LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Migrantai, laikinai gyvenantys Alytuje, jau tapo miesto kasdienybe. „Kaip bežiūrėsi, gyvenimas tęsiasi – ar prie Seimo, ar namuose, ar migrantų laikino apgyvendinimo vietose. Nuolatos dirbame, kad Alytuje gyventi būtų kaip įmanoma saugiau. Kartais tos priemonės būna netradicinės. Kaip ir pati situacija, prie kurios pamažu priprantame, juk taip sakoma – jei pasirinkimo neturi, keisk požiūrį!“ – savo feisbuko paskyroje rašo mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė.
Atsiliepę į migrantų prašymą atvežti Biblijų, norą pasikalbėti su dvasininku, tokią progą suteikė Alytuje gyvenantys užsieniečiai pastoriai. Jie šią savaitę savanoriškai bendravo su migrantais, dalijo Biblijas, kartu giedojo krikščioniškas giesmes ir meldėsi.
„Kaip žinia, ministrės įsakymu migrantams, norintiems sugrįžti į savo kilmės šalis, bus suteikta tokia galimybė – lėktuvo bilietas ir 300 Eur. Kiek tokia paskata veiks, neaišku, bet ši žinia perduota migrantams apsvarstyti. Sunkiai tikėtina, bet gal kas nors susigundys?“ – svarsto vicemerė.
Ji cituoja gerai žinomą liaudies išmintį – ruošk roges vasarą. „Aerodromo pastatas, kuriame „laikinai“ apgyvendinti migrantai, švelniai tariant, šaltajam sezonui nepritaikytas – šildymo nėra, langai seni, stogas kiauras. Ir tai jaučiasi – skersvėjai, sudrėkusios lubos ir pan. Jau girdime nusiskundimų, kad šalta. O kaip bus, kai oras iš tikrųjų atvės? Rudenį? Arba lietuvišką žiemą?“ – rašo J.Šukevičienė socialiniuose tinkluose.
Nežinomybės yra labai daug, bet kiekvienas alytiškis, žinoma, turi ir savo asmeninę nuomonę, ką ir kaip reikia dabar daryti, kad migrantai greičiau išvyktų į savo šalis.
Vos prasidėjus krizei, nustebino alytiškis skulptorius Darius Miliauskas, pasiskelbęs, kad sutinka asmeniškai neatlygintinai padėti statyti tvorą pasienyje ir kviečia savanorius jungtis.
„Man teko kreiptis į visuomenę tuo kritišku šaliai momentu, kai buvo atsiradęs vakuumas – laikinas pasimetimas tiek vietinės valdžios, tiek vadovaujančių Lietuvos institucijų. Deja, joks politikas, valdžios atstovas net nesureagavo į mano pasiūlymą. Noriu pasakyti, kad nepriklausau jokiai partijai ar judėjimui, o į mano kreipimąsi atsiliepė daug paprastų žmonių, Dzūkijos miestelių ir miestų gyventojų, kurie išreiškė palaikymą. Ačiū jiems! Juk pirminis planas ir buvo pasienio ruože gyva grandine užtverti kelią plūstantiems atėjūnams, kad jie pradėtų siųsti žinutes kitiems norintiems būriais ateiti, jog čia jau yra SIENA. Įsitikinau, kad Lietuva turi tokių savanorių, jie kuklūs, paprasti, darbštūs, turintys savo gyvenimo tikslų ir mylintys savo kraštą. Štai tokios nuotaikos buvo prieš gerą mėnesį”, – sako Darius. Šiuo metu alytiškis sako svarstantis apie tai, kad Alytus, kaip Dzūkijos sostinė, galėtų parodyti pavyzdį ir pirmasis sukurti tam tikrą deportacijos fondą, kuriam būtų galima aukoti, o sukauptas jame lėšas naudoti sugrąžinant neteisėtus migrantus į jų kilmės šalis.
D.Miliauskas pats yra ne vienus metus gyvenęs Airijoje, grįžęs įsteigė bene pirmą Heraldikos centrą Lietuvoje. Jis vietą atrado Butrimonyse, čia pagamintas įspūdingas herbas, skirtas airių tautai, buvo įteiktas kaip dovana vienam iš Airijos muziejų-pilių. Prie Butrimonių parapijos namų galima pamatyti 3 metrų aukščio paminklinį D.Miliausko sukurtą akmens kryžių, skirtą įamžinti popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje 2018 metais. Idėja taip įprasminti šį įvykį kilo Butrimonyse esančios „Dainos galerijos“ įkūrėjai Dainai Nemeikštienei, o ją įgyvendino jos brolis – profesionalus skulptorius.
