Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Mieste ir miesteliuose „dūzgia“ žolės pjovėjai

Sausringa šiųmetė vasara leido vejų pjovėjams ilsėtis, užtat dabar teks paplušėti su kaupu – žolė auga kaip pašėlusi. Apleistų ir nešienaujamų plotų savininkams jau skrieja įspėjimai.

Ukmergės miesto seniūnė Zita Pečiulienė pasakojo, kad seniūnija žaliųjų teritorijų priežiūros paslaugų pirkimo sutartį liepos mėnesį pasirašė su ir anksčiau šiuos darbus vykdžiusia bendrove „Ukmergės paslauga“.

Sutartis dėl Ukmergės miesto seniūnijos žaliųjų teritorijų priežiūros paslaugų pasirašyta 4 mėnesiams.

Sutarties vertė – 37 500 Eur.

Šienaujamos viešosios teritorijos mieste užima apie 40 ha. Pagal sutartį per sezoną jos turi būti šienaujamos 3–4 kartus.

Lygių plotų šienavimo kaina yra 1,91 Eur, o šlaitų – 5,60 Eur už arą. Brangiausiai kainuoja nupjauti piliakalnio ar bažnyčios kalno žolę.

Be kita ko, pažymima, kad privalu pabaigus darbus nedelsiant sutvarkyti teritorijas – nupjautą žolę surinkti nuo šaligatvių, takų, kapaviečių, kitų šalia šienaujamų plotų esančių teritorijų ir išvežti.

Tarp apimtimi didžiausių mieste šienaujamų plotų – Žydų kapai, A. Smetonos ir Deltuvos gatvių parkas, piliakalnis su teritorija šalia Vilkmergėlės upelio bei teritorija mikrorajonuose tarp daugiabučių namų.

Taip pat šienaujami Pilies parkas, paupio pliažai prie stadiono bei pagrindinio tilto, Svajonių parkas, dviračių tako teritorija, visos mieste esančios kapinės bei kitos teritorijos.

Skrieja įspėjimai

Ukmergės miesto seniūnė sako, kad kartu su įsivažiavusiais žolės pjovimo darbais pasipylė ir ukmergiškių skundai dėl jų kaimynystėje esančių ar šiaip akis badančių neprižiūrimų žolynų plotų.

Praėjusiais metais miesto seniūnija buvo išsiuntusi 175 raginimus nusišienauti savo sklypus. Šiemet tokių jau išsiųsta apie pusšimtis.

Seniūnė pastebi, kad skundų gaunama ir dėl apsileidėlių privačių asmenų, ir dėl apleistų valstybinių sklypų. Pastarųjų šienauti seniūnija tikrai neturi galimybių, nes tai – milžiniški plotai ir būtų didžiulės sąnaudos.

Pavyzdžiui, Žolių rajone bent 10 sklypų yra valstybinė žemė.

Ar siunčiami raginimai tvarkytis paveikūs? Sako, tam kartui – taip, bet, pavyzdžiui, pernai kai kuriems siuntė raginimus, o šiemet vėl tenka tai daryti.

Tai pat pastebima, kad dalis sklypais nesirūpinančių asmenų gyvena užsienyje ir apie Lietuvoje likusį nekilnojamąjį turtą, regis, nenori net prisiminti.

Yra kuo Ukmergėje ir pasidžiaugti. Jau bemaž penkerius metus akių nebebado apaugę daugiabučių kiemai. Problema išspręsta, regis, visai paprastai. Žolė nušienaujama, o sąskaitas už darbus apmoka gyventojai, visiems nustačius vienodą tvarką.

Plotai – didžiuliai

Šienpjoviai šiuo metu burzgia ir kaimo seniūnijoje. Deltuvos seniūnas Gintaras Radzevičius sako, kad seniūnija turi du nedidelius traktoriukus, o ten, kur jais darbuotis neįmanoma, naudojamos žoliapjovės.

Deltuvos seniūnija plotu – viena didžiausių rajone, užima 18 tūkst. ha. Vien viešųjų erdvių plotų – 30 ha. Taigi, pasak seniūno, vien tik su nešiojamąja žoliapjove prapultum.

Seniūnas pasakojo, kad vienas traktorius šiems darbams naudojamas jau seniai, kitas įsigytas 2016 metais. Ši technika reikalinga ne tik prasidėjus šienapjūtei, bet ir kitais metų laikais – žiemą sniegui pavalyti, rudenį lapams išvežti.

Seniūnas pasakojo, kad šiuos darbus atlieka ūkinės dalies darbininkai, jų yra 4,5 etato, bei dirbantieji pagal užimtumo programą.

Asignavimuose už šias paslaugas nurodoma, kad lėšos skiriamos už komunalines paslaugas. Į šią sumą įskaičiuotas ne tik šienavimas, bet ir kiti komunaliniai darbai, tad tiksliai pasakyti, kiek seniūnijai kainuoja viešųjų erdvių šienavimas, būtų sunku.

Etatų trūksta

Pabaisko seniūnas Gediminas Lapukas – gerokai griežtesnės nuomonės apie mūsų savivaldybės seniūnijas. Sako, kad seniūnijos užspaustos, etatų jose trūksta, dėl finansavimo stokos aplinkos priežiūros bei kitų darbų įveikti neįmanoma.

Pavyzdžiui, pas juos ūkinės dalies darbininko etatas tik vienas.

Šiuo metu žolei šienauti pasitelkiami už pašalpas atidirbantys žmonės – daugiausia moterys. Esant tokiai situacijai seniūnija nupirko daugiau stumdomų vejapjovių. Jomis darbuojasi moterys. Jei turėtų tik nešiojamąsias žoliapjoves, kurioms reikia daugiau fizinės jėgos, su tokia technika dirbti seniūnijoje nerastų žmonių.

Pabaisko seniūnija, pasak seniūno, žolei šienauti taip pat turi rusišką traktoriuką. Bet kas iš to – neskirtas etatas šiam darbui, tad traktorius juda ne visada.

G. Lapukas sako, kad jų seniūnija prižiūri Pabaisko mūšio istorinėje vietoje pasodintą parką, erdves prie tvenkinio, skverelius, pakeles, piliakalnį. Mano susidarytų apie 20 ha. O etatas šiems darbams – tik vienas. Situacija bloga – konstatuoja seniūnas. Kaip pavyzdį ima Jonavos savivaldybę, kur seniūnijos valdo komunalinį ūkį, gali puoselėti savo teritorijas, išlaikyti techniką.

Pas mus gi mato, kad etatų skaičius seniūnijoms nustatomas neaišku kokiais principais – nėra vieningos sistemos, tad požiūrį į seniūnijas, mano, reikėtų keisti.

Rekomenduojami video