Sausio 13-osios byloje nukentėjusiuoju pripažintas Robertas Povilaitis teigė nuėjęs visą įmanomą kelią Lietuvos teisinėje sistemoje siekdamas, kad būtų tiriama paskutinio SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo atsakomybė  už 1991-ųjų kruvinosios nakties įvykius, tačiau nieko nepešė.

Teismai skundą atmetė

Sausio 13-ąją žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus R.Povilaitis keliskart kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą M.Gorbačiovo atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį „Aplaidus vado pareigų vykdymas“. Taip pat prašyta suteikti M.Gorbačiovui specialaus liudytojo statusą ir kviesti jį savo iniciatyva atvykti liudyti į Lietuvą.

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą, nes esą nėra tam pagrindo. Taip pat atsisakyta vykdyti kitus prašymus dėl papildomų teisinių veiksmų. Šios prokuratūros nutartys buvo apskųstos Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundą atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo apskųstas aukštesnei ir galutinei instancijai – Vilniaus apygardos teismui, kuris paliko galioti Generalinės prokuratūros sprendimus.

R.Povilaičiui atstovaujančio advokato Alberto Butos teigimu, Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą M.Gorbačiovo atžvilgiu vertiname kaip Generalinės prokuratūros nuomonę, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, o tuometinis SSRS prezidentas M.Gorbačiovas, kaip vyriausiasis karinių pajėgų vadas, niekaip nėra susijęs su Sausio 13-osios įvykiais“, – prokuratūros sprendimą komentavo advokatas A.Buta.

Robertas Povilaitis

Kažkoks uždaras ratas

Daug kam susidaro įspūdis, kad Generalinė prokuratūra neturi jokios informacijos apie tai, kad SSRS vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas M.Gorbačiovas aplaidžiai vykdė karo vado pareigas, ir daro išvadą, kad net nereikia pradėti ikiteisminio tyrimo.

„Jei ikiteisminis tyrimas net nepradedamas, tai prokurorai turi būti įsitikinę, kad asmuo nėra įvykdęs nusikaltimo ar prisidėjęs jį vykdant“, – kalbėjo R.Povilaitis.

„Išeina taip, kad Generalinei prokuratūrai surinktų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, tačiau imtis aktyvaus vaidmens, parodyti iniciatyvą ir pradėti rinkti trūkstamus duomenis patiems noro kaip ir nėra. Turime uždarą ratą: prokuratūra pradėtų tyrimą, jei būtų nustatyta naujų duomenų, bet naujų duomenų nėra, nes joks tyrimas nevyksta. Na, nebent tie duomenys patys savaime, praėjus 25 metams, prokuratūrai ant lėkštutės būtų patiekti", – stabėjosi R. Povilaičiui atstovaujantis advokatas A.Buta.

Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje, be kitų asmenų, kaltinimai reiškiami ir tuometiniam SSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui. Jis kaltinamas tuo, kad, siekdamas grąžinti Lietuvą į SSRS sudėtį, kartu su SSRS vidaus reikalų ministru Borisu Pugo, SSRS valstybės saugumo komiteto pirmininku Vladimiru Kriučkovu,   SSRS Komunistų partijos Centro komiteto sekretoriumi ir Politinio biuro nariu Olegu Šeninu 1990 m. pabaigoje subūrė organizuotą grupę iš 160 kariškių ir politinių veikėjų.

Ši grupė, siekdama neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę ir pažeisti teritorijos vientisumą, darė nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, pažeidė tarptautinę teisę, sutartis ir įsipareigojimus.

Neva miegojo ir nežinojo

„Atrodo, kad Generalinė prokuratūra, formuodama kaltinimus įtariamiesiems, nusprendė, jog valstybės vadovas, vyriausiasis karinių pajėgų vadas niekaip nesusijęs su įvykdytais nusikaltimais, todėl ir esą nėra reikalo net tirti jo veiklos.  Karinės jėgos planavimas ir pasiruošimas vyko keletą mėnesių, kariniai daliniai buvo perdislokuojami į Lietuvą, šturme dalyvavo SSRS reguliarioji kariuomenė ir specialiosios pajėgos, buvo naudojama sunkioji ginkluotė ir koviniai šaudmenys. Ir visa tai, prokurorų supratimu, organizuota nusikalstama grupuotė vykdė slapčia nuo M.Gorbačiovo. Panašu, kad prokuratūra nusprendė vadovautis versija apie „miegantį Gorbačiovą“. Tik užmigti jis turėjo dar sausio 11 d., kai prasidėjo pirmieji kariniai veiksmai, o atsibusti – Sausio 13-osios ryte“, – aštrios kritikos prokurorams negailėjo R.Povilaitis.