Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Medaus mėnuo reitingų lifte

Tuo metu, kai valdančiųjų reitingai sociologinių apklausų laiptais bilda gilyn į rūsį, socialdemokratų vertinimas šovė aukštyn lyg greitaeigiu liftu. Apklausos rodo, kad šiai populiariausia tapusiai partijai dabar simpatizuoja dvigubai daugiau rinkėjų, nei už ją balsavo pernai per Seimo rinkimus. Į kokį reitingų aukštą liftas juos pakels dar po mėnesio, pusmečio, metų?

Receptas: tupėk tyliai

Turbūt jau mažai kas stebisi, kad tarp visuomenės blogiausiai vertinamų politikų matome vis tuos pačius, iš TV žinių puikiai pažįstamus dabartinės vyriausybės narių veidus. Rudens pradžioje bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad tarp nepalankiausiai Lietuvoje vertinamų politikų atsidūrė premjerė Ingrida Šimonytė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Nors nepraėjo nė metai, kai jie prisiekė sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, toks triuškinamas jų pastangų įvertinimas vargu ar kelia nuostabą: visi juk mato, kokiu metu gyvename. Nepavyko suvaldyti nei koronaviruso, nei nelegalių migrantų krizės, priešingai – jos vis labiau įsismarkauja. Visuomenė supriešinta, vieningumo nacionalinių krizių akivaizdoje nematyti, dėl jo valdžia nė nesistengia, priešingai – stiprėja politinis ir viešųjų ryšių karas su Respublikos prezidentu. Iš jo valdantieji jau kone atvirai tyčiojasi – ir viešojoje erdvėje, ir siuntinėdami picas, grasindami skundais Valstybės saugumo departamentui. Paradoksalu, kad taip tarsi bandoma paslėpti savo pačių politinį neįgalumą: minėtoje „Baltijos tyrimų“ apklausoje prezidentas Gitanas Nausėda yra antras po Valdo Adamkaus palankiausiai vertinamas šalies politikas – taip mano 67 proc. apklaustųjų. Palankiausiai iš vykdomosios valdžios įvertintai premjerei I.Šimonytei tokio reitingo belieka pavydėti: jos pačios siekia 29 proc.

Tačiau didžiausią intrigą kelia ne reitinguose atsispindinčios dabartinės valdžios nesėkmės – juk, šiaip ar taip, sunku pasakyti, ar Lietuvą prispaudusių krizių kontekste geriau sektųsi kitos sudėties Seimo daugumai, – bet Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) šuolis reitingų lentelėse. Partijos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė – ketvirtoji palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąraše. Bendrovės „Vilmorus“ spalio pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad LSDP yra populiariausia šalyje: ją palaiko 16,8 proc. gyventojų. Prieš mėnesį parama buvo dar didesnė ir siekė 17,7 proc. Ką spėjo nuveikti naujoji partijos lyderė ir apskritai socialdemokratai, kad pelnytų tokį aukštą įvertinimą? 2004 m. dalyvavusi prezidento rinkimuose V.Blinkevičiūtė po pirmojo turo liko ketvirta, surinkusi beveik 16 proc. rinkėjų balsų. Tuo tarpu LSDP prieš metus daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje gavo 9,25 proc. balsų ir taip pat liko ketvirta. Kas nutiko, kad pastaraisiais metais retai viešumoje matytos LSDP lyderės reitingas taip priartėjo prie Respublikos prezidento, o už socialdemokratus dabar balsuotų net dvigubai daugiau rinkėjų, nei balsavo pernai? Gal tikrai politinės sėkmės receptas – tyliai tupėti, neišsišokti, ypač per krizę, laikytis toliau nuo skandalų, rietenų, vengti chamizmo, ir vien dėl to iškilti solidumo bei atsakingumo pasiilgusių rinkėjų akyse?

Rado kabliuką

Politologė, Vilniaus universiteto docentė Lidija Šabajevaitė socialdemokratų iškilimą politinių partijų reitinguose laiko gana įdomiu fenomenu ir linksta jį sieti su partijos vadove. „Labai daug kas priklauso nuo žmogaus charizmos, žavesio. Ir, matyt, nemažai daliai visuomenės tai, ką V.Blinkevičiūtė kalba, turi didelę reikšmę – kaip ir jos pačios patrauklumas“, – sakė politologė. Kaip atsitiko, kad ankstesnį partijos vadovą Gintautą Palucką, su kuriuo taip stipriai ir garsiai buvo siejamos partijos atsinaujinimo, ryžtingo politinio posūkio į kairę viltys, pakeitusi naujoji lyderė net ir formaliai galėtų būti tapatinama su užsistovėjusiu LSDP paveldu, kurį savo laiku bandė pakeisti G.Palucku patikėję partijos nariai? Nejau jų pačių ir rinkėjų atmintis tokia trumpa?

A.Krupavičius: „Medaus mėnuo yra įprastas politikos reiškinys. Kitas dalykas, kad tie medaus mėnesiai neišvengiamai baigiasi, bet kai kada jie gali būti labai ilgi. Matyt, didžiausias išbandymas socialdemokratams ir pačiai V.Blinkevičiūtei bus artėjantys savivaldos rinkimai.“

„Svarstymai apie tai, ką ir kaip žmonės prisimena ar neprisimena, yra subtilus dalykas. Mes esame linkę labai greitai daug ką pamiršti. Ir jeigu primename kitiems, kas buvo prieš kokius metus, jie net gali nustebti – negi tikrai taip buvo? Deja, taip jau yra. Matyt, dabar, kai žmonės pasimetę dėl pandemijos, V.Blinkevičiūtė gana neblogai laikosi savo linijos: nesimėtykime, nesisukiokime į šonus, mes esame už jus, mažesniuosius, ir taip toliau. Ji, matyt, rado tą kabliuką, kaip pritraukti žmones. Teko girdėti, kad kai ji atvyksta susitikti su rinkėjais, žmonių ateina kur kas daugiau nei atvažiavus kitiems socialdemokratų lyderiams. Yra kažkokia šiluma, sugebėjimas patraukti“, – svarstė L.Šabajevaitė.

Gal LSDP tereikia tik tyliai stebėti situaciją ir laukti, nes vis tiek banga juos iškels aukščiau už rietenose besikapanojančius oponentus? „Iš dalies taip. Juo labiau kad dabar valdantieji atsidūrė labai sudėtingoje situacijoje. Nesugebėjimas suvaldyti pandemiją, kai vieną dieną kalbama vienaip, kitą kitaip, visi tie apribojimai, kurie daugeliu atveju visiškai nelogiški, dar ta pabėgėlių problema – tikrai juos galima savotiškai užjausti. Juk iš esmės dėl pandemijos valdymo elgiamasi kvailai. Turbūt opozicijai reikėtų ne tiek puldinėti, kiek patarti – jei tai būtų įmanoma, jeigu valdantieji klausytų. Kaltina visuomenę, mažą žmonių dalį, bet kodėl neanalizuoja? Vadinamieji ekspertai, kurie nuolatos žiniasklaidos šnekinami, jau įgriso iki gyvo kaulo. Ir giesmė vis ta pati: bijokite, bijokite, bijokite!“ – sakė L.Šabajevaitė.

Nuosaikumas atsiperka

Savo laiku LSDP vadovavęs, vėliau ją palikęs ir Socialdemokratų darbo partiją įkūręs Gediminas Kirkilas, paklaustas, kodėl dabar už socialdemokratus žada balsuoti dvigubai daugiau žmonių, nei balsavo prieš metus, atsakė, kad didelės paslapties čia nėra. „Prieš tai buvęs partijos pirmininkas G.Paluckas, kaip matėme, buvo nesėkmingas lyderis, bandymai išrinkti jį vienoje ar kitoje apygardoje, net koncentruojant partijos pastangas, nepavyko. Vadinasi, jis netraukia partijos. Naujoji lyderė V.Blinkevičiūtė, priešingai, tą sugeba, kitas klausimas, kad ji dirba tuo metu, kai fonas yra gana palankus opozicinėms partijoms. Dar viena priežastis – žmonėms labai nepatinka, kad pagrindinės valdžios institucijos – Vyriausybė ir prezidentūra, iš dalies ir Seimas – yra labai susipriešinusios, nedirba vieningai valdant krizę. Tarp visų opozicinių jėgų socialdemokratai atrodo geriausiai. Visiems šiems veiksniams susidėjus jie ir pirmauja apklausose“, – sakė G.Kirkilas.

Pasak jo, nuosaiki socialdemokratų taktika yra sėkmingesnė. Esą ir šiaip jau yra daug įtampų, žmonės itin nepatenkinti peštynėmis valdžios viršūnėse, todėl nuosaiki politika jiems atrodo patrauklesnė. „Visi pavargę nuo pandemijos, kitų krizių, daug kam nepatinka ir radikalūs žingsniai užsienio politikoje, ypač kairiųjų pažiūrų rinkėjams. Suprantama, kai žmonės pradeda ieškotis alternatyvų valdantiesiems, jie išsirenka tuos, kurie jiems atrodo patraukliausi“, – pridūrė pašnekovas.

Pasak G.Kirkilo, didžiausia grėsmė, kylanti LSDP, – užmigti ant laurų ir patikėti reitingais. „Bus dar labai daug pasikeitimų. Jei socialdemokratai mano, kad jau viskas, tai jie giliai klysta. Pasibaigs pandemija, kitos krizės, ir iškils naujų klausimų, o jie pirmiausia bus socialiniai. Ir tada reikės pateikti labai aiškius atsakymus, politines programas. Ar socialdemokratai sugebės tą padaryti? Čia didelis klausimas“, – svarstė G.Kirkilas.

Medaus mėnuo

„Tai yra V.Blinkevičiūtės medaus mėnuo tapus partijos lydere“, – taip socialdemokratų reitingų šuolį pakomentavo politologas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Algis Krupavičius. Pasak jo, šios partijos pirmininkė žinoma iš tų laikų, kai buvo socialinių reikalų ir darbo ministrė ir iš tikrųjų stengėsi formuoti socialiai orientuotą politiką. „Augo ir pensijos, ir pašalpos, apskritai socialiniai reikalai viešojoje darbotvarkėje daugiausia buvo matomi jos, kaip ministrės, pastangomis. Be to, ji buvo žinoma ir kituose politikos vaidmenyse: dalyvavo ir prezidento rinkimuose, jos karjera sėkmingai susiklostė Europos Parlamente, kur vadovavo įvairioms jo struktūroms. Tiesą sakant, retas Lietuvos politikas, net ir tas, kuris į Europos Parlamentą buvo išrinktas kelis kartus, galėtų pasigirti tokiu pasitikėjimu, kaip V.Blinkevičiūtė“, – sakė A.Krupavičius.

Jis pabrėžė dar vieną šios politikės savybę – gebėjimą šiltai bendrauti su žmonėmis. Esą ir dabar, kai tapo LSDP lydere, V.Blinkevičiūtė ne taip dažnai naudojasi viešųjų ryšių kompanijų paslaugomis, stengiasi bendrauti tiesiogiai, asmeniškai su savo šalininkais, partijos nariais – kiek tai įmanoma, nes daug laiko praleidžia Briuselyje. Profesoriaus teigimu, čia yra jos sėkmės pamatas.

„Medaus mėnuo yra įprastas politikos reiškinys. Kai kas nors pasiekia pergalę vienoje ar kitoje srityje, dažniausiai po jos išauga pasitikėjimas – ar pačioje organizacijoje, ar, šiuo atveju, dalyje visuomenės. Toks reiškinys yra logiškas. Kitas dalykas, kad tie medaus mėnesiai neišvengiamai baigiasi, bet kai kada jie gali būti labai ilgi. Matyt, didžiausias išbandymas socialdemokratams ir pačiai V.Blinkevičiūtei bus artėjantys savivaldos rinkimai. Nepaisant to, kad Lietuvoje turime 60 skirtingų savivaldos rinkimų tuo pačiu metu, iš tikrųjų aplinkybės visose savivaldybėse, nors ir panašios, vis dėlto gerokai skiriasi. Vykdyti labai centralizuotą savivaldybių rinkimų kampaniją partijoms praktiškai yra neįmanoma. Bet jeigu partija juose laimi daugiau mandatų, negu buvusiuose rinkimuose, įgyja daugiau tiesiogiai išrinktų merų postų, toks laimėjimas yra vertinamas kaip partijos sėkmė“, – sakė A.Krupavičius.

Politologas pridūrė, kad neretai savivaldos rinkimai Lietuvoje vyksta likus metams su trupučiu iki parlamento rinkimų, todėl jie dažnai yra savotiškas lakmuso popierėlis prieš Seimo rinkimus. „Savivaldos rinkimuose pradeda ryškėti esminės tendencijos, kurios didesniu ar mažesniu mastu kartojasi Seimo rinkimuose. Šį kartą savivaldos rinkimai vyks 2023 m. pavasarį, iki Seimo rinkimų bus likę daugiau nei metai, bet jų tendencijas formuos vietos valdžios rinkimai. Aišku, išliks nežinomybė, bet socialdemokratams ir V.Blinkevičiūtei kaip partijos vadovei tai bus esminis išbandymas. Būtent tų rinkimų riba yra esminė“, – pabrėžė A.Krupavičius.

Rekomenduojami video