Prognozuojant, kad 2031 metais Lietuvos elektros poreikis išaugs 46 proc., šalies perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia savuosius planus artimiausiam dešimtmečiui. Įmonė planuoja kasmet pradėti po keliasdešimt statybos ir rekonstrukcijos projektų, o kad tinklas būtų patikimas ir saugus, investuoti per 2 mlrd. eurų.

Kartu bendrovė pabrėžia: energetikos specialistų šiuo laikotarpiu reikės keleriopai daugiau.

Elektros perdavimo tinklų operatorius skaičiuoja, kad 2031 metais šalis suvartos 18,7 TWh elektros. Palyginimui, šiemet suvartojama 12,8 TWh. „Litgrid“ skaičiuoja, kad labiausiai augantį poreikį lems transporto sektoriaus elektrifikacija, įskaitant elektrifikuojamas geležinkelių linijas ir elektromobilių plėtrą, augantis šilumos siurblių naudojimas. Taip pat vandenilio gamybos pramonės plėtra.

Dešimtmečio plano projektams įgyvendinti, skaičiuojama, prireiks 2 mlrd. eurų investicijų. Didžiausia suma – 898 mln. eurų – bus skiriama tinklo atstatymo darbams, beveik 794 mln. eurų – strateginiams šalies projektams, maždaug 200 mln. eurų – naujos statybos darbams, 76 mln. eurų – kapitaliniams remontams (oro linijų atramų, pavienių įrenginių keitimui, avariniam rezervui) bei apie 24 mln. eurų IT ir inovacijų projektams.

„Norime atkreipti projektavimo, elektros įrenginių gamybos, įrenginių tiekimo, statybos-montavimo darbų ir kitas paslaugas teikiančių įmonių dėmesį – bus darbų ir užsakymų, tad verta ruoštis, stiprinti komandas, kad galėtume bendradarbiauti ir sklandžiai paruošti elektros tinklą būsimiems Lietuvos vartojimo pokyčiams ir rinkų integracijai“, – pažymi „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Sinchronizacija gali būti įgyvendinta 2024 m. pirmą ketvirtį

Pagrindiniu dešimtmečio tikslu „Litgrid“ įvardija Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais planus. Jai ruošiantis bendrovės turės rekonstruoti esamas ir statyti naujas elektros perdavimo linijas bei pastotes, įrengti sinchroninius kompensatorius, diegti naujas informacines sistemas, atlikti kitus darbus.

Įmonės teigimu, atlikta jau 40 proc. visų reikiamų darbų bei vertinama, kad sinchronizuoti tinklus būtų galima ir anksčiau nei numatyta iki šiol – 2024 pirmą ketvirtį, o ne 2025 metais.

Tarp kitų planų minima nauja 240 kilometrų ilgio 330 kV linija Darbėnai-Mūša-Panevėžys. Anot R. Masiulio, naujoji linija padidins elektros perdavimo pajėgumus tarp rytinės ir vakarinės Lietuvos, gerins elektros kokybę.

Per 10 metų „Litgrid“ dar rekonstruos daugiau kaip 500 km 330 kV ir per 1600 km 110 kV oro linijų, taip pat modernizuos per 100 vnt. 330 kV ir 110 kV transformatorių pastočių.

„Kiekvienais metais pradėsime dešimtis naujų projektų, vidutiniškai po 21 per metus. Juos pridėjus prie tuo metu jau vykdomų darbų, iš viso kasmet valdysime nuo 51 iki 100 statybos arba rekonstrukcijos projektų“, – sako R. Masiulis. Jo teigimu, per dešimtmetį reikės pakeisti apie trečdalį elektros linijų.

Labai reikės specialistų

Kartu „Litgrid“ vadovas akcentuoja, kad įmonėms planams įgyvendinti reikės labai daug jaunų energetikos specialistų.

„Reikės labai daug specialistų, jų skaičių reikės auginti dvigubai, o jų poreikis yra didžiulis“, – sakė R. Masiulis, pridūręs, kad jų poreikis gali augti iki trijų kartų. Energetikos srityje jis žada įdomų ir dinamišką darbą, pavyzdžiui, jūrinių vėjų parkų statybos ir integravimo į elektros tinklą srityje, valdant Lietuvos elektros tinklus Vakarų Europos tinkle.