Karštomis vasaromis niekas taip neatgaivina kaip maudynės, todėl savaitgaliais pagrindinis­ Elek­trėnų marių paplūdimys ­primena pajūrį, kur sunku rasti vietos rankšluosčiui pasitiesti. Kas nemėgsta poilsiauti minioje, renkasi alternatyvą – pusiasalio paplūdimį ar vadinamąją šamų įlanką. Deja, vienu iš elektrėniš­kių pamėgtų paplūdimių grei­tu metu negalėsime naudotis kaip anksčiau. Pradėjus aiškintis pa­krantės problemas paaiškėjo, kad sklypas, kuriuo seniūnija daug metų rūpinosi kaip savo, yra privatus. O pernai pasikeitė šio sklypo savininkas.

Į paplūdimį – su grėbliu

Prieš Jonines sulaukėme elek­trėniškio Edvardo Baleišio skambučio. Vyriškis pakvietė atvykti į pusiasalio paplūdimį ir iš arti pamatyti, kokių problemų ten esama. Į paplūdimį elektrėniškis atvyko ne tuščiomis, o su tankiu grėbliu, kuris reikalingas nendrėms ištraukti. Grėbdamas juodais nendrių plaušais nusėtą dugną E. Baleišis pasakojo, kad jo šeima dažnai maudosi pusiasalio paplūdimyje ir pastebėjo, kad antrus metus atabrado dugnas nusėtas smulkiomis nendrių dalimis.

Panaši situacija kartojasi ir šamų įlankoje, bet po per Jonines vykusių audrų tame paplūdimyje ­situacija pagerėjo. Vyriškis spėjo, kad dugne nusėda tos nendrės, kurios nesurenkamos pavasarį, kai ledai išneša jas į krantą. Esą įmirkusios jos tampa sunkios ir vanduo jas grąžina į gylį, kur jos pamažu yra ir neleidžia jaustis komfortiškai. Šiuo metu didžiausia nendrių koncentracija yra keli metrai nuo kranto, kur paprastai turškiasi vaikai. Per maudynes nendrės sukeliamos ir visas krantas būna juodas ir drumzlinas. Edvardas su grėbliu paplūdimyje darbavosi ne kartą, tačiau vienam kranto išvalyti neįmanoma. Vyriškis norėtų organizuoti talką ir ežerą išvalyti, tačiau neturi tiek tankių grėblių. O ir žmonės neretai pyksta, kai grėbiant sukeliamos drumzlės.

Bėda ne bėda
Kodėl paplūdimio krantas nu­sėtas nendrėmis, pasiteiravome Elek­trėnų seniūno Antano Šalkausko. Seniūnas patikino, kad marių krantas valomas kiekvieną sezoną ir at­siuntė redakcijai tai patvirtinančias nuotraukas, kuriose matyti kalnai pavasarį išgrėbtų nendrių. Nendrės buvo grėbiamos ir rankomis, ir traktoriaus kaušu su skylėmis. Pavasarį iš paplūdimių buvo išvežta daugybė priekabų nendrių. Pasak seniūno, nendres į Elektrėnų paplūdimį vėjas atneša iš kitų krantų. Ežero pakrantės vis labiau apgyvendinamos, naujakuriai tvarko ežero pakrantes, o nušienautos nendrės per laiką atplaukia į miesto paplūdimius.

Vasaros sezonu seniūnijos darbuotojai turi daug darbo, reikia šienauti, gėles laistyti ir nebelieka laiko grėbstyti nendres, kurių nuolat prineša vėjai.
Seniūnas su džiaugsmu priėmė E. Baleišio iniciatyvą išvalyti krantą. Sakė padėsiantis tiek grėbliais, tiek darbuotojais. Bet nelaukdamas talkos birželio 30 d. rytą seniūnas išsiuntė darbuotojus į paplūdimį vėl išvalyti nendrių. Bėda tik ta, kad nendrės pliaže užburtas ratas, todėl tvarka ten ilgai neužsibus.

Kalbantis su seniūnu paaiškėjo, kad nendrės marių krante yra maža problema, palyginus su tuo, kad greitu metu elektrėniškiai gali apskritai netekti galimybės naudotis pusiasalio paplūdimio teritorija. Elektrėniškiai visada manė, kad pusiasalio paplūdimys priklauso miestui, bet paaiškėjo, kad tas sklypas yra privatus. Negana to, metų pradžioje sklypą nusipirko kitas savininkas, kuris, galimas daiktas, nebus toks dosnus elektrėniškiams. Seniūnas sako, tik laiko klausimas, kada teks iškelti pavėsines ir visus kitus objektus. Su laiku čia gali būti privati, t. y. mokama maudykla, kurių yra Trakuose, Širvintose ir kituose miestuose.

Sklypą pardavė kauniškiui

Kad pusiasalio paplūdimio teritorija visada buvo privati, patvirtino ankstesnis sklypo savininkas Antanas Sajeta. Sovietmečiu atimta nuosavybė buvo grąžinta pašnekovo mamai, vėliau paveldėjimo teise atiteko vaikams. A. Sajeta pasakojo, kad tėvai valdė 16 ha žemės, o susigrąžino tik 5. Už šią žemę visada mokėjo mokesčius, bet neprieštaravo, kad žmonės naudotųsi paplūdimiu kaip įpratę, todėl niekas nė nepagalvojo, kad sklypas yra privatus. „Argi gaila“, – sakė A. Sajeta. Savivaldybė nuomos mokesčio Sajetoms nemokėjo, seniūnija sklypą prižiūrėjo kaip savo, bet galima sakyti, kad naudos turėjo abi pusės.

Gyventojai turėjo paplūdimį, o savininkams nei nendrių rinkti, nei žolės šienauti nereikėjo. Bet kažkodėl niekas nepagalvojo, kad tokia situacija amžinai nesitęs. A. Sajeta sako, niekada iš seniūnijos ar savivaldybės nesulaukęs siūlymo žemę nuomotis ar nupirkti. Tokio pasiūlymo pašnekovas laukė ir tikrai būtų pardavęs sklypą savivaldybei. Antano brolis, gyvenantis pusiasalyje, Česlovas Sajeta sakė, kad seniūnas su meru neseniai buvo pas jį atvykę, teiravosi dėl sklypo nuomos, bet šis sklypas jau buvo parduotas.

Rekreacinės paskirties sklypą nusipirko kauniškis J. R., kuris grei­tai sureagavo į pardavimo skelbimą, kurį į internetą įkėlė nekilnojamojo turto agentas iš Kauno. Nau­jojo savininko nesuradome, todėl negalėjome paklausti, kas numatoma sklype daryti. Bet vilties, kad sklypu bus galima naudotis kaip anksčiau, yra mažai.

Kas liko elektrėniškiams

Kodėl Elektrėnų savivaldybė pirma nesuskubo nusipirkti ar išsinuomoti sklypo, paklausėme administracijos direktoriaus Gedimino Ratkevičiaus: „Paplūdimys yra tik vienas, jis dviejuose sklypuose – adresu Elektrėnai, Draugystės g. 22A ir 22B. Vieta, apie kurią kalbame, yra Mažiklės pusiasalio maudykla. Maudyklos sklypas yra grąžintas (atkuriant nuosavybės teises turėtos žemės vietoje) privatiems savininkams 2009 metais. 2020 metais savininkai pasikeitė. Savivaldybė nedalyvauja privačiuose sandoriuose, neturi pirmenybės įsigyti sklypą, nėra privalomai informuojama iš anksto apie tokius sandorius, todėl ji negali daryti realios įtakos tokiems sandoriams.
Savininkų pasikeitimas iš vieno fizinio asmens į kitą niekaip nepaveikia sklypo valdymo apribojimų. O tie su savininkų pasikeitimu nepakitę apribojimai yra tokie: maudyklos sklypas turi 10 m paviršinio vandens apsaugos juostą, kurioje kiekvienas žmogus turi teisę būti ir iš šios juostos patekti į vandenį maudytis. Šiame sklype yra nustatyti kelio servitutai, leidžiantys eiti ir važiuoti šiame sklype. Pavėsinių, persirengimo kabinų ir vaikų žaidimų aikštelės buvimas šiame sklype, kaip priklausė pastaruosius 12 metų, taip ir dabar priklauso nuo savininko valios. Pasak administracijos direktoriaus G. Ratkevičiaus, Mažiklės pusiasalio maudykla gali ir galės naudotis elektrėniškiai ir jų svečiai.

Administracijos direktorius patvirtino, kad automobilių stovėjimo aikštelė ir krepšinio aikštelė yra privačioje valdoje. „Privažiavimui yra servitutas, todėl neturėtų kilti problemų, o žaidimui – deja, nėra tokio servituto, todėl problemų kilti gali“, – paaiškino G. Ratkevičius. Paklaustas, kur reikėtų laikyti mašinas, jei šeimininkas neleistų jų laikyti aikštelėje, administracijos direktorius atsakė, kad kelio servitutas šiame sklype apima 10 arų plotą (toks yra ir automobilių stovėjimo aikštelės plotas), todėl žmonės gali ir galės ja naudotis.
Žmonės vis dažniau skambina pavojaus varpais, kad paežerės tampa tik turtingų žmonių privilegija, o gyvenimo realybė tą faktą tik patvirtina – aplink Elektrėnų marias kaip grybai dygsta pastatai, statybos suplanuotos ir pusiasalyje stūksančiame skardyje. Ir nors maudytis ežere niekas negali uždrausti, galimybės poilsiauti prie vandens vis mąžta – prieiti iki vandens telkinio privačiais sklypais neįmanoma, o ­aplinkkeliais – nepatogu.