Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad penktadienį grįžta griežtesnės pandemijos valdymo priemonės. Nuo penktadienio kaukės uždarose erdvėse vėl privalomos visiems, net ir turintiems galimybių pasą. Vyriausybė taip pat rekomenduoja šalies įstaigoms ir įmonėms, jei tai yra įmanoma, pereiti prie nuotolinio darbo. Tokius Vyriausybės sprendimus palankiai vertina ne visi merai. Kai kuriems atrodo, kad Vyriausybė blaškosi, o kelių savaičių laikotarpyje atšaukiami ir vėl grąžinami tie patys ribojimai tik dar labiau erzina žmones.

Kaip sako merai, savivaldybėse bendraujant su žmonėmis geriausiai jaučiamos gyventojų nuotaikos dėl Vyriausybės priimamų sprendimų. Išgirdę apie nuo penktadienio sugriežtinamus ribojimus kai kurie savivaldybių vadovai neslepia apmaudo.

Pasak jų, gyventojai, kurie laikosi Vyriausybės reikalavimų jaučiasi užmiršti, o kas keletą savaičių besikeičiantys Vyriausybės sprendimai rodo, kad Vyriausybė blaškosi ir nežino, kaip elgtis. Miškinienė: gyventojai stengiasi, bet pažadėtų dalykų negauna Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė sako, kad suprantama, jog epidemiologinė situacija šalyje yra sudėtinga ir papildomų priemonių viruso valdymui imtis reikia.

Tačiau merė pastebi, kad su virusu kovojame jau ne vienerius metus. Pasak jos, esame išmokę nemažai pamokų, galime nuspėti viruso plitimo tendencijas ir esame padarę daug namų darbų. Vienas iš jų – vakcinacija.

A. Miškinienė pastebi, kad gyventojai vakcinuojasi, nes jiems buvo žadėta, kad pasiskiepijus gyvenimas palengvės. Vis dėlto stebint, kai ribojimai vėl yra griežtinami, tai dalį žmonių verčia nusivilti. „Įtampos, nerimo yra daug, neabejoju, kad savivaldybėse matome situaciją realiai, matome ją iš arčiau nei yra matoma iš atitinkamų ministerijų kabinetų“, – tv3.lt komentuoja A. Miškinienė.

Merė pastebi, kad esant įtampai ar žmonėms nesuprantant priimamų sprendimų, pandemijos valdyti nepavyks. Lazdijų rajono savivaldybės bendruomenėje šiuo metu nuotaikos būtent tokios.

„Žmonės stengiasi, vakcinuojasi, dėvi kaukes ir laikosi atstumų, bet susidaro toks įspūdis, kad ir kokias jie pastangas dėtų, kad ir kaip uoliai vykdytų nustatytas rekomendacijas, laikytųsi nustatytų draudimų – tai nieko nekeičia. Jie vis dar negali gyventi įprasto gyvenimo ir netgi padarę tai, ką jiems pasako padaryti, neturi jokių palengvinimų ir galimybių gyventi kaip įmanoma laisviau pagal esamas aplinkybes“, – sako A. Miškinienė.

  Kai kurie sprendimai primena blaškymąsi

Rugsėjo 13 d. įsigaliojo ribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams. Jiems buvo uždrausta lankytis didesnėse parduotuvėse, gauti tam tikras paslaugas.

Tačiau galimybių pasus turintys gyventojai galėjo gyventi šiek tiek laisviau. Pavyzdžiui, su galimybių pasu didžiuosiuose prekybos centruose buvo galima vaikščioti be kaukių.

Praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms po šių ribojimų įsigaliojimo, nuo spalio 1-osios tvarka vėl keičiasi. Nuo šios dienos kaukės uždarose erdvėse vėl tampa privalomos visiems.

Radviliškio meras Vytautas Simelis sako, kad sprendimas kaukes vėl padaryti privalomas gali turėti neigiamos įtakos visuomenei. „Manau, kad blaškymasis vieną dieną priimti vieną tvarką, kitą dieną priimti kitą tvarką nėra gerai ir erzina tuos pačius žmones. Pavyzdžiui, aš asmeniškai nesuprantu, kokiais kriterijais vadovaujantis į didžiąsias parduotuves galima įeiti su galimybių pasu ir vaikščioti be kaukių, o mažesnėse nebūtinai. Man asmeniškai nėra priimtinas toks blaškymasis. Jeigu matome, kad reikia kaukių, tai ir užsidėkime, kokia problema parduotuvėje būti su kauke?

Bet Vyriausybės blaškymasis, tvarkų keitimas kas savaitę parodo, kad gal neturime mes tokios ilgalaikės vizijos, kaip su pandemija kovoti. Juo labiau, suprantu, prieš metus, kai buvo pradžia, kai niekas nežinojome, kaip, kas, bet dabar patirties jau turėtume turėti“, – tv3.lt sako V. Simelis.

Lazdijų rajono merė A. Miškinienė mano, kad sprendimas dėl priemonių griežtinimo ar laisvinimo turėtų būti grįstas analize. „Kaukės buvo rekomenduojamos ten, kur galima patekti su galimybių pasais. Didžioji dalis kaukių nedėvėjo. Ar sergamumas išaugo, ar židinių yra daugiau? Jeigu neišaugo, židinių nėra daugiau, tai reiškia, yra įrodymas, kad galime tęsti šią praktiką ir kaukių nedėvėti. Jeigu neturime vertinimo, rezultatų, nežinome – yra patvirtinimas, kad sprendimai priimami neįsivertinus, neanalizuojant ir neatlikus monitoringo. Tuomet tikėtis, kad vienas ar kitas sprendimas duos efektą, yra naivu“, – sako A. Miškinienė. A. Miškinienė mano, kad pasiskiepiję, persirgę ar reguliariai besitestuojantys žmonės turėtų turėti galimybę aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje, gauti nepertraukiamą ugdymo procesą ir darbą.

Ugnė Paulauskaitė