjo E.
Gudzinskaitė.
Nagrinėja prieglobsčio prašymus
Šiai dienos, jos teigimu, yra išnagrinėta per 200 prieglobsčio prašymų. „Tikimės per ateinančius tris mėnesius išnagrinėti, jei ne visus, tai didžiąją dalį prieglobsčio prašymų“, – sakė Migracijos departamento direktorė. Jos teigimu, tarp migrantų yra asmenų, kuriuose reikia įvertinti rimčiau, bet norint neapkrauti savivaldybių stengiamasi greičiau dirbti su prieglobsčio prašymais: „Jeigu matome, kad sudėtingas, tą bylą atidedame į šalį ir perleidžiame į kitą takelį, kur reikia daugiau laiko“. Migracijos departamentas ir su pabėgėliais dirbančios kitos institucijos vertina padėtį pabėgėlių kilmės valstybėje ir ieško sprendimų, kaip juos saugiai sugrąžinti į jų kilmės šalis.
Dėl sunkios situacijos Afganistane į atskirą krūvą keliauja afaganistaniečių prašymai. Migrantus domina siūloma 300 eurų kompensacija
Žurnalistams E. Gudzinskaitės paklausus, ar atsirado daugiau migrantų,
norinčių pasinaudoti galimybe nemokamai gauti kelionės bilitą į jų
kilmės šalis ir gauti 300 eurų kompensaciją išlaidoms, ši atsakė, kad
migrantai palankiai žiūri į tokį pasiūlymą.
„Jie praktiški ir tas 300 eurų pasiūlymas juos sudomina, Dabar jie yra informuoti apie galimybę gauti tuos 300, mes po kurio laiko vėl grįšime prie jau informuotų migrantų ir klausime, galbūt jie jau apsisprendė“, – teigė ji.
Prieglobsčio prašymus tikisi išnagrinėti per 3 mėnesius
„Šiai dienai išnagrinėta virš 200 prieglobsčio prašymu, mes planuojame
visus prašymus, kurie šiuo metu yra užregistruoti ir dar registruojami,
išnagrinėti per tris mėnesius. Bet viskas priklauso nuo to, kokio
sudėtingumo bus bylos: jei bylos bus tokios, kokios buvo iki šiol, su
kokiomis susiduriame, tas tempas bus pakankamai spartus, bet jei
surasime sudėtingesnių bylų, kur reikės pasigilinti, tai gali šiek tiek
ir užtrukti“, – lrt radijui antradienį sakė E. Gudzinskaitė.
Anot jos, sudėtingos bylos yra kuomet būtina surinkti daugiau įrodymų
apie asmeniui kylantį pavojų, taip pat tais atvejais, kai sunku
nustatyti migranto tapatybę.
Išnagrinėjus minėtus 200 prašymų, šiuo metu prieglobstis nesuteiktas nė
vienam migrantui, apskundžiama apie trečdalis visų sprendimų nesuteikti
prieglobsčio.
E. Gudzinskaitė sako mananti, kad departamentui kol kas
pavyksta užtikrinti teisinę pagalbą visiems migrantams.
Pasieniečiai apgręžė pusšimtį neteisėtų migrantų
Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio,
Lietuvos pareigūnai Baltarusijos pasienyje apgręžė beveik pusšimtį
asmenų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Užsieniečiai neįleisti Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų, Varėnos
rajonuose bei Druskininkų savivaldybės ribose.
REKLAMA
Šalčininkų rajone pastebėtas epizodinis Baltarusijos pareigūnų pajėgų
pagausėjimas prie pat valstybės sienos, ties Druskininkų savivaldybe
Lietuvos pasieniečiai kaimyninės šalies teritorijos gilumoje girdėjo
keliasdešimt automatinių ginklų šūvių.
Nustatyti atvejai, kai tie patys neteisėti migrantai į Lietuvą bandė
patekti po kelis kartus skirtingose vietose.
Per parą sulaikyti du asmenys, patekę į Lietuvą neleistinoje vietoje,
tačiau jie nėra siejami su neteisėtų migrantų srautais. Įvykis fiksuotas
prie sienos su Rusija, kur du Karaliaučiaus srities gyventojai sumaišė
Šešupės senvagę savo teritorijoje, gumine valtimi įplaukė į Nemuną ir
buvo sulaikyti Lietuvos pusėje.
Abiem užsieniečiams dėl valstybės sienos kirtimo dėl neatsargumo
pradėtos administracinės teisenos bei skirtos baudos po 35 eurus.
Rusijos piliečiai tą pačią dieną per Panemunės pasienio kontrolės punktą
perduoti Kaliningrado srities pasieniečiams.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst.
neteisėtų migrantų. Daugelis jų yra iš Irako. Lietuva kaltina Minsko
režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.