Vos atšilus orams ir nuomos bendrovėms į gatves išvarius elektrines transporto priemones, pasipylė pranešimai apie paspirtukininkų nelaimes. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nelaimių skaičiaus kreivė nuolat kopia į viršų.  

Kaip sako Artūras Šulnius, LSMU Kauno ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus vadovas, praėjusių metų tendencija rodo, kad susižalojusiųjų skaičius pradeda augti antroje pavasario pusėje.

„Paprastai susižalojusių ir į ligoninę atvykusių paspirtukininkų pagausėja, kai sulaukiame šiltų orų, nes šaltuoju metų laiku dažniausiai važinėja labiau pasirengę, tinkama apranga ir apsaugomis apsirūpinę paspirtukininkai. Būdingiausios traumos – įvairių kūno dalių sumušimai, nubrozdinimai, riešų, alkūnių lūžiai. Gana dažnai atvyksta stipriai nusibrozdinę veidus, nes važiuoja be šalmų“, – pastebi medikas.

Su paspirtukais susijusiuose incidentuose gana dažnai nukenčia ne tik vairuotojai, bet ir praeiviai.

Kita problema – paspirtukai beveik neskleidžia jokio garso, todėl pėstiesiems pastebėti už jų lekiančią transporto priemonę yra dar sunkiau. Dėl šių priežasčių neretai pasitaiko paspirtukininkų susidūrimų su automobiliais, dviračiais ar pėsčiaisiais.

Per 2022 metus pareigūnai iš viso užfiksavo 9,2 tūkstančio įvairių KET pažeidimų, kuriuose dalyvavo dviratininkai ir elektrinių paspirtukų vairuotojai. Daugiau nei 5 tūkstančių pažeidėjų dvirates transporto priemones vairavo būdami neblaivūs.

Kelių policija primena, kad į gatves nesenai išriedėję elektrinių paspirtukų vairuotojai KET taisyklėse priskiriami prie dviračių vairuotojų, jiems taikomos tos pačios eismo taisyklės. Už jų nepaisymą skiriamos baudos nuo 10 iki 230 eurų.

VL