Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
M. Skuodis: ukrainietiški grūdai nėra gabenami per Lietuvą – per didelė kaina

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad pastaruoju metu ukrainietiški grūdai nėra gabenami per Lietuvą. Pasak jo, grūdų kaina yra per didelė, ir šiai problemai išspręsti reikalingos subsidijos – tada būtų galima kalbėti apie infrastruktūros iššūkius ir juos spręsti.

„Įvairių produktų važiuoja, bet grūdų pastaruoju metu nebuvo. Yra keletas priežasčių – vienas dalykas, kaina yra per didelė juos vežti per Lietuvą. Todėl mes sakome, kad galime padėti, bet vežėjams, užsakovams, t. y. pirmiausia Ukrainos įmonėms, reikalingos subsidijos“, – trečiadienį LRT radijui teigė M. Skuodis.

„Antras dalykas, jeigu subsidijos būtų ir kainos susilygintų su Gdansko, Konstancos uostais (...) ir būtume panašiame konkurencingumo lygmenyje, tada galbūt trukdytų infrastruktūra. Yra labai daug barjerų tarp Lenkijos ir Ukrainos sienos, jeigu būtų kainos klausimas išspręstas – negali traukiniai stovėti ir laukti ne vieną parą, tai verslui, kuris vykdo pervežimus, yra nuostolinga“, – tvirtino jis.

Ministras tikino, kad Lietuva yra pasiūliusi, jog veterinarijos, sanitarijos ir kitos procedūros galėtų būti atliktos Klaipėdos uoste – anot jo, tam yra pasiruošta, konkretūs pasiūlymai Europos Komisijai ir kitoms šalims yra ant stalo, o Lietuva laukia šalių reakcijos.

„Manau, kad tai pirmiausia turėtų būti Europos Sąjungos interesas, kad Ukraina turėtų kuo daugiau alternatyvių kelių, kaip išvežti savo produkciją. Karas parodė, kad negali nei vienas šalis priklausyti nuo vieno kelio – reikia alternatyvų. Lietuva yra viena iš alternatyvų, kaip ir kitos Baltijos šalys“, – sakė politikas.

„Yra ekonominis klausimas dėl pervežimo kainos. Jeigu jis būtų išspręstas, tada jau yra politiniai sprendimai dėl procedūrų, kad pervežimai truktų trumpiau ir jeigu visa tai veiktų, tada susidurtume su infrastruktūros iššūkiais – bet kol kas, iki to esame nepriėję“, – akcentavo jis.

Galiausiai M. Skuodis teigė, kad Moldovai dėl ukrainietiškos produkcijos pervežimo yra teikiama Europos Sąjungos (ES) pagalba, tačiau, pasak ministro, dėl bendro intereso iš ES reikalinga pagalba ir Ukrainos ūkininkams.

„Vakar turėjau susitikimą su Ukrainos geležinkelių generaliniu direktoriumi, tai su Moldova yra tam tikri sutarimai, ir pervežimams per Moldovą yra bendra pagalba Europos Sąjungos. Jeigu sakome, kad tai bendras visų interesas, tai tikėtumėmės, kad pagalba Ukrainos ūkininkams, kurie nori pervežti, turėtų būti lygiai taip pat iš ES“, – aiškino ministras.

„Ir sumos yra tikrai nedidelės, lyginant su pagalba, kuri yra mūsų visų teikiama Ukrainai“, – sakė jis.

ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Reaguojant į tai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto, ragindami stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, bei pasiūlydami sprendimą – žaliąjį koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.

Visgi, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą šiuo metu yra sustojęs dėl geležinkelių tinklo užimtumo, Lenkijai iki rugsėjo 15 d. taikant grūdų ir maisto produktų importo iš Ukrainos draudimą, taip pat – dėl Lenkijos ir Ukrainos pasienyje vykdomos griežtos krovinių patikros.

Ukrainos žemės ūkio tarybos atstovų teigimu, kariaujanti šalis šiuo metu negali išvežti apie 30 mln. tonų grūdų pertekliaus.

„Lietuvos geležinkeliai“ dar 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją. Visgi, susidurta su iššūkiu – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojama rusiška vėžė, o Lenkijoje – europietiška, tad pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis, kas smarkiai riboja gabenimo mastus.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad per uostą būtų galima perkrauti papildomus 10–15 mln. tonų grūdų, tačiau tokio kiekio neįmanoma atvežti dėl logistikos problemų, kurias išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.

Tuo metu šalies jūrinio verslo ir mokslo bendruomenę telkiantis Lietuvos jūrinis klasteris yra pasiūlęs optimalaus sprendimo ieškoti jungčiai su uostu pasitelkiant Nemuno arteriją.

Rekomenduojami video