„Po trejų metų trukusio intensyvaus pasiruošimo pagaliau galime leistis į paskutinį kelionės etapą. Jo metu nuo įlankos, esančios ties išplaukimo į Norvegijos ir Barenco jūras, judėsime gilyn į Arkties vandenyną su tikslu du mėnesius gyventi ir mėgautis kelione, o tai darant pasiekti kuo didesnę Šiaurės platumą bei apiplaukti visą Svalbardo salyną. Jeigu dreifuojantys ledai iš Šiaurės ašigalio leis, tikimės pasiekti ir 83 laipsnių platumą“, – prieš pat startą sakė Kęstutis Juška.
Jis tęsia, kad savo
kelione siekia nešti naudą Lietuvos mokslui ir garsinti Lietuvos vardą
pasaulyje – į Arktį nuplukdyti pirmą burinę jachtą su lietuviška
trispalve ir surinkti Klaipėdos jūrų tyrimų mokslininkams reikalingus
mėginius. „Šiuo metu viduje maišosi dvejopos emocijos – ir susikaupimas,
ir lengvas stresas, nes nuo Grenlandijos vienas po kito pareina
ciklonai. O tai reiškia tik viena – laukia nepalankios oro sąlygos ir
audra jūroje, kurią teks įveikti plaukiant link Arkties vandenyno.
Apsišarvavę kantrybe, krante laukiame jau savaitę, bet man ir dviem
įgulos nariams sunku nustygti vietoje, tas nusprendėme startuoti net ir
audros metu bei judėti pirmosios stotelės – Lokių salos – link“, –
kalbėjo keliautojas.
Kokie pavojai laukia
kelionėje? K. Juška sako, kad pagrindiniai pavojai, tykantys kelionėje –
tai štormai, baltosios meškos, uolos ir ledai. „Štormai ar audros gali
užklupti bet kuriuo metu – žinome technikas, kaip valdyti jachtą
tokiomis sąlygomis ir esame pasiruošę, nors praktikos ir neturime labai
daug. Be to, jūrlapiuose yra nepažymėtų uolų, į kurias yra rizika
atsitrenkti, jachta taip pat gali būti sutrinta judančių ledo lyčių.
Nemažą pavojų kelia ir baltosios meškos, nuo kurių apsiginti labai sunku
net turint ginklą – juo naudotis mokame, tačiau tikimės, kad
neprireiks“, – pasakoja atokių kraštų tyrinėtojas. Jis tęsia, kad ši
kelionė primins keliavimo būdą, kurį propagavo senieji keliautojai:
„Mane labai žavi toks keliavimo būdas, kurį rinkdavosi senieji
keliautojai, kurie į atokius karštus išsiruošdavo tik su jūrlapiu ar
žemėlapiu rankose. Tokį patį iššūkį norėjau iškelti ir sau, todėl
Arkties vandenyne pasiekęs virš 80 platumos, naviguosiu tik su jūrlapiu
ir kompasu.“ K. Juška priduria, kad kelionės metu turės palydovinį ryšį,
todėl visais nuotykiais ir iššūkiais jis dalinsis savo Facebook,
Instagram ir YouTube paskyrose.