Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Liko be įvažiavimo į kiemą

Pabiržės miestelyje gyvenanti šeima negali į savo kiemą nei įvažiuoti, nei iš jo išvažiuoti.

Todėl jų asmeninis automobilis stovi pas kitus miestelio gyventojus.

Paradoksali situacija susidarė todėl, kad gretimo namo kaimynės užsakymu buvo padaryti sklypo matavimai, įteisinta sklypo riba ir pagal tai ant buvusio bendro įvažiavimo įrengta tvora.

Šalia suformuoto sklypo gyvenantys žmonės, net jeigu ir įrengtų įvažiavimą, į kelią negalėtų automobiliu patekti, nes šaligatvyje nėra padaryta nuvažiavimo į Biržų gatvę. Esamu nuvažiavimu dabar tegali naudotis tvorą pasistatę kaimynai.

Teismas nustatė, kad turi būti padarytas antras įvažiavimas arba jis praplatintas. Tačiau šio teismo sprendimo kelininkai nesiruošia vykdyti, o šeima ir toliau lieka be galimybės patekti į savo kiemą.

Ant ribos - tvora

Į policiją kreipėsi Pabiržės miestelyje gyvenantys Robertas ir Mėta Kvetkai. Jie informavo, kad šalia jų sodybos esančiame žemės sklype, ant sklypo ribos, liepos 5 dieną buvo pastatyta tvora. Tai padaryta kaimyninio sklypo savininkų iniciatyva. Taip R. M. Kvetkams buvo užtvertas įvažiavimas, esantis prie valstybinės reikšmės kelio Biržai – Raubonys, sutampančio su Biržų gatve.

Pareiškėjai informavo, kad tarp minėtų sodybų yra kelio priklausinys – nuvažiavimas, aptarnaujantis abi minėtas sodybas. Į jo naudojimą išskirtinių teisių neturi nė vieno sklypo savininkai.

Biržų policijos vadovas Dainius Čepas mano, kad šis klausimas dėl galimo savavaldžiavimo turi būti adresuotas ne policijai.

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidas Eidukas pareiškė, kad atlikus tyrimą dokumentų, patvirtinančių, jog prašyme minima tvora būtų buvusi statoma neteisėtai ar pažeidžiant įstatymus, negauta.

V. Eidukas taip pat nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendimas yra galiojantis ir turi būti vykdomas.

Bet kaip tą sprendimą vykdyti, jei kelininkai atsisako praplatinti esamą ar padaryti dar vieną nuvažiavimą iš gatvės?

Sprendė teismas

Ginčas dėl bendros sklypo ribos tarp Pabiržėje, Biržų gatvėje, 15 ir 13 namuose gyvenančių kaimynų, vyksta jau ne vienerius metus.

Kelis dešimtmečius į šias sodybas įvažiavimas buvo bendras. Tačiau 15 namo gyventojai pasidarė kadastrinius matavimus ir pareiškė, kad įvažiavimas priklauso jiems.

Teisme ilgą laiką buvo naginėjama byla dėl kaimynystėje esančių sklypų bendros ribos nustatymo ir kelio servituto. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad sklypo riba neaiški ir kad yra suformuotas nuvažiavimas į kelią pagal faktinį esamą įvažiavimą.

Aukštesnės instancijos teismas, remdamasis atsakovės apeliaciniu skundu, nustatė, kad kaimynai apriboja jos nuosavybės teisę. Nustatyta sklypų riba pagal atliktus kadastrinius matavimus. Nurodyta, kad R. M. Kvetkams iki namo yra 8 metrai žemės ir šeima gali įsirengti kitą įvažiavimą.

Šis teismo sprendimas jau įsigaliojo, tačiau bus skundžiamas.

Kaimynai po jiems palankaus teismo sprendimo per buvusio įvažiavimo vidurį pastatė tvorą.

Dar vienam įvažiavimui įrengti R. M. Kvetkai neturi jokių galimybių, nes kelininkai nieko nesiruošia daryti.

Jei R. M. Kvetkai pradės važinėti šaligatviu, jie pažeis įstatymus.

Dar vienai nuovažai įrengti nėra galimybių

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo skyriaus grupės vadovas R. Daukšas teigė, kad tokia situacija, kai kaimyninio žemės sklypo tvoros trukdo patekti į žemės sklypą, galėjo susidaryti jau dėl šių žemės sklypų formavimo padarytų klaidų.

„Visi asmenys nuovažomis nuo valstybinės reikšmės kelio netrukdomai naudotis gali tik to kelio juostos ir statinio ribose. Tuo tarpu privačiuose žemės sklypuose esančiais nuovažų tęsiniais (privažiavimais, aikštelėmis, kitomis dangomis ar takais) naudojamasi arba geranorišku gretimų žemės sklypų savininkų susitarimu, arba nustačius kelio servitutą sandoriais ar teismo sprendimu (kai administraciniu aktu kelio servitutas nenustatytas). Tokiu atveju (jau esant ginčui tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų) ginčą dėl žemės sklypų ribų, tvoros pašalinimo ar perkėlimo, kelio servituto nustatymo galimai tektų spręsti teisme“- teigė R. Daukšas.

Nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Šiuo atveju patekimas į abu žemės sklypus galimas per esamą nuovažą (jei reikia, išsprendus ginčą aukščiau nurodytu būdu).

„Kadangi pagal nustatytą tvarką kiekvienoje krašto kelio pusėje nuovažos gali būti įrengiamos kas 500 metrų, dėl ir taip per didelio nuovažų šioje vietoje tankio šiame kelio ruože daugiau jų įrengti nebūtų juridinių galimybių“, - sakė R. Daukšas.

Pagal Kelių priežiūros tvarkos aprašą asfalto dangą draudžiama ardyti 5 metus po jos įrengimo arba atnaujinimo. Išimtys šiame punkte numatytos tik dėl požeminių inžinerinių tinklų.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"

Rekomenduojami video