Privataus namo kieme Gargžduose kadaise pasodinta maža, daili eglutė po kelių dešimtmečių tapo problema. Kyla baimė, jog ji gali užgriūti ant kaimyno gyvenamojo namo stogo. Garbaus amžiaus skaitytojui prireikė skųstis rajono Savivaldybei, „Bangos“ redakcijai, kad sodybos šeimininkas nupjautų eglę, ne tik negražią, bet ir keliančią pavojų. Tam nereikia leidimo, bet kaimynas vis atidėlioja.

Pasigedo geranoriško atsakymo

Gargždiškis A. P. iš Butkų Juzės gatvės kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, kad šalia jo sklypo prieš 40 metų per metrą pasodinta ir suvešėjusi keliolikos metrų sidabrinė eglė ne tik užstoja šviesos srautą į gyvenamąjį namą, bet ir trukdo vešėti augalams. Jo teigimu, remontuojant šaligatvį buvo pakirstos medžio šaknys, todėl pučiant stipriam vėjui šis gali išvirsti ir užgriūti ant pastato stogo arba kristi ant šaligatvio arba važiuojamosios gatvės dalies ir sužaloti praeivius, vairuotojus, sugadinti automobilius. Iš savo kaimyno A. G. jis pasigedo geranoriško atsakymo.

Rajono Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialisto Algirdo Vaitkaus teigimu, prieš 40 metų dar negaliojo respublikinės statybos normos, kurios nustatė vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumus nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos, negaliojo ir vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai, taip pat reglamentas mažiausio leistino atstumo iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu. Taigi garbaus amžiaus gargždiškio A. P. problemos nesprendė: anot A. Vaitkaus, Viešosios tvarkos skyrius neturi įgaliojimų įpareigoti žemės sklypo savininką nupjauti jo sklype augančią eglę.

Tačiau įstatymiškai žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų ar kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet šis to nepadarė. Visgi neturi teisės to daryti, jeigu augalai netrukdo naudoti žemės sklypą.

„Piliečiai turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalą dėl medžio padariusio asmens, jeigu jis atsisako vykdyti pagrįstus reikalavimus“, – teigė A. Vaitkus.

Pribrendo laikas kirsti

Į „Bangos“ redakciją atvykęs skaitytojas A. P. kalbėjo, jog antrus metus tęsiasi derybos su sodybos, kurioje auga grėsmę kelianti sidabrinė eglė, šeimininku A. G., tačiau nesėkmingai. „Vėjui siaučiant baisu, ypač nesmagu pučiant vakariui, nes apie 18 metrų medis linksta prie mano namo. Nesaugu – gali užgriūti ant stogo. Jį įlaužus, sužalotų ir kambaryje esantį žmogų“, – kalbėjo skaitytojas. Jis apgailestavo dėl gauto iš Savivaldybės atsakymo, nes, sakė, pats bejėgis toliau spręsti problemą.

Susisiekus su eglės savininku A. G., šis prisipažino nesuvokiantis, kaip ją nukirsti: kur gauti leidimą, kas šias paslaugas teikia. „Eglutę kadaise pasodino mano tėvai. Prieš žiemos šventes ją puošė – buvo daili, graži, kol išstypo, išsikerojo. Viena pusė negraži – žiemos šventėms nepadovanosi. Taigi reikia tik biokurui nupjauti“, – samprotavo A. G. Jis sakė ten dabar negyvenantis, liepęs sodyboje tvarkytis šiuo metu gyvenančiam sūnui.

A. G. prisipažino, jog pernai prieš Kalėdas buvo pažadėjęs savo kieme nupjauti sidabrinę eglę, tačiau vis atidėliojo. Pirmadienį jis tvirtai pažadėjo tai padarysiąs, kai tik išsiaiškinsiąs, kur gauti leidimą, išsinuomoti techniką.

Klaipėdos rajono savivaldybės Želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos laikinai einantis pirmininko pareigas Karolis Lit­vinas teigė, jog Gargždų mieste vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje privačioje žemėje auganti eglė nepatenka į saugotinų medžių sąrašą, todėl ją galima pjauti be leidimo. Tai padaryti galima pasamdžius šias paslaugas teikiančią įmonę.

Virginija LAPIENĖ