Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Medžioklės taisyklių klystkeliai

Pavasario sesijoje birželio mėnesį Seimas po pateikimo pritarė patikslintoms Medžioklės įstatymo pataisoms, leidžiančioms medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius. Iš viso balsavo 115 Seimo narių, už balsavo 70, prieš – 28, susilaikė – 17.

Artėjančioje rudens sesijoje Seimo nariai grįš prie naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje klausimo ir galės toliau teikti savo pasiūlymus, o galutinis balsavimas laukia ateityje.
Tuo tarpu Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, tarsi tiesdamas raudoną kilimą naktinio matymo taikiklių įteisinimui, neseniai stipriai padidino tauriųjų elnių ir briedžių sumedžiojimo limitus, kuriais bus vadovaujamasi 2023–2024 metų medžioklės sezone.

Sumedžioti galima daugiau

Šiame medžioklės sezone visoje šalyje leista sumedžioti 4 310 briedžių (75 daugiau, lyginant su praėjusiu medžioklės sezonu) ir 20 602 elnius (2 899 daugiau, lyginant su praėjusiu medžioklės sezonu). Šių žvėrių sumedžiojimo limitai nustatyti kiekvienoje savivaldybėje.

Kai kuriose savivaldybėse, nurodoma ministerijos pranešime spaudai, kanopinių žvėrių populiacijos šiuo metu vertinamos kaip gausios arba labai gausios. Apie tai esą liudija Valstybinių miškų urėdijos kasmet atliekamas elninių žvėrių neigiamo poveikio miškui įvertinimas. Šis vertinimas atliekamas pavasarį, ir jis rodo augantį elninių žvėrių populiacijų poveikį miško jaunuolynams – žvėrys smarkiai nuskabo ūglius ir nulaupo kamienų žievę, medeliai skursta, juos užpuola kamieno puviniai.

Stirnų sumedžiojimas nelimituojamas, bet ir briedžių bei elnių populiacijos vertinamos kaip gausios, todėl Aplinkos ministerija ragino savivaldybių komisijas, nustatančias sumedžiojimo limitus atskiriems medžioklės plotams, juos nustatyti gerokai didesnius nei pernai, atsižvelgiant į užfiksuojamą žalos mastą.

Pasiūlymus dėl sumedžiojimo limitų nustatymo teikia medžioklės plotų naudotojai. Aplinkos apsaugos departamentas kiekvienoje savivaldybėje yra sudaręs komisiją, kuri gautus pasiūlymus analizuoja ir nusprendžia dėl kiekviename medžioklės plotų vienete taikytino žvėrių sumedžiojimo limito.

Patvirtinti limitai įsigalioja, kai aplinkos ministras patvirtina visoje šalyje medžiojamųjų gyvūnų, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitus, o medžioklės plotų naudotojai gali pradėti šiuos limituojamus gyvūnus medžioti, kai prasideda atitinkamų rūšių gyvūnų medžioklės sezonas. Limituojama šių žvėrių medžioklė: briedžių, tauriųjų elnių ir vilkų, kurių sumedžiojimo limitą tradiciškai numatoma patvirtinti rugsėjo pabaigoje, kai bus užbaigta praeitame sezone sumedžiotų vilkų genetinė analizė.

Medžiotojų asociacijos „Gamta“ vadovas Raimondas Ribačiauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė kad „kvotas ministerija padidino, nes neturėjo jokios kitos išeities. Perteklinė populiacija yra faktas, todėl ūkininkai ir miškininkai pakėlė triukšmą dėl daromos žalos pasėliams, ir miškui“, – sakė jis.

R.Ribačiauskui antrina Kauno rajone ūkininkaujantis ir medžiojantis Rolandas (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.). Anot Rolando, kanopiniai padarai tikrai pridaro daug žalos. „Facebooke“ pasitaikantys komentarai, kad Lietuvos miške išvis neva neįmanoma pamatyti elnio, jį stebina.

„Lai nuvažiuoja į bet kurią palaukę ir pasėdi sutemus. Pamatys, ir ne vieną dešimtį. Pas mane ūkelyje stirnos dienos metu ganosi, elniai ąžuoliukus išlaužė. Tiesiog reikia atvažiuoti prie ūkininkų pasėlių ir sulaukti sutemų. Ir pamatysite, aišku, jei muziką mašinoje išsijungsite“, – ironizuoja ūkininkas.

R.Ribačiauskas pritaria ūkininko nuomonei: „Jei visas pievas apsėjome javais, tai stirnos ir elniai ateis graužti javų, ką jie ir daro. Jie nepradės graužti akmenų, taigi visos šnekos, kad žalos pasėliams nėra – kvailystė, su kuria net sunku ginčytis“, – šaiposi jis.

Žada vis tiek neleisti

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Aistė Gedvilienė teigia, kad negalima sieti žvėrių apskaitos, medžioklės kvotų ir naktinių taikiklių temų.

„Taisyklės ir kvotos nėra kaip nors tiesiogiai tarpusavyje susiję dalykai. Kanopiniai – tai čia turbūt eina kalba apie elnius, stirnas ir kitus. Bet kokiu atveju pradinis projektas, kurį Seimo nariai parengė, skirtas šernams ir invazinėms rūšims. Tai nieko neturi bendro su elniais. Šitie dalykai niekaip nesisieja. Nes bent jau įstatymo projektas, kuris pateiktas, nėra susijęs. Aš nesu nei profesionalė, nei medžiotoja“, – pripažįsta politikė.

„Bent jau miškininkai sako, kad jaunus ūglius, atsodintą mišką šitie žvėrys nuėda“, – sako parlamentarė. Todėl, anot A.Gedvilienės, reikia daugiau repelentų, daugiau priežiūros, reikia aptverti miškus, o tai yra didžiuliai kaštai, išlaidos. Ir šiaip yra paplitęs toks pasakymas, kad mūsų miškai neišlaiko tiek gyvūnų, kiek jų yra. Būtent dėl to, kad miškai kertami, jie nespėja ataugti ir t. t. Nes žvėrys juos ėda. Taip sako miškininkai ir miškų savininkai. „Aš negaliu pasakyti, kad nepasitikiu institucijomis arba miškininkais, kurie taip sako“, – komentavo Seimo narė.

Kaip reguliuoti populiaciją?

Daugelis internautų piktinosi reaguodami į Aplinkos ministerijos sprendimą padidinti kvotas medžiojant elnius ir briedžius ir socialiniuose tinkluose teigė, esą – kanopinių žvėrių miškuose beveik nėra ir jokios žalos jie nedaro, o valdžia viską išsigalvoja. „Kokiame miške juos išvis galima pamatyti? Pasakykite, būtinai nuvažiuosiu pasigrožėti“, – rašo vienas. „Abejoju ar tiek, kiek leidžiama sumedžioti, išvis Lietuvoje tų elnių yra, o siena su Baltarusija dabar uždaryta“, – antrina kitas.

R.Ribačiauskas savo ruožtu klausia, kokie yra kiti laukinių gyvūnų populiacijos reguliavimo variantai, išskyrus medžioklę? „Kokie variantai? Kiek kartų klausiau – nieko logiško neišgirdau.  Negausi jokio protingo atsakymo. Yra nedidelė, gal kažkokių fondų finansuojama rėksnių grupė. Jiems net ir vilkų nei jų daromos žalos nėra, O kokių tik pasiūlymų jie nepateikia? Vienas ragina nusipirkti atitinkamų veislių šunis, kitas – tvorą didesnę pastatyti ir pan. Tokių, galinčių apginti nuo vilkų, veislių šunys turi būti apmokyti, kas taip pat kainuoja nemažus pinigus, o kitaip jie kaimynams ir aplinkiniams bus pavojingesni už vilką. Beje, vilkas vienu liuoktelėjimu įveikia dviejų metrų tvorą, o Kaukazo aviganis – vos 1,7 metro“, –„Valstiečių laikraščiui“ sakė R.Ribačiauskas.

A. Gedvilienė alternatyvų medžioklei taip pat nemato. „Įstatymu gyvūnų populiaciją yra pavesta reguliuoti medžiotojams, bet nebūtina viską daryti naktį“, – sako politikė. – Čia yra valstybės reguliuojamas verslas, todėl reguliacija yra būtina ir ji yra aprašyta įstatymuose. Tai yra visiškai legali veikla ir ji turi vykti, tik svarbu ją subalansuoti ir sureguliuoti“, – sako parlamentarė.

A. Gedvilienė teigia, kad naktiniai taikikliai nieko bendro neturi su stirnom, elniais, briedžiais ar kitais žvėrimis. Tai turi bendro su šernais, pagal įstatymo projektą, kurį užregistravo su pataisomis Seimo nariai, sietina su šernais ir invazinėmis rūšimis. Daugiausia su šernais. „Aš nepritariu naktinių taikiklių įteisinimui. Kodėl? Todėl, kad vis dėl to nakties laikas turėtų būti kaip ir dabar – tam tikro poilsio laikas gamtoje. Kada kūnas turi teisę ilsėtis nuo medžioklės. Taip pat aš galvoju, kad medžiotojai turi ir kitų būdų sureguliuoti šernų populiaciją – šėrimu, patelių medžiojimu. Tai niekaip nesusiję su naktiniais taikikliais“, – teigia ji.

Projektas stumiamas seniai

Gynybos ir saugumo ekspertas, buvęs Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys pastebi, jog naktinių taikiklių įstatymas yra stumiamas ilgiau nei dešimtmetį. „Anksčiau Seime šiuo požiūriu aktyvus buvo ponas Bronius Bradauskas, kuris net kelis kartus per kelias kadencijas bandė prastumti naktinius medžiotojų taikiklius. Kodėl? Todėl, kad yra labai aiškus lobistų interesas – verslas iš to gali gerai uždirbti. Jei civilinės paskirties vidutinės klasės naktinio matymo prietaisas apytikriai kainuoja 2 tūkstančius eurų, tai, padauginę iš 30 tūkstančių – tiek medžiotojų yra Lietuvoje, – gautume 60 milijonų. Tai rimta suma, kurios galėtų tikėtis verslas“, – sakė A.Navys.

Patikrinus viešai prieinamas Seimo narių privačių interesų deklaracijas, skelbiamas Vyriausiosios tarnybinės etikos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos svetainėse, paaiškėjo, kad 12 dabartinio Seimo narių oficialiai yra deklaravę, jog turi interesų, susijusių su medžiokle ar priklauso medžiotojų būreliams. Tai konservatoriai Antanas Čepononis, Sergejus Jovaiša, Audrius Petrošius, Arvydas Pocius, Paulius Saudargas, Kazys Starkevičius, Justinas Urbanavičius, Mišrios Seimo narių grupės nariai Andrius Palionis, Jonas Pinskus, „valstietis“ Jonas Jarutis, „darbietis“ Valentinas Bukauskas, socialdemokratas Liudas Jonaitis.

„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, pakankamai aktyviais medžiotojais yra ir Mišrios Seimo narių grupės nariai Kęstutis Mažeika ir Remigijus Žemaitaitis, „valstietis“ Juozas Varžgalys bei Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius. Tikėtina, jog tokių „pogrindinių“ medžiotojų Seime yra ir daugiau.

Tai štai, pavasario sesijoje, Seime balsuojant dėl naktinių taikiklių įteisinimo, nė vienas oficialus ar „pogrindinis“ Seimo medžiotojas dėl galimo interesų konflikto nenusišalino nuo balsavimo.  Maža to, visi Seimo „medžiotojai“ balsavo „už“. Yra kam toliau stumti B.Bradausko pradėtus darbus.

Stiprins nacionalinį saugumą?

Vienas iš argumentų, siūlant leisti medžioklėje naudoti naktinio matymo prietaisus ir termovizorius, yra nacionalinio saugumo aspektas. Taikiklių šalininkai rodo pirštu į Ukrainą, kur karo pradžioje medžiotojai, atseit, nuveikė visai nemažai, atremiant Rusijos agresiją.

A.Gedvilienė šį argumentą linkusi atmesti. „Įstatymo pakeitimų autoriai nurodo, kad nacionalinio saugumo kontekste kuo daugiau žmonių turės naktinius taikiklius, tuo bus saugiau, ir medžiotojai galėtų būti ta žmonių grupė, kuri būtų pasirengusi padėti. Mes turime oficialią poziciją iš Krašto apsaugos ministerijos. Ir turime išaiškinimus, kad medžioklėje naktinių taikiklių įteisinimas neturi nieko bendro su Nacionaliniu saugumu. Jei medžiotojai norėtų stoti į Šaulių sąjungą, tai tikrai prašom. Ir dabar tą gali daryti, ir šauliai puikiausiai turi teisę turėti naktinius taikiklius. Kaip ir medžiotojai gali turėti naktinius taikiklius. Tik jie jų negali naudoti medžioklėje“, – aiškiai sako politikė.

Tuo tarpu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad Lietuvoje yra 30 tūkst. medžiotojų, kurių 9 iš 10 yra pasiryžę ginklu ginti šalį.

„Kol kas krašto gynyboje nėra vietos medžiotojams, tačiau manome, kad galimybė jai atsirasti galėtų būti apsvarstyta. Galbūt atskiroje struktūroje prie Šaulių sąjungos, gal kitur, – sako L.Daukša. – Medžiotojai puikiai pažįsta savo vietovę. Šalyje yra 800–900 medžioklės kolektyvų, medžiotojai ne tik pažįsta miškus, laukus, palaukes, bet ir žino reljefo kliūtis, atsitraukimo kelius ir t.t.“

Mūšis – ne medžioklė

Tuo tarpu A.Naviui nepatinka, kai lobistai pasitelkia krašto gynybos interesų argumentą – neva, kuo daugiau turėsime medžiotojams skirtų naktinių taikiklių, tuo labiau būsime pasirengę kovoti su priešu.

„Pirmiausia, agresijos atveju į kovą stos profesionali kariuomenė, kariuomenės rezervas, šauktiniai ir šauliai“, – sako karybos ekspertas. – Medžiotojai iš tiesų moka naudoti ginklą, ir jei dar turi naktinio matymo prietaisą – labai puiku. Tačiau yra keli dalykai. Medžiotojai turi būti tinkamai apmokyti. Tarp jų yra puikių šaulių, taip pat ir kariškių, rezervo karių, savanorių. Tačiau jiems nereikia civilinės paskirties naktinių taikiklių, nes jiems priskirtuose kariniuose daliniuose yra kariškų.“

„Medžiotojai ne visada galės būti pirmosiose krašto gynybos linijose, naktinio matymo priemonės – o jų įsigyti, mūsų vertinimais, norėtų apie 10 tūkstančių medžiotojų – esant reikalui, galėtų būti perduotos naudoti su kariniais ginklais“, – sako L.Daukša.

Tačiau šalies medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius, matyt, nesupranta, kad medžiotojų taip trokštami civiliniai naktinio matymo prietaisai ir taikikliai visai netinka kariškiams. Tai būtent ir pabrėžia ne vienoje karinėje spec. operacijoje dalyvavęs A.Navys: „Kariams tikrai reikalingi naktinio matymo prietaisai, bet ne civiliniai, o profesionalūs, kariški.“ 

„Jei medžiotojai nori prisidėti prieš krašto gynybos, jiems pirmiausia reikia ne taikiklių, o mokymų ir pratybų, kaip elgtis mūšio lauke. Tokiu atveju reikės ne tik taikiklių, bet visko: ir automatinių ginklų, ir šarvinių liemenių, ir daugybės kitų dalykų, reikalingų mūšyje, – sako A.Navys. – Manyti, kad prasidėjus agresijai medžiotojas išeis į priešo medžioklės taką, yra naivu. Mūšis – ne medžioklė. Pasirengimo gynybai nuo priešo prasme civiliniai naktiniai
taikikliai jokios reikšmės neturi. Tokią išvadą yra pateikusi ir Krašto apsaugos ministerija“, – sakė ne viename realiame mūšyje dalyvavęs buvęs Lietuvos specialiųjų pajėgų karininkas A.Navys.

Rekomenduojami video