Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
M. Garbačiauskaitė-Budrienė: LRT turinys netaps panašus į komercinių transliuotojų

Nacionalinio transliuotojo prioritetas – kurti kokybiškas ir patikimas laidas, todėl nereikia jaudintis, kad, pasikeitus LRT vadovui, turinys taps panašus į komercinių transliuotojų. Taip LRT RADIJUI sako naujoji LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji priduria – vis dėlto galima pasinaudoti komercinės žiniasklaidos patirtimi.

Jau išsirinko galimus pavaduotojus

M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina dar nespėjusi iki galo priprasti prie minties, kad tapo LRT generaline direktore. Anot jos, iki pat LRT tarybos posėdžio sprendimo buvo visiškai neaišku, kas galėtų laimėti: „Tikrai nebuvau atsipalaidavusi, buvau pasirengusi tris pareiškimų versijas, kuriuos būčiau platinusi „Facebook.“

Ji svarsto, kad konkursą laimėjo dėl ilgamečio įdirbio žiniasklaidoje ir parengtos programos. Anot LRT tarybos pirmininko Žyginto Pečiulio, taryba įvertino M. Garbačiauskaitės-Budrienės programą kaip konceptualiausią, be to, raštingai ir logiškai išdėstytą.

Naujoji LRT generalinė direktorė tvirtina pirmiausia norinti susipažinti su organizacijos situacija: kaip pati organizacija funkcionuoja, kokių turi minusų ir pliusų: „Galbūt kartais tas šviežias žvilgsnis iš šono irgi yra gerai. Reikėtų susipažinti iš esmės su šiuo dalyku ir, žinoma, pradėti pirmus darbus plėtojant interneto portalą, gerinant mobiliųjų programėlių funkcionalumą, išvaizdą, pradedant galvoti apie tai, kaip LRT žurnalistų ir prodiuserių kuriamas turinys galėtų patogiau pasiekti vartotojus.“

M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigia jau išsirinkusi ir žmones, kurie galėtų tapti jos pavaduotojais, tačiau jie dar nėra pateikę atsakymo. „Tai žmonės, kurie turi patirties ir žiniasklaidoje, ir vadovaujant didelėms institucijoms. <...> Jie šiuo metu dar dirba kituose darbuose ir tikrai būtų neatsakinga iš mano pusės atskleisti tas pavardes“, – LRT RADIJUI sako naujoji LRT vadovė.

Anot Ž. Pečiulio, galimi pretendentai turi būti teikiami balandžio 17 d. LRT tarybos posėdyje, nepaisant to, ar bus pasirinkti nauji žmonės, ar pareigose liks dabar jas einantys. LRT vadovas gali turėti iki dviejų pavaduotojų.

Ketina didesnį dėmesį skirti jaunai auditorijai

Reaguodama į LRT RADIJO klausytojų pastabas dėl LRT RADIJO ir kitų LRT priemonių turinio, M. Garbačiauskaitė-Budrienė užtikrino, kad jis tikrai nesupanašės su komercinių žiniasklaidos priemonių turiniu.

„Darbas komercinėje žiniasklaidoje yra specifinis. Ten yra akcininkai, kurie turi savo pageidavimus ir reikalavimus, yra administracija, pardavimų skyrius, kuris turi tam tikrų lūkesčių. Reikia suprasti, kad žurnalistai dirba nuolatinio spaudimo sąlygomis, siekdami neprarasti auditorijos, galvoti apie tai, kas jai įdomu. Nacionalinio transliuotojo pirmas prioritetas yra misijos vykdymas, kokybiškų ir patikimų programų ir laidų kūrimas. Labai džiaugiuosi, kad dabar turėsiu galimybę dirbti kitomis sąlygomis“, – tikina M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji priduria, kad patirtis komercinėje žiniasklaidoje vis dėlto turi naudos, nes tai pagelbės, siekiant įsiklausyti į tai, ko nori auditorija. Anot jos, LRT būtina kalbėti apie jaunąją auditoriją, nes būtent į juos reikia investuoti ir skirti dėmesio.

„Tikrai galima rasti būdų, tinkamą laiką ir formas, ieškoti tų nuomonės formuotojų, kurie būtų artimi būtent ir jaunajai auditorijai, integruoti galbūt į naujienų laidas jaunimui daugiau aktualios informacijos, nepamiršti ir jų“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: daug dalykų reikia paviešinti

Paklaustas apie Seime vykdoma LRT veiklos tyrimą, Ž. Pečiulis neslepia, kad jo neapleidžia įtarimas, jog tai – politinis klausimas: „Viena iš klausytojų pastebėjo, kad valdančiosios daugumos atstovai eina ne į LRT laidas, o į komercines televizijas, netgi į bulvarines laidas. Teigiama, kad Seimo specialioji komisija nesusijusi su turiniu bei politika ir tiria finansus. Bet dėl to dalis valdančiosios daugumos negali ateiti į visuomeninį transliuotoją?“

Jo nuomone, įsivaizdavimas, kad žmogus, eidamas į LRT laidą, daro kažkokią malonę, yra keistas. „Tai yra atsiskaitymas visuomenei. Jie turi atsiskaityti visuomenei ir ne bulvarinėse, o būtent LRT laidose. Bet jie nėjo į LRT ir iki komisijos sudarymo. Kai kurie nėjo, nes jiems nepatinka žurnalistas, nepatinka tas ar anas. Tiesiog turime tokią politinę kultūrą, turime daug klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, ir turime gyventi būtent tokiomis sąlygomis“, – teigia LRT tarybos pirmininkas.

Dalis auditorijos, jo nuomone, galbūt taip ir apgaunama, gal žmonės ir patiki labai kilniais norais skaidrinti LRT, bet „vis dėlto po tuo skaidrinimu ir finansiniu tikrinimu slepiasi truputį kitokie – politiniai dalykai.“

Į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio žodžius, kad M. Garbačiauskaitė-Budrienė turi puikią galimybę, bendradarbiaudama su LRT veiklą tiriančia komisija, išspręsti tas problemas, kurios kaupėsi dešimtmečiais, naujoji LRT vadovė atsako, kad džiaugiasi tokia nuomone.

„Manau, kad atėjo laikas suprasti, jog daug dalykų apie organizacijos veiklą reikia išviešinti. Kadangi tai mokesčių mokėtojų pinigai ir biudžetas ne toks jau mažas, manyčiau, kad tai gera proga pačiam LRT pergalvoti skaidrumo procedūras, ar viskas iš tiesų gerai veikė, ar skaidrumas buvo iki galo užtikrinamas, ar komunikacija buvo tinkama“, – pastebi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Be to, pabrėžia ji, kuo daugiau informacijos bus paviešinta, tuo mažiau vietos liks manipuliacijoms ir spekuliacijoms, kad neva kažkas neskaidriai daroma.

Sieks žurnalistinių vertybių užtikrinimo

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, darbas portale DELFI suteikė puikios patirties: „Turinys visada buvo atskirtas nuo komercinių dalykų. Nacionaliniam transliuotojui šios problemos net nėra, nes praktiškai nėra reklamos, išskyrus interneto portalą. Esu už žurnalistikos nepriklausomumą, nešališkumą, objektyvumą ir kokybę. Tikrai dėsiu visas pastangas, kad tai būtų užtikrinta bet kokiame nacionalinio transliuotojo kanale.“

Pašnekovė sako norinti atkreipti dėmesį į tai, kad žurnalistui nėra nieko svarbiau už reputaciją. „Tai pagrindinis žurnalisto kapitalas ir joks padorus žurnalistas tuo niekada nerizikuos“, – pabrėžia ji.

Ž. Pečiulis sako turintis viziją, kad LRT gyvuotų ir toliau: „Kas čia žino, visaip kalbama apie tuos visuomeninius transliuotojus, Europoje irgi keliamas klausimas. Neseniai šveicarai balsavo, ar jiems mokėti abonentinį mokestį. <...> Visiems palinkėčiau būti pakantesniems. Esame labai skirtingi: įvairaus amžiaus, išsilavinimo, įsitikinimų.“

LRT tarybos pirmininkas teigia, kad pakantumas aktualus kalbant apie radijo ir televizijos laidas. „Jei kažkam patinka žaidimai, tegul žiūri žaidimus, jei kažkam patinka Edmundas Jakilaitis, tegul žiūri jo laidas. Jei man kažkas nepatinka, kodėl to neturi rodyti? Nemanau, kad reikia viską žiūrėti ir klausyti nuo ryto iki vakaro, visi galime rasti sau mėgstamų dalykų. Kuo pakantesni būsime LRT, tuo pakantesni būsime kaimynui, giminaičiui ir pan.“, – aiškina pašnekovas.

Rekomenduojami video