Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lūkesčių mygtukas reitingų lifte

Kokį mygtuką politinių partinių reitingų lifte spustelėjo vos prieš kelis mėnesius į jį įžengusi naujokė – ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“?

Nostalgija ar nerimas?

Ko gero, tiksliausią atsakymą į šį klausimą sužinosime maždaug po 10 mėnesių, kai Lietuvoje prasidės savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Nors vietos valdžios ir nacionaliniai rinkimai politinių partijų kandidatų pasirinkimo motyvais ir galimybėmis gerokai skiriasi, tikėtina, kad rinkėjams apsisprendus dėl naujos vietos valdžios, bus gerokai aiškiau, kokiame dar po metų vyksiančių rinkimų į Seimą rezultatų aukšte gali prasiverti lifto, kuriuo šiuo metu keliasi S.Skvernelio politinė komanda, durys.

Reikia pasakyti, kad kol kas Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ partijų reitinguose kyla veržliai ir nesiruošia užleisti aukštų pozicijų: bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausa atskleidė, kad įpusėjus pavasariui S.Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“ tebeturėjo didžiausią gyventojų palaikymą. Balandį atliktos apklausos rezultatai parodė, kad šią politinę jėgą palaikė 14,8 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje likę socialdemokratai atsiliko 2 proc. Kovo mėnesį, vos oficialiai įregistravus Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, jai pirmenybę suteikė 13,2 proc. apklaustųjų.

Kitų sociologinius tyrimus vykdančių įmonių pavasarinės apklausos taip pat patvirtino, kad „Vardan Lietuvos“ palaikymas iškilo iki aukščiausių rezultatų: ekspremjero partijos lifto kabina buvo pastebėta tai pirmame, tai antrame, tai trečiame reitingų aukšte nuo viršaus. Sparčiai politine šachta kylančią partiją „Vardan Lietuvos“ pastebėjo ir naujausią bendrovės „Vilmorus“ apklausą atlikę sociologai. Gegužės 12–18 d. vykdytos apklausos duomenimis, jei rinkimai į Seimą vyktų kitą sekmadienį, už Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ balsuotų 11,6 proc. apklaustųjų. Tai trečias rezultatas po pirmąją vietą užėmusių socialdemokratų (15,7 proc.) ir antroje vietoje likusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (12,1 proc.). Turint galvoje už apklausos paklaidą mažesnį skirtumą, galima būtų sakyti, kad S.Skvernelio partija dalinasi antrąją ir trečiąją vietą su konservatoriais. Visų kitų partijų reitingas yra dvigubai ar dar labiau mažesnis.

Visuomenės akyse išlieka tvirtas ir partijos lyderio S.Skvernelio reitingas: gegužės pabaigoje, „Vilmorus“ duomenimis, pasitikėjimo visuomenės veikėjais sąraše jis buvo 4 nuo pradžios: ekspremjerą palankiai vertino 40,8 proc. apklaustųjų (nepalankiai – 35,9 proc.). Šiuo požiūriu S.Skvernelis nusileido tik Gitanui Nausėdai (palankiai vertina 60,3 proc., nepalankiai – 21 proc.), Vilijai Blinkevičiūtei (palankiai – 45,7 proc, nepalankiai – 27,2 proc.) ir Arvydui Anušauskui (palankiai – 43,6 proc., nepalankiai – 26,2 proc.)

Ką rodo tokie politinėje arenoje visai neseniai atsiradusios naujos politinės jėgos su seniai pažįstamais politikų veidais reitingų rezultatai? Su kokiais visuomenės lūkesčiais galėtų būti siejamas toks palaikymas ir pasitikėjimas? Kas prie to labiau prisideda – rinkėjų atmintyje išlikęs geras įspūdis apie premjero S.Skvernelio vadovautos Vyriausybės darbą, didelis nusivylimas dabartine valdančiąja dauguma, nerimas dėl Lietuvon ateinančio neregėto sunkmečio, baimė dėl galimybių jį išgyventi vadovaujant „moteriausybei“, nostalgija dėl „valstiečių“ valdymo metų nujaučiant, kad tokių gerų laikų Lietuvoje neregėsime mažiausiai dešimtmetį, o gal ir gerokai daugiau?

Be lyderio būtų nulis

Politologas Vytautas Dumbliauskas, Mykolo Romerio universiteto docentas, sakė manantis, kad apklausose dalyvaujančių žmonių lūkesčiai pirmiausia susiję su S. Skvernelio asmenybe. „Ta publika, ta partija be Skvernelio būtų nulis. Politinis nulis. Aišku, yra dar Virginijus Sinkevičius, jis irgi turi kažką, kas traukia žmonių dėmesį. Bet, aišku, jis tikrai negrįš iš eurokomisaro kabineto į Lietuvą iki savo kadencijos pabaigos. Skvernelio partijoje yra protingų žmonių, bet be jo paties jie niekas, už juos niekas nebalsuotų. O Skvernelis turi nemažai charizmos, patrauklumo. Jis nemažai kam patiko būdamas premjeras, tikrai daug žmonių jį teigiamai vertino ir balsavo už „valstiečius“ vien dėl jo. Sakyčiau, aukštų reitingų priežastis – lyderio asmenybės patrauklumas“, – sakė politologas.

Svarstydamas, ar tie lūkesčiai yra pagrįsti, V.Dumbliauskas pabrėžė, kad lūkesčiai išliks tol, kol S.Skvernelis bus populiarus. Esą šia prasme peršasi analogija su Artūru Paulausku: kol jis buvo populiarus, tol ir jo vadovauta „Naujoji sąjunga“ buvo „ant bangos“. O kai tik jo reitingai pradėjo kristi, tai ir „Naujoji sąjunga“ išnyko kaip dūmas, įsiliejusi į Darbo partiją...

Ką rodo tokie politinėje arenoje visai neseniai atsiradusios naujos politinės jėgos su seniai pažįstamais politikų veidais rezultatai? Su kokiais visuomenės lūkesčiais galėtų būti siejamas toks palaikymas ir pasitikėjimas?

„Skvernelio partija man primena „Naująją sąjungą“, o tai reiškia, kad ši partija – netikra. Tai vieno lyderio partija. Aš į ją didelių vilčių nededu: paklauskime savęs, ar ką ypatingo nuveikė S.Skvernelis būdamas Ministru pirmininku? Na, pakėlė atlyginimus valstybės tarnautojams, universitetų dėstytojams – jiems, beje, Andriaus Kubiliaus nurėžti atlyginimai nebuvo keičiami 8 metus. Bet pakelti algas – elementarus dalykas, jeigu tik mums reikia universitetų. Šiaip S.Skvernelis turi ironijos, kritiškumo. Žurnalistai man pasakojo, kad yra jiems draugiškas, savas, užkalbina, pamėto juokelių, net pamojuoja pro langą važiuodamas. Jis tikrai turi Dievo dovaną patikti žmonėms“, – sakė pašnekovas.

Jo manymu, jeigu S.Skvernelis apsispręstų dalyvauti 2024 m. prezidento rinkimuose, galima būtų tikėtis siurprizų. „Jeigu dalyvaus ir Skvernelis, ir Blinkevičiūtė, tai Nausėdai bus liūdnos mišios. Jis gali net į antrąjį turą nepatekti. Tada bus pasirinkimo dalykas: visi trys turi palaikančiųjų būrį, bet rinkėjų balsai gali taip pasiskirstyti, kad Nausėdai jų gali neužtekti, kad patektų į antrąjį turą. Nors aš manau, kad turėtų užtekti, bet kas iš tikrųjų žino, kaip ten bus“, – svarstė V.Dumbliauskas.

„Trojos arklys“ ar katinas?

Buvęs S.Skvernelio ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ branduolį sudarančių politikų bendražygis Ramūnas Karbauskis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, yra įspėjęs, kad ši partija tėra konservatorių „Trojos arklys“, po Seimo rinkimų paslapčiomis atversiantis kelią sugrįžti jiems į valdžią kaip galimiems naujos valdančiosios koalicijos partneriams. Tai turėtų reikšti, kad tie dabartine valdžia nepatenkinti rinkėjai, kurie balsuotų už S.Skvernelio partiją kaip alternatyvą šiai valdančiajai daugumai, iš tikrųjų pirktų katę maiše ir neišvengiamai nusiviltų.

„Tiesos čia yra ta prasme, kad Skvernelis ideologiškai yra „joks“. Tai pragmatiškas politikas, einantis dirbti be jokių ideologijų: jam tiesiog patinka būti politikoje. Tad šia prasme daug kas priklausys nuo to, kas ir ką geriau jam pasiūlys: ar konservatoriai, ar socdemai. Socdemai jį yra įžeidę 2016 m., kai pasiūlė ar ne 16-tą vietą rinkimų sąraše. Paskui alkūnes dėl to graužė. Aš suprantu, kad kalbėdamas apie „Trojos arklį“, R.Karbauskis yra piktas, bet Skvernelis tikrai nei konservatorius, nei socialdemokratas: jis kaip tas katinas, kuris vaikšto vienas ir žiūri, kur jam geriau. Jam R.Karbauskis savo laiku pasiūlė 2-ą vietą sąraše, ir jis nuėjo pas „valstiečius“, – priminė V.Dumbliauskas.

Pašnekovas „Vardan Lietuvos“ lyderį apibūdino kaip pragmatiką, žmogų, kuris abiem kojomis stovi ant žemės, neskraido ideologiniuose padebesiuose. Esą tai veikiau valstybės tarnautojas, buvęs policijos pareigūnas, davęs priesaiką valstybei ir dirbantis jai pagal savo supratimą. „Už tai žmonės jį ir gerbia. Kažkaip jaučia, kad jis – patikimas. Kad nepaš...s valstybei. Galima, žinoma, ieškoti visokių minusų, bet bendriausias įvaizdis – ūkininko. Gal Skvernelis šia prasme kažką primena. Gal vyresnės kartos žmonės taip ilgisi Algirdo Brazausko tipo politikų – patikimų ūkininkų. Taigi, sakyčiau, kad R.Karbauskis visiškai teisus: tikrai įmanoma, kad Skvernelis gali sudaryti koaliciją su konservatoriais. Kodėl ne? Ne veltui sakoma, kad politikoje nėra nei amžinų draugų, nei amžinų priešų: amžini tik interesai. Jeigu Skverneliui pasirodys, kad jam naudinga dirbti su konservatoriais, o šie sumažins savo aroganciją, pasidės ją į kišenę, tai gal bus visai įmanoma šnekėtis“, – sakė V.Dumbliauskas.

Nesusitepusi, bet nežinoma

„Nemanau, kad čia yra lūkesčiai. Tai greičiau naujumo efektas“, – taip aukštus partijos „Vardan Lietuvos“ reitingus apibūdino politologas Lauras Bielinis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Jo teigimu, S.Skvernelio sukurta partija iš esmės dar niekur nepasireiškė, atrodo švariai ir gražiai, pats lyderis turi neblogą autoritetą, ir dėl tos priežasties į šią partiją žiūrima palankiai. Kitų partijų fone ji esą atrodo nesusitepusi.

Bet ar tas naujumo efektas neatrodo keistokai: juk šalia partijos pirmininko – visiems seniai pažįstami bendražygių, buvusių ministrų, Seimo narių veidai? „Iš tikrųjų taip. Aš tą žinau, jūs primenate, bet pabandykime nors vieną pavardę prisiminti. Eiliniam žmogui tai būtų labai sudėtinga. Be paties Skvernelio daugiau nėra nieko, ką jis galėtų paklaustas išvardyti. Tad ši partija lieka savotiškai nežinoma“, – sakė L.Bielinis.

Jis sakė nemanantis, kad prisiminimai apie anuometinės opozicijos kritiką buvusiai S.Skvernelio Vyriausybei jau yra išsisklaidę rinkėjų atmintyje. „Nemanau, kad išsisklaidė, ir nemanau, kad visuomenėje dėl to yra vieninga nuomonė – ne visi Lietuvos žmonės palaiko šią partiją. Tam tikra dalis į ją žvelgia palankiai, ir dėl to susidaro įspūdis, kad Skvernelio partija yra lyderiaujanti, vienintelė ir panašiai. Iš tikrųjų tai tiesiog reitingų viršūnėje esanti partija, bet tai nereiškia, kad šalia jos nestovi taip pat pakankamai populiarūs konkurentai“, – pridūrė profesorius.

Jis atkreipė dėmesį į dar vieną galimą aukštų reitingų veiksnį. „Iš tiesų Skvernelio pasisakymuose, savo pozicijos raiškoje yra akivaizdus populistinis elementas, kuris žymi ideologinį blankumą. Bet ką padarysi: rinkimai yra rinkimai, būtent tokie populistiniai veiksmai padeda laimėti balsus ir palankumą, dėl to ir dirbama. Būsimuose rinkimuose ši partija tikrai parodys gerus rezultatus, kokie jie bus – sunku pasakyti, nes rinkimų kova dar neprasidėjo, vyksta tik žvalgyba, bet šiai dienai jų startinė pozicija yra nebloga“, – apibendrino L.Bielinis.

Mato dviveidišką elgesį

Paklausta, kokį partinių reitingų lifto mygtuką spustelėjo į jį įžengę buvusieji bendražygiai, Seimo narė Agnė Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja, Lietuvos regionų frakcijos narė, atkreipė dėmesį, kad rinkėjai Lietuvoje jau nebe pirmus metus bando pasirinkti naujas arba naujai atrodančias politines jėgas. „Šiuo atveju irgi matome tą fenomeną: pasitraukęs iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos S. Skvernelis sugebėjo imituoti savo naujumą, nors tikrai suprantame, kad tai nėra naujas politikas. Tuo labiau, kad ir didžioji dalis aplink jį esančių žmonių jau nebe pirmą kadenciją Seime, yra dirbę ir kitose politinėse pareigybėse. O ir pats S.Skvernelis iki paskyrimo premjeru yra dirbęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos deleguotu vidaus reikalų ministru. Taigi, jiems tikrai pavyko tą naujumą sužaisti, kitas dalykas – jiems labai gražiai pavyksta apsimesti partija, kuri tenkina iš esmės visų lūkesčius“, – sakė A.Širinskienė.

Pasak jos, vienu metu jie kalbėjo, kad yra tautinių pažiūrų, labai tradicinė partija, tačiau kartu esą bandoma sukurti ir modernios, liberalios politinės jėgos įvaizdį. „Tačiau Seime balsuojant dėl Partnerystės įstatymo, ta tradicinių pažiūrų partija iš tikrųjų davė lemiamus balsus valdančiajai koalicijai, kad jam būtų pritarta. Tačiau buvo ir žmonių, kurie balsavo už tradicinę šeimą. Toks dviveidiškas elgesys rinkėjų visada yra matomas. Jį dar aiškiau mato Seimo nariai, ir mes tikrai kartais iš to pasišaipome, nes vos tik atsiranda koks nors valdantiesiems svarbesnis klausimas, neturintis opozicijos palaikymo, tai S.Skvernelio frakcijoje kažkaip vis atsiranda penki ar šeši balsai, kurie padeda valdančiajai daugumai. Matyt, yra kažkokie susitarimai tuos balsus kaip gelbėjimo ratą valdantiesiems numesti, nes labai abejotina, kad balsuojant įvairiais klausimais, kritiniais atvejais galėtų savaime taip įvykti. Ypač į akis krenta tas besikartojantis 5–6 balsų skaičius“, – svarstė Seimo narė.

Anot jos, kadangi žmonės mažai seka Seimo posėdžius, ta naujos, tariamai kairiosios pakraipos partijos imitacija iš tikrųjų yra sėkminga, nors tikrovėje kartais elgiamasi taip, kaip daro dešinieji. „Manau, kad būtent tai yra priežastis, lemianti aukštus šios partijos reitingus – tariamas politinis naujumas ir universalumas, gebėjimas nei būnant dešiniąja, nei kairiąja, nei centristine politine jėga lanksčiai laviruoti politinėje sistemoje, kartais valdantiesiems dovanojant savo balsus, o kartais dalies narių balsais paremiant tradicines žmonių vertybes“, – sakė A.Širinskienė.

Paklausta, su kuo sietų šios partijos perspektyvas politinėje kovoje, politikė teigė, kad bent jau tol, kol partija iš tiesų neparodo savo darbų, o dangstosi visokiais lozungais apie tradicijas, modernumą ir viską, kas tik padėtų įtikti rinkėjui, žmonėms tikrai yra sunku atsirinkti. „Bijau, kad praregėjimas gali įvykti po kažkurių rinkimų, kai ši partija pati priiminės sprendimus. Tada jau nebus galima nuslėpti, ar esi kairysis, ar dešinysis. Tada tampa neįmanoma užsidangstyti visokiais vualiais ir toliau mulkinti rinkėją. Vis tiek tiesos akimirka – turi partija stuburą ar ne – anksčiau ar vėliau ateis. Šiuo atveju, manau, didžioji dalis rinkėjų praregės tik po rinkimų ir, matyt, vėl bus eilinis atvejis, kai žmonės pasakys, jog išsirinko ne tuos“, – prognozavo A.Širinskienė.

Su 3P ženklu

„Čia keli esminiai dalykai: pirmasis – partinės sistemos lygmeniu Lietuvoje turime akivaizdžią lyderystės krizę“, – taip komentarą apie stabiliai aukštus naujos partijos reitingus pradėjo politologas Algis Krupavičius, Mykolo Romerio universiteto profesorius. Pasak jo, yra kelios partijos, kurios turi kiek daugiau nuoseklių šalininkų: konservatoriai, socialdemokratai, šiek tiek rinkėjų grupę sutelkti pabandę „valstiečiai“ ir savo rinkėją turintys liberalai, verčiantys jį rinktis iš kelių partijų. „Lyderystės krizės aplinkoje trūksta idėjų – to, kas galėtų patraukti ganėtinai didelę visuomenės dalį, o ne 5 ar 10 procentų... Rinkimuose į Seimą dalyvauja apie 50 proc. rinkėjų. Perskaičiavę pagal visų rinkėjų skaičių tuos už vieną ar kitą partiją atiduotus 20 proc. balsų, matome, kad tai sudaro labai nedidelį visuomenės fragmentą. Tada iš tikrųjų atsiranda nauja galimybė naujoms partijoms užimti tam tikras nišas politikoje“, – sakė A.Krupavičius.

Antrasis svarbus veiksnys, pasak jo – tai, kad ši politinė jėga yra „trijų P“ (3P) – politinių perbėgėlių partija. Dalis jų – iš „valstiečių“, socialdemokratų, yra ir savotiškų politikos benamių, tai yra, politikos naujokų, dėl įvairių aplinkybių atsidūrusių politikoje. „Trečias dalykas: aišku, kad S.Skvernelis kaip partijos lyderis naudojasi buvusiu premjero įvaizdžiu, ir tą „senos kėdės“ efektą jam pavyksta sėkmingai pasitelkti. Dėl to ir matome tokį jų reitingą“, – aiškino politologas.

Pasak jo, atsakyti, iš kur randasi šios partijos rėmėjų, nėra sunku: tereikia atkreipti dėmesį į „valstiečių“ ir socialdemokratų reitingų dinamiką, ir tai turėtų paaiškinti, iš kur tie 10 proc. ar daugiau atsiranda. Tačiau ar tie 10 proc. bus tvarūs, kol kas negalima pasakyti, atsakymą esą sužinosime ateityje.

„Aišku, visoms politinėms partijoms turėtų būti svarbi ideologija, vertybės. Šiuo požiūriu 3P partija yra visiški populistai. Tiesą sakant, globalinių iššūkių – karo Ukrainoje, artėjančios ekonominės krizės – fone 3P partija nesijaučia jaukiai. Mes tikrai gana retai girdime jų balsą. Panašu, kai partija neturi aiškių ir tvarių vertybių, tuomet vienaip ar kitaip atsakyti į šiuolaikiniame pasaulyje kylančius iššūkius būna sudėtinga. Sakyčiau, kad jie pastaruoju metu yra savotiški beveidžiai. Anksčiau užtekdavo opozicinei jėgai būdingo kalbėjimo, bet dabar tų opozicinių jėgų yra nemažai, ir 3P partija tokiame kontekste tikrai ne itin matoma“, – pridūrė politologas.

A.Krupavičius paminėjo ir paskutinį, jo manymu, svarbų dalyką. „Kažkada prezidentė Dalia Grybauskaitė Saulių Skvernelį yra pavadinusi pavojingu populistu, pridurdama, kad kuo toliau, tuo bus blogiau. Aš manau, kad jis tikrai turi visus populistinio lyderio bruožus, ir sąmoningai tokį įvaizdį stengiasi palaikyti. Bet, kita vertus, tokiam įvaizdžiui vėlgi gali pritrūkti tvarumo ir ilgalaikiškumo“, – sakė profesorius.

Rekomenduojami video