Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
M. Gorbačiovo atsakomybės teismas taip ir nenagrinėjo

 Vilniaus apygardos teismas (VAT) baigė nagrinėti rezonansą sukėlusią vadinamąją Sausio 13-osios bylą. Šiuo metu teisėjai rašo nuosprendį, kurį kolegija pažadėjo paskelbti kitų metų vasario 18 dieną.

709 tomų byla

VAT Sausio 13-osios įvykių byla buvo atversta 2016 metų sausio 27 dieną. Tai savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje.

Kaltinamaisiais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pripažinti 66 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, tuo metu ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.

1991 metų sausį karinių veiksmų metu, jėga užimant Spaudos rūmus, televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatą bei kitus strateginę reikšmę turinčius objektus, buvo nužudyta 14 beginklių Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų, daugiau nei 700 žmonių sužaloti, dar apie 3000 žmonių kitaip nukentėjo.

Prokurorai surinko ir įvertino daugiau kaip šimtą tūkstančių lapų reikšmingų dokumentų, kelis tūkstančius vaizdo įrašų ir nuotraukų, apklausė daugiau kaip 5000 asmenų, parengė ir išsiuntė daugiau nei 300 teisinės pagalbos prašymų užsienio valstybėms, atliko šimtus ekspertinių tyrimų ir daugybę kitų proceso veiksmų.

Bylą sudaro 709 tomai dokumentų, iš kurių vien kaltinamasis aktas – 13 tomų. Didelę dalį dokumentų įstatymų nustatyta tvarka teko versti į kaltinamiesiems suprantamą (rusų) kalbą.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo suskaitmeninta. Toks sprendimas buvo priimtas ne tik siekiant palengvinti proceso eigą, bet ir dėl to, kad šie dokumentai turi didžiulę istorinę vertę. Pagalbos sulaukta iš Lietuvos valstybės centrinio archyvo, kuriame buvo sėkmingai restauruota daugiau nei 1500 įvairių itin prastos būklės archyvinių dokumentų.

2010 metais įtariamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos pagal Baudžiamojo kodekso XV skyriaus (Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai) 100-ąjį straipsnį. Už šį nusikaltimą netaikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

Už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

Tais pačiais metais įsigaliojo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, leidžiančios teisti užsienio valstybių piliečius nedalyvaujant procese. Taip šioje byloje ir atsitiko – dauguma teisiamųjų buvo teisiami už akių. Teismo posėdžiuose dalyvavo tik Jurijus Melis, Rusijos pilietis, 2014 metais sulaikytas Lietuvoje, ir buvęs karininkas, Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis Genadijus Ivanovas.

Ir auka, ir įkaitas

Prokurorų duomenimis, J. Melis buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Kaltinamasis teisme neneigė, kad buvo tanke, tačiau pareiškė apgailestaujantis, jog kaltinamaisiais byloje tapo eiliniai kariškiai, kurie tik vykdė įsakymą. J. Melis sakė, kad 1991 metais, dalyvaudamas sovietų operacijoje, manė tarnaujantis savo šaliai. „Dalyvaudamas operacijoje buvai įsitikinęs, kad Lietuva priklauso Sovietų Sąjungai. Aš turėjau pagrindą taip manyti. Situacija buvo sudėtinga ir prieštaringa“, – teisme kalbėjo teisiamasis J. Melio teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

Teisme J. Melio advokatė Galina Kardanovskaja sakė, kad jos klientas buvo tuometės sovietų politinės valdžios auka ir įkaitas, o byla yra politizuota. Gynėjos nuomone, tokia bausmė, kokios J. Meliui prašė prokuroras – skirti 16 metų laisvės atėmimo bausmę – niekuo nepagrįsta ir nemotyvuota. „Išnagrinėjus bylos medžiagą, atlikus teisės normų analizę, manau, kad kaltinimai yra pareikšti nepagrįstai, pažeidžiant fundamentalius teisės principus, baudžiamasis persekiojimas turi būti nutrauktas, nesurinkta neginčijamų ir patikimų įrodymų“, – per posėdį sakė G. Kardanovskaja.

Gynėja priminė tame pačiame Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtą Lietuvos komunistų partijos veikėjo Mykolo Burokevičiaus ir kitų kaltinamųjų bylą. Nuosprendžiu perversmo byloje jis buvo pripažintas dėl tyčinių nužudymų, sveikatos sužalojimų, tačiau jam karo nusikaltimai nebuvo inkriminuoti. „Valstybės kaltintojas mano ginamajam įstatymą pritaikė netinkamai. Šioje istorinėje byloje susiklostė komplikuota teisinė situacija – vienoje byloje pritaikytas vienoks įstatymas, kitoje – kitoks“, – sakė ji.

G. Kardanovskaja mano, kad dabartinę Sausio 13-osios įvykių bylą nagrinėjantis teismas turi remtis teismų sprendimais M. Burokevičiaus byloje, nes nėra teisinio pagrindo kitų dalyvių veiksmus vertinti kitaip nei M. Burokevičiaus. Todėl, pasak G.Kardanovskajos, jo ginamojo byla turi būti nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminams.

Kaltės nepripažino

Teisme parodymus davęs buvęs sovietų kariškis G. Ivanovas irgi kategoriškai neigė savo kaltę. Sovietų agresijos metu buvęs 101-osios motorizuotų šaulių divizijos raketų artilerinės ginkluotės tarnybos viršininkas teigė niekada nevykdęs jokių įtarime nurodytų vadų įsakymų.

G. Ivanovas taip pat pabrėžė niekada nepažeidęs įstatymų, nesikėsinęs į Lietuvos teritorinį vientisumą, aiškino, kad Lietuvoje turįs vaikų ir anūkų, kurie turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Anot kaltinamojo, apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius prie Spaudos rūmų jis teigė žinojęs tik per televiziją, nes tuomet buvęs kariniame štabe, iš kurio buvo uždrausta išeiti. Tuoj po sausio įvykių jis išėjo į atsargą ir liko gyventi Vilniuje.

Prokurorai prašė teismo G. Ivanovą nuteisti 12 metų laisvės atėmimo bausme.

Italija neišdavė

Teisiamųjų suole galėjo sėdėti ir 2014 metų pradžioje Italijoje sulaikytas Vasilijus Kotlerovas. Buvęs sovietų karininkas iš Sankt Peterburgo buvo sulaikytas Milano Malpensos oro uoste, kai vyko į Italiją švęsti 50 metų jubiliejaus. Anot Lietuvos prokurorų, buvęs 76-osios Pskovo oro divizijos desantininkas įtariamas penkiomis nusikalstamomis veikomis, jo vaidmuo susijęs su veiksmais prie Spaudos rūmų ir Televizijos bokšto Vilniuje.

Sulaikius rusas buvo laikomas suimtas Busto Arsicijaus miesto kalėjime, kuris yra 30 kilometrų nuo Milano. Vėliau Italijos teismas jam skyrė namų areštą, o tuomet jis... paslaptingai dingo. Šiuo metu V. Kotlerovas gyvena Rusijoje ir vėl tapo Lietuvai nepasiekiamas. Jis neigė per sausio įvykius buvęs Lietuvoje.

Prašo milijono

Kaltinamuosius teisme gina 65 advokatai. Prokurorai 6 kaltinamuosius – buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą, KGB karininką Michailą Golovatovą ir dar kelis karininkus, subūrusius organizuotą grupę ir į ją įtraukusius kitus kaltinamuosius, prašo teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir siūlo skirti jiems griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Likusius kaltinamuosius prašoma teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.

Prokurorai teismo prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiesiems pagal jų pareikštus civilinius ieškinius – 1,120 mln. eurų ir 11 365 460 eurų žalą Lietuvos valstybės naudai.

Apklausti nepavyko

Prokurorai dar perduodami bylą teismui gyrėsi, kad jie atliko labai didelį darbą, tačiau taip galvoja ne visi. Štai pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis griežtai sukritikavo prokurorų darbą Sausio 13-osios byloje, sakydamas, kad šie sumenkino tyrimo svarbą. Prokurorus, kurie jo nuomone, „padarė viską, kad nuslopintų ir, kad nepadarytų iš to tikros, tarptautinės reikšmės bylos“, pavadino apgailėtinais. „Tegu jie eina į vaikų darželį, pradžios mokyklą, paskaito knygutes apie įvykius, paskaito liudininkų pasakojimus“, – perdavus bylą teismui sakė V. Landsbergis. Jis pasipiktinęs tuo, kad atsakomybėn nepatrauktas tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas. „Vėl bus nuteistas iešmininkas, kuris nuspaudė gaiduką, o tas, kas davė įsakymą jį nuspausti, taip ir liks nežinomas“,– sakė V. Landsbergis. Savo nuomone jis išsakė ir baigus nagrinėti bylą. Anot politiko, „tarsi tyčia visa byla apversta aukštyn kojomis kaip nekompetentinga, šališka, tendencinga, selektyvi“.

Dar prieš perduodant bylą teismui, Sausio 13-osios įvykiuose tėvo netekęs Robertas Povilaitis kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą, ragindamas aktyviau tirti tuometinio Sovietų Sąjungos vadovo M. Gorbačiovo atsakomybę. R. Povilaičio nuomone, M. Gorbačiovas savo dalyvavimu apklausose galėjo padėti išaiškinti karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Prokurorai teigė, kad prašė Rusijos apklausti M. Gorbačiovą, bet 2012 metų sausį Maskva atsisakė tai padaryti.

Vėliau VAT M. Gorbačiovą bandė pasikviesti į teismą bent kaip liudytoją. Jam buvo išsiųsti trys šaukimai – du išsiuntė teismas, o dar vienas išsiųstas per Teisingumo ministeriją. Teismui elektroniniu ir įprastiniu paštu informavus liudytoją apie kvietimą dalyvauti byloje, pranešimas apie jo įteikimą grįžo, rašte buvo ir M. Gorbačiovo parašas. Tačiau daugiau jokių dokumentų teismas negavo – nebuvo gauta jokia žinia, ar liudytojas žada atvykti į procesą Lietuvoje, ar sutinka būti apklaustas per vaizdo konferenciją. Tik Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad M. Gorbačiovas sakė, kad prie to, „ką anksčiau buvo sakęs, neturi ką pridėti“. O anksčiau jis neigė davęs įsakymą šaudyti Vilniuje.

Bent du buvo paleisti

Tačiau byloje už akių teisiamas buvęs KGB karininkas M. Golovatovas sakė, kad sovietų armijos daliniai tuo metu į Lietuvą atvyko prezidento M. Gorbačiovo nurodymu. Šis aukštas karininkas 1991 metų sausio 11-13 dienomis vadovavo „Alfa“ grupei, ji šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir radijo ir televizijos pastatus Vilniuje. „1991 mes čia buvome savo šalies tiesioginio prezidento nurodymu, jo įgaliojimai galiojo visoje šalies teritorijoje“, – M. Golovatovo atsiųstą pareiškimą VAT per bylos posėdį paskelbė jo advokatas Ryšardas Burda. M. Golovatovas priminė, kad tuometinė Sovietų vadovybė Kovo 11-osios aktą vertino kaip neteisėtą, todėl M. Gorbačiovas reikalavo atkurti Sovietų Sąjungos Konstitucijos galiojimą Lietuvoje.

Prokurorų žiniomis, 1990 metų pabaigoje M. Golovatovas su kitais asmenimis buvo įtrauktas į dviejų ministrų, Valstybės saugomo komiteto pirmininko, aukščiausio rango TSKP veikėjo sukurtą organizuotą grupę.

Beje, M. Golovatovas irgi galėjo atsidurti teisiamųjų suole. 2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį jis buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste. Nepraėjus nė parai Rusija pasiekė, kad buvęs būrio „Alfa“ vadas būtų paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų.

Neseniai LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ V. Landsbergis papasakojo, kad panašiai atsitiko ir su įtariamuoju Valentinu Lazutka Vokietijoje. Jo buvo ieškoma pagal tarptautinį arešto orderį, o pagal Lietuvos –Vokietijos bendradarbiavimo sutartį buvo prašoma jį išduoti. Tačiau Vokietijos institucijos perspėjo V. Lazutką, kad šis dingtų iš šalies, o po to informavo, kad jo gyvenamoji vieta nežinoma.

Nuteisė sąmokslininkus

Priminsime, kad po tragiškų Lietuvai 1991 metų sausio 13 dienos įvykių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal tuomet galiojusio Baudžiamojo kodekso straipsnius – kenkimą, viešą raginimą pažeisti Lietuvos Respublikos suverinitetą, antivalstybinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jų veikloje, tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir kt.

1999 metų rugpjūčio 23 dienos VAT nuosprendžiu 6 asmenims buvo paskirtos bausmės. Vienas iš valstybinio perversmo inciatorių M. Burokevičius buvo pripažintas kaltu dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir aktyvaus dalyvavimo jų veikloje, viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, bendrininkavimo tyčia nužudant bei sužalojant žmones ir nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę jis atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Vilniaus 2-siuose pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. 2006 metų sausio 13 dieną buvo paleistas paprašius Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narių, prašymą inicijavus Ukrainos komunistų partijos nariui Borisui Oleinikui. 2016 metų sausio 20 dieną M. Burokevičius (88 m.) mirė.

Dar du perversmo vadovai Juozas Jarmalavičius ir Juozas Kuolelis pripažinti kaltais dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir aktyvaus dalyvavimo jų veikloje bei viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. J. Jarmalavičiui buvo skirta 8 metų, J. Kuoleliui – 6 metų laisvės atėmimo bausmė. J. Jarmalavičius į laisvę išėjo 2002-aisiais. Netrukus po to komunistas išvyko į Rusiją.

J. Kuolelis bausmę atliko Vilniaus 2-ojoje griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, išėjęs į laisvę dar parašė knygą „Pro kalėjimo grotas: dviejų šimtmečių sandūros byla“. Pernai rugsėjo 21-ąją, sulaukęs 87 metų, J. Kuolelis mirė.

Leidyklos direktorius Leonas Bartoševičius ir radijo stoties „Tarybų Lietuva“ redaktorius Stanislavas Mickevičius buvo pripažinti kaltais dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir aktyvaus dalyvavimo jų veikloje. L. Bartoševičiui skirta 3 metų, S. Mickevičiui – 4 metų laisvės atėmimo bausmė. L. Bartoševičius į laisvę buvo paleistas 2001-ųjų vasarį dėl senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos teismui sutrumpinus bausmę. Jam dabar jau 90 metų.

S. Mickevičius bausmės taip ir neatliko. Kol vyko teismas jis nebuvo areštuotas, tad po nuosprendžio paskelbimo buvo paskelbta jo paieška, tačiau rasti nepavyko. Jis turėjo Rusijos pilietybę ir, matyt, spėjo toje šalyje pasislėpti. Jei jis dar gyvas, jam jau 87 metai.

Viešosios tarnybos vyresnysis inspektorius Jaroslavas Prokopovičius pripažintas kaltu dėl šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimo bei plėšimo ir nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme. Jis irgi į laisvę buvo išleistas anksčiau laiko.

Užtarimo nesulaukė

Išėję iš įkalinimo įstaigų buvę aktyvūs Sausio 13-osios perversmo dalyviai, Lietuvoje veikusios prosovietinės kompartijos nariai M. Burokevičius, J. Kuolelis ir L. Bartoševičius teisybės bandė ieškoti Strasbūre. Teismas atmetė visus pareiškėjų skundus dėl to, kad neva buvo pažeista jų minties, sąžinės ir religijos, saviraiškos, susirinkimų ir asociacijos laisvė, dėl to, kad jų bylos Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos pernelyg ilgai, dėl to, kad jie buvo nubausti už veikas, kurios šių veikų atlikimo metu Lietuvos įstatymuose dar nebuvo įtvirtintos kaip nusikalstamos.

Ieškovai taip pat rėmėsi argumentu, kad jų veiklos metu Lietuva dar nebuvo tikra valstybė, o buvo paskelbusi valstybingumo moratoriumą.

 

Petras KURMELIS

 

Rekomenduojami video