Lietuvos nacionalinio transliuotojo ir televizijos (LRT) apetitas kasmet tik auga – jei mokesčių mokėtojams 2022 metais LRT pasotinimas atsiėjo 55,4 mln. eurų, tai šiemet savo sąskaitoje šis nacionalinis transliuotojas sulauks kone 20 milijonų eurų didesnės finansinės injekcijos. Tačiau ir tai – dar ne viskas. Užsimota pastatyti ir naują LRT pastatą, kuriam reikės dar maždaug 50 milijonų eurų. Tiesa, tokių pinigų LRT neturi, tad teks juos iš kažkur paimti. Kaip viena iš piniginių, iš kurios tokią sumą būtų galima paimti, minima Kultūros ministerija… Kiek šansų LRT turi gauti tokius pinigus iš valdžios, kuri perskirsto visų mūsų pinigus? Vien tik už gražias akis tokių pinigų niekas nedalina, tačiau jei nacionalinis transliuotojas ir toliau valdžią malonins tik geru žodžiu, galbūt ir sulauks tų papildomų 50 milijonų savo naujam pastatui. Juo labiau kad jau dabar, panašu, LRT žurnalistams valdžios grietinėlės kritikuoti šiukštu neleidžiama…

LRT žurnalistui kirto už išsakytą nuomonę

LRT bandymai startuoti su naujo pastato projektu yra jau gana seni. Dar 2021 metais buvo paskelbtas konkursas, kuris kainavo 30 tūkst. eurų, bet jį teko nutraukti, tad tie pinigai jau buvo sumerkti į balą. Vėliau paskelbtas dar vienas konkursas, kurio nugalėtojas dabar jau kaip ir aiškus. Planuota, kad naujas pastatas bus pastatytas iki 2025 metų. Tiesa, ar tai įmanoma dabar, kai teko skelbti pakartotinį konkursą, kol kas neaišku.

Na, o kol konkursas vijo konkursą, LRT dėl pirmojo konkurso aiškinosi teisme ir kartu svarstė, iš kur paimti kelias dešimtis milijonų eurų naujam pastatui, LRT žurnalistas Virginijus Savukynas buvo gerai „papurtytas“ už tai, kad drįso sukritikuoti valdžią.

Dar pernai rugsėjį V. Savukynas savo feisbuko paskyroje pasidalino įrašu, kritikuojančiu teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską.

„Teisingumo ministrė iškėlė drausminę bylą Ignui Vėgėlei dėl to, kad jis kėlė klausimus. Jie gali patikti, gali nepatikti, tačiau tokią teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Manau, kad tai yra vienas iš baisiausių žingsnių, kuriuo pasikėsinta į laisvę. Kaip ir putino ruzzijoje nepatinkančius žmones siekiama užčiaupti. Nemanau, kad šiai ministrei yra vieta Vyriausybėje“, – tada rašė žurnalistas ir už šį savo įrašą buvo… nubaustas. Tik šį kartą ne ministrės, o kolegų iš LRT.

LRT tuomet rėžė, kad žodžio laisvė nėra absoliuti, žurnalistas esą pažeidė tris LRT etikos kodekso straipsnius. Nors jis tokį sprendimą ir apskundė, naudos iš to nepešė – LRT Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka sakė, kad žodžio laisvės ribojimai atsiranda „kuomet iškyla kolizija su vertybinėmis nuostatomis, kurios įtvirtintos organizacijos veiklą reglamentuojančiais dokumentais“.

Taigi galima kelti klausimą, kokios gi ten vertybinės nuostatos yra LRT etikos kodekse ir kaip jos susijusios su valdančiosios daugumos, kuri skiria LRT finansavimą, liaupsinimu arba bent jau nekritikavimu.

Į tokį LRT mėginimą užčiaupti kritiką valdančiųjų adresu sureagavo ir daug kitų žurnalistų, o Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigė, kad ši istorija buvo žodžio laisvės egzaminas, kurio LRT neišlaikė.

Šiems metams planuojama LRT skirti 73 mln. eurų iš valstybės biudžeto – mat LRT yra išlaikomas visų mūsų pinigais.Aut. past.

„Jei visuomeninio transliuotojo pozicija yra, kad apie valdžią tik gerai arba nieko, o valdžiai taip irgi gerai, tuomet kas toliau?

Tad LRT žurnalistams, kurie norės kritikuoti ne opozicijos, o valdančiųjų atstovus, galiu palinkėti tik vieno dalyko – laikykitės ten“, – tuomet sakė D. Radzevičius.

V. Savukynas iki šiol su LRT žodžio laisvės klausimą sprendžia teisme, tačiau per teismo posėdžius jau buvo apkaltintas, esą „akivaizdžiai yra I. Vėgėlės pusėje“.

Žiemomis šalta, vasaromis karšta

Na, o kol LRT žurnalistas teismo keliu bando apginti savo demokratinę teisę reikšti nuomonę, LRT administracija renka gražiausią ir geriausią naujojo LRT pastato projektą. Dar 2019 metais už 50 tūkst. eurų atlikta studija parodė, kad pagrindinis LRT pastatas, esantis S. Konarskio g. Vilniuje, yra apverktinos būklės. Jame, pasak specialistų, netinkama ir realijų neatitinkanti šildymo, vėdinimo sistemos. LRT administracija yra pasakojusi, kad vasaromis kai kuriuose kabinetuose temperatūra pakildavo ir iki 37 laipsnių karščio, tad, jei tik būdavo įmanoma, darbuotojus siųsdavo dirbti iš namų.

Na, o žiemomis patalpose kartais būna vos keli laipsniai šilumos.

Maža to, dėl pastato dydžio labai nepatogus jo išplanavimas, mat dekoracijų sandėlis yra nepatogioje vietoje, o norint pasiruošti laidai, kartais tenka vykdyti didžiulius daiktų, dekoracijų perkraustymo darbus.

Esamą pastatą rekonstruoti, atrodo, neapsimoka, todėl nuspręsta verčiau jau kaip reikiant pasistengti ir nacionaliniam transliuotojui pastatyti modernias patalpas.

Pateikė 9 idėjas

Kaip turėtų ir galėtų atrodyti naujieji nacionalinio transliuotojo namai, architektai sprendė ne  vieną mėnesį. Galiausiai buvo pateikti 9 projektai, o daugiausia palankumo sulaukė „6 kiemai“.

Kaip sako idėjos autoriai, naujasis pastatas ir jo aplinka turėtų derėti su senuoju LRT pastatu. Mat jo, panašu, nugriauti niekas neketina – jame svarstoma įrengti muziejų. Na, o naujasis pastatas turėtų simbolizuoti skaidrumą ir demokratiją – tad pastato vizualizacijoje matyti daug stiklo, dėl ko pastato vidus kiaurai matomas ir iš išorės.

Idėjos autoriai nori išsaugoti kaip įmanoma daugiau sklype augančių medžių, taip pat planuoja įrengti vidinius kiemelius darbuotojų rekreacijai ar laidų filmavimui.

Iš kur bus pinigai – dar neaišku

Nors LRT finansavimas kasmet auga, auga ir darbuotojų atlyginimai bei kitos išlaidos, o papildomų laisvų 50 mln. eurų LRT biudžete, panašu, nėra. Kai tik buvo pradėta kalbėti apie naujo pastato statybą, LRT aiškino, esą lėšų ieškotų Kultūros ministerijoje arba imtų paskolą. Tąkart ministerija sakė, kad tikrai negali skirti tokių pinigų nacionaliniam transliuotojui.

O ir dabar kalbama tik apie pačias idėjas, bet ne tai, kiek jos kainuos arba iš kur tie pinigai bus paimti.

Tiesa, šiems metams planuojama LRT skirti 73 mln. eurų iš valstybės biudžeto  – mat LRT yra išlaikomas visų mūsų pinigais. Metinis LRT biudžetas yra tiesiogiai priklausomas nuo valstybės surenkamų mokesčių: 1 proc. GPM ir 1,3 proc. akcizo pajamų, kurias faktiškai gauna valstybė.

Tačiau naivu tikėtis, kad išaugęs finansavimas leis dalį jo paskirti naujojo pastato statyboms. Panašu, kad su taip greitai ir ženkliai augančiais atlyginimais LRT ir iš gerokai didesnio metinio finansavimo nieko nesutaupys.

Per 2021 m. LRT turėjo vidutiniškai 590 darbuotojų, o jų darbo užmokesčiui išleido 16,7 mln. eurų. Vidutinis įstaigos darbuotojų darbo užmokestis buvo 2,3 tūkst. eurų, o per metus alga padidėjo 12,5 proc. TV3 yra skelbusi, kad tais metais nacionalinio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė per praėjusius metus iš LRT gavo 83,5 tūkst. eurų atlyginimo. Tai būtų beveik 7 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių – tai daugiau nei gauna šalies premjerė. Beje, M. Garbačiauskaitės-Budrienės algos augimas buvo dar solidesnis nei kitų darbuotojų ir augo daugiau nei 26 proc.