Ar turite namuose nuleidžiamą tualetą? 7,6 proc. Lietuvos gyventojų pernai jo neturėjo, suskaičiavo Europos statistikai, sveikindami su tualetų diena. Tai ketvirtas blogiausias rodiklis visoje ES. Kol Lietuvai lieka vos vieneri metai išnaikinti lauko tualetus daugiau nei 2000 gyventojų turinčiose miesteliuose, dalis sanitarinio mazgo atsisako, net vamzdį atvedus iki namo, rašo delfi.lt.

Europos statistikų biuras „Eurostat“ lapkritį palygino, kad visoje ES 2020 metais tebebuvo 1,9 proc. gyventojų, kurie namuose neturi nuleidžiamo tualeto, kurį galėtų naudoti namų ūkyje. Lietuvos indėlis reikšmingas – čia 7,6 proc. gyventojų namuose nuleidžiamo tualeto neturėjo. Prasčiau atrodė tik Latvija (8 proc.), Bulgarija (13,2 proc.) ir Rumunija (22,8 proc.).

Palyginimui, kaimyninėje Lenkijoje tualeto neturėjo tik 1,4 proc. gyventojų, Estijoje – 4 proc., o Švedijoje tokių gyventojų praktiškai nėra – 0 proc. „Tikriausiai ši statistika atspindi bendrą Lietuvos gyventojų prijungimą prie nuotekų tinklų. Tai iš tiesų tas prijungimas yra 77 ar 78 proc. – tai reiškia, kad 22 proc. Lietuvos gyventojų nuotekas tvarko individualiai. Tai nebūtinai lauko tualetas, tai gali būti surinkimo duobės arba individualūs valymo įrenginukai“, – apžvelgia Aplinkos ministerijos Vandens ir žemės gelmių politikos vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas.

Tuo pat metu Lietuvai lieka kiek daugiau nei metai, kad galutinai atsisveikintų su lauko tualetais miestuose. 2023 m. privalome pasiekti rodiklį, kad gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau nei 2000 žmonių, centralizuotai būtų tvarkoma 98 proc. nuotekų. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas metų pradžioje įspėjo, kad tikslo nepasiekus gali grėsti šimtamilijoninės baudos. „Šis reikalavimas kyla iš Miesto nuotekų valymo direktyvos ir taikomas tik aglomeracijose, kurios didesnės nei 2000 gyventojų. Lietuvoje tokių mes turime 62. Nekalbame apie Lietuvą, apie likusius 22 procentus neprijungtų – visų prijungti nei techniškai, nei ekonomiškai neracionalu ir neįmanoma“, – paaiškino I. Valūnas.

Paskutiniai duomenys yra pernai liepos – tuomet 27 aglomeracijos tikslo dar nebuvo pasiekusios, ir 38,5 tūkst. gyventojų nebuvo prisijungę prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų. Ne visuomet lauko tualetų atsisakymo procesas vyksta sklandžiai – apleisti „tradicijas“ daliai gyventojų sudėtinga. Savivaldybių atstovai atsidūsta, kad daugiausia problemų kyla su socialiai remtinais gyventojais, kurie, valstybei tinklą atvedus net iki namo sienos, kartais neišgali net klozeto nusipirkti. Dalis nė vandens neturi. Atsakingesni kaimynai imasi skųsti tuos, kurie netinkamai tvarko nuotekas – aplinkosaugininkai atlieka reidus ir kone kas penktas atvejis tampa pažeidimu. Savivaldybės: dalis neprisijungia, net atvedus vamzdį į namus

Savivaldybės: dalis neprisijungia, net atvedus vamzdį į namus

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė patikina, kad dedama itin daug pastangų 98 procentų tikslui miestuose ir gyvenvietėse pasiekti. Tam skiriamos ir Vyriausybės dotacijos, subsidijos, ir savivaldybės skiria lėšas, tačiau daug priklauso ir nuo gyventojų sąmoningumo.

„Kaip žinome, įvadai būna atvest į pagrindinę gatvę ir gyventojas jau pats turi prisijungti savo lėšomis. Socialiai remtiniems, mažas pajamas gaunantiems gyventojams irgi yra įvairios subsidijos, privedant tinklus iki pat namo, per gyventojo sklypą, nors ir čia įvairių niuansų ir klausimų, ar tai teisėta. Bet Vyriausybė imasi visų įmanomų priemonių, ir vis tiek, aišku, iškyla trukdžių“, – pasakoja A. Kazlauskienė. Anot jos, mažų pajamų gavėjams net ir iki namo atvedus nuotekų tinklus, tai dar nereiškia sėkmingo prisijungimo.