Kasmet lapkričio pradžioje krašto medžiotojai susirenka paminėti šv. Huberto – Medžiotojų ir medžioklės globėjo dieną. Tai lyg profesinė šventė, kurią medžiotojai sutinka ne miške, o kitoje netradicinėje aplinkoje. Tačiau šiemet krašto medžiotojams dviguba šventė, mat daugiau nei pusė tūkstančio medžiotojų Daukšių kaime esančioje šaudykloje minėjo ir atkurtos Kėdainių medžiotojų draugijos septyniasdešimtmetį.

Susitiko bažnyčiojeDidelė šventė prasidėjo nuo pat ankstyvo šeštadienio ryto. Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje kunigas Gražvydas Geresionis aukojo šv. Mišias už gyvąją gamtą, krašto medžiotojus, jų šeimas ir artimuosius, palaimino juos, būrelių vėliavas ir šv. medžiotojų globėjo trofėjų – iškilius elnio ragus.
Pasak dvasininko, tai puiki vieta apmąstymams apie žmonių ir gyvūnijos vietą žemėje.
Daugybė užsiėmimų
Vidurdienį visi susirinko į Daukšių kaime esančią Kėdainių medžiotojų šaudyklą. Šventės metu vyko varžybos, seminarai, konkursai, medžiotojai ir šventės svečiai galėjo susipažinti su geriausiais sumedžiotais trofėjais. Visus linksmino gyva muzika. Dainų, šokių, vaišių, netrūko iki pat vakaro. Bičiulių kalbos dar ne vienam išliks atmintyje.

Didelė atsakomybėMedžiotojai, minėdami savo globėjo dieną, šiemet daug kalbėjo apie jiems tenkančią atsakomybę, apie medžioklės prasmę. Taip pat pasidžiaugė mūsų krašte nuolat augančiu tiek žvėrių, tiek medžiotojų skaičiumi.
„Džiaugiamės, kad turime tokį didelį medžiotojų ratą. Daug atsakingų, mylinčių gamtą ir gyvūnus vyrų ir moterų yra mūsų draugijoje. Džiaugiamės, kad mūsų medžiotojai aktyviai dalyvauja veikloje, prisideda prižiūrint žvėris ir medžioklės plotus. Medžiotojas – tai ne tik žmogus, kuris dalyvauja medžioklėje – sumedžioja gyvūną, bet ir tas, kuris esant sunkmečiui padeda gyvūnams, esant ligoms – vykdo jų prevenciją, esant per didelei populiacijai – ją reguliuoja. Medžiotojas – tai žmogus, mylintis gamtą, mylintis bei gerbiantis gyvūną – tiek gyvą, tiek sumedžiotą“, – kalbėjo Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Lionius Stanevičius.
Ir bėdos, ir džiaugsmai
Krašto medžiotojai išties turi kuo pasidžiaugti, tačiau yra ir dalykų, kurie juos liūdina.
„Ypatingai daug mūsų kraštuose pastebime elnių, stirnų. Miškuose yra apie tūkstantis stirnų, šeši šimtai elnių, trys šimtai šernų dar liko. Gaila, bet su maru kovoti reikia, tad šernų labai mažėja. Gaila, kad ši liga nesitraukia. Taip pat pastebime, kad ženkliai daugėja vilkų, juos medžioti, jų skaičių reguliuoti būtina. Tik vėlgi mums nelabai pavyksta susikalbėti su valdžia, mat limitai sumedžioti žvėrims yra duodami labai riboti“, – pabrėžė medžiotojas.
Įsipareigojimai gamtai
Susirinkusių medžiotojų teigimu, medžioklė yra ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir įsipareigojimai gamtai. Medžiotojų globos dėka labai padaugėjo kanopinių žvėrių – tauriųjų elnių, briedžių, stirnų. Šių žvėrių populiacija dar niekad nebuvo tokia gausi kaip dabar.
L. Stanevičius pasidžiaugė, kad medžiotojų gretos kasmet didėja – į gamtos mylėtojų bei puoselėtojų būrį įsitraukia vis daugiau žmonių. Šiuo metu Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugiją vienija per šešis šimtus medžiotojų.
Dimitrijus KUPRIJANOVAS