Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lo­re­ta Trai­na­vi­čie­nė: „Po­sa­kis - ne blad­haun­das gy­ve­na pas šei­mi­nin­ką, o šei­mi­nin­kas  pas blad­haun­dą – tie­sa”

Šunys yra nuostabūs šeimos nariai, kurių net ir krečiamos šuniškos išdaigos šeimininkams kelia pačias geriausias emocijas. Teigiama, kas šuo – ne šiaip sau gyvūnas, o seniausias ir artimiausias žmogaus draugas. Alytiškių Loretos ir Algimanto Trainavičių nuosavo namo kieme bėgioja net trys veisliniai šunys. Du iš jų Lietuvoje itin retų veislių. Palyginti dar jauni gražuoliai augintiniai jau yra Lietuvos jaunimo ir Lietuvos čempionai, o praeitą savaitgalį tapo ir Latvijos čempionais. Ką tik iš Latvijos šunų parodos sugrįžusią Loretą TRAINAVIČIENĘ, Alytaus miesto bendruomenės centro direktorę, kalbina Aldona KUDZIENĖ.

– Jū­sų na­mų kie­me vi­sa­da bu­vo šu­nų. Ko­kių veis­lių ke­tur­ko­jus au­gi­na­te da­bar?

– Nuo vai­kys­tės ne­pa­me­nu sa­vęs be šu­nų. Vi­są lai­ką na­muo­se au­go vo­kie­čių avi­ga­niai, o šiuo me­tu be vo­kie­čių avi­ga­nio Fri­co dar tu­ri­me me­džiok­li­nių šu­nų – Over­nės bra­ką Pe­ek-a-Pi­jou bei Šv. Hu­ber­to ska­li­kę Ba­car­di Black, ki­taip dar ži­no­mą kaip blad­haun­das.

Šios veis­lės Lie­tu­vo­je yra itin re­tos, tiek Over­nės bra­kų, tiek blad­haun­dų ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant ran­kų pirš­tų.


– Ar sun­ku pa­ruoš­ti čem­pio­nus? Ar la­bai griež­tas to­kių šu­nų gy­ve­ni­mas?

– Šu­nis au­gi­na­me ne dėl čem­pio­no ti­tu­lų, o dėl to, kad juos my­li­me, tai yra mū­sų šei­mos na­riai, pui­kiai su­ta­rian­tys su tri­mis mū­sų vai­kais. Au­gin­ti­nių spe­cia­liai ne­ruo­šia­me, da­ly­va­vi­mas pa­ro­do­se grei­čiau yra po­mė­gis.

Kaž­ka­da vie­nas ge­ras drau­gas yra pa­sa­kęs – pa­ban­dyk vie­ną kar­tą su­da­ly­vau­ti šu­nų pa­ro­do­je ir už­si­krė­si vi­sam gy­ve­ni­mui. Iš tik­rų­jų sma­gu da­ly­vau­ti, gau­ti kom­pe­ten­tin­gų tei­sė­jų įver­ti­ni­mus, su­lauk­ti kom­pli­men­tų, pa­ma­ty­ti ki­tus šu­nis. Šu­nys gy­ve­na sa­vo gy­ve­ni­mą ir da­ly­va­vi­mas pa­ro­do­se jiems yra tie­siog dar vie­nas sma­gus nuo­ty­kis.

Tie­sa, su Ba­car­di prieš kiek­vie­ną pa­ro­dą ten­ka pa­si­tre­ni­ruo­ti, nes blad­haun­dai gar­sė­ja sa­vo ne­pri­klau­so­mu cha­rak­te­riu ir už­si­spy­ri­mu. Ir jei­gu pa­ro­dos die­ną jai bus blo­ga nuo­tai­ka – joks pa­si­ruo­ši­mas ne­pa­dės. Lai­mė, kad tei­sė­jai tą ži­no, to­dėl la­bai griež­tai ne­tei­sia, at­lei­džia klai­das, tai­ko leng­ves­nius rei­ka­la­vi­mus ne­gu ki­tų veis­lių šu­nims.

– Be Lie­tu­vos šu­nų čem­pio­na­tų, kur Jums dar te­ko da­ly­vau­ti su au­gin­ti­niais? Ko­kių pa­sie­ki­mų krai­tį jie jau su­kro­vę?

– Pra­ei­tą sa­vait­ga­lį grį­žo­me iš pa­ro­dos Lat­vi­jo­je, ku­rios me­tu ta­po­me Lat­vi­jos čem­pio­nais. Tu­ri­me no­rų da­ly­vau­ti ir pa­ro­do­se Es­ti­jo­je, Len­ki­jo­je, gal­būt ki­tą­met Da­ni­jo­je vyk­sian­čio­je Eu­ro­pos šu­nų pa­ro­do­je ar Švei­ca­ri­jo­je – pa­sau­li­nė­je šu­nų pa­ro­do­je.

Mū­sų šu­nys dar jau­ni, ir, kaip mi­nė­jau, au­gi­na­mi ne dėl čem­pio­nų ti­tu­lų. To­dėl krai­tis gan kuk­lus – abu yra Lie­tu­vos jau­ni­mo čem­pio­nai ir Lie­tu­vos čem­pio­nai, taip pat Lat­vi­jos čem­pio­nai.

– Sa­ko­te, kad šu­nis au­gi­na­te ne tik dėl my­li­mo po­mė­gio – var­žy­bų, kon­kur­sų. Ta­da kas svar­biau?

– Ka­dan­gi tai me­džiok­li­niai šu­nys, dau­giau lai­ko pra­lei­džia­me to­bu­lin­da­mi jų pri­gim­ti­nius ins­tink­tus. Pe­ek-a-Pi­jou yra paukšt­šu­nis, jam kiek­vie­ną die­ną bū­ti­na nu­lėk­ti il­gas dis­tan­ci­jas iki 5–10 ki­lo­met­rų. Taip pat jis yra mo­ko­mas da­ly­vau­ti paukš­čių me­džiok­lė­se.

Ba­car­di yra krau­ja­se­kė, ap­ti­ku­si įdo­mų pėd­sa­ką ji ga­li nu­bėg­ti ne vie­ną ki­lo­met­rą, to­dėl sten­gia­mės to­bu­lin­ti šį jos įgū­dį, da­ly­vau­ja­me krau­ja­se­kys­tės mo­ky­muo­se.

Ka­dan­gi la­bai my­liu šu­nis, da­ly­vau­ju Aly­taus šu­nų my­lė­to­jų klu­bo „Bos­ko“ veik­lo­je. Klu­bas vie­ni­ja šu­nų my­lė­to­jus, or­ga­ni­zuo­ja įvai­rias edu­ka­ci­jas, mo­ky­mus, pa­ro­das, var­žy­bas, lei­džia klu­bo na­riams to­bu­lė­ti.

– Ar jū­sų au­gin­ti­niai yra pa­te­kę į juo­kin­gas ar keb­lias si­tu­a­ci­jas?

– Vi­sas iš­dai­gas na­muo­se ku­ria ir vyk­do blad­haun­das Ba­car­di. Ji ap­si­gi­mu­si va­gi­lė, to­dėl vi­sa šei­ma iš­mo­ko lai­ky­tis tvar­kos ir vi­si daik­tai tu­ri sa­vo vie­tas, nie­ko ne­ga­li­ma pa­lik­ti be prie­žiū­ros.

Ba­car­di yra su­grau­žu­si ne vie­ną po­rą ba­tų, šle­pe­čių, pirš­ti­nių, jau­čia di­de­lę sil­pny­bę vir­tu­vės šluos­tėms ir kem­pi­nėms.

Pe­ek-a-Pi­jou pa­leng­vi­na jai dar­bą, nes iš­mo­ko ati­da­ry­ti du­ris, to­dėl vi­sos kam­ba­rių du­rys yra su už­rak­tais. Ba­car­di la­bai mėgs­ta švie­žias vyš­nias, to­dėl kai tik jos so­de su­noks­ta, tu­ri­me kuo sku­biau nu­skin­ti, ki­taip nuo apa­ti­nių ša­kų bū­na nu­ren­ka­mos. O vyš­nios gy­vū­nams yra pa­vo­jin­gos, nes kau­liu­kuo­se yra cia­ni­do, ku­riuo ga­li­ma ap­si­nuo­dy­ti.

Iš tik­rų­jų tai nuo­sta­būs šu­nys, ku­riems at­lei­džia­mos vi­sos smul­kios iš­dai­gos, jie pui­kiai su­ta­ria su dviem na­muo­se gy­ve­nan­čiais ka­ti­nais. Kar­tais šie šu­nims pa­ro­do jų vie­tą ir lei­džia su­pras­ti, kad na­muo­se ka­ra­liai yra ka­ti­nai, o ne šu­nys.

Ir dar yra po­sa­kis, kad ne blad­haun­das gy­ve­na pas šei­mi­nin­ką, o šei­mi­nin­kas gy­ve­na pas blad­haun­dą. Ir tai – tik­ra tie­sa.

Rekomenduojami video