Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose 2025 m. nustatyta 30 juodųjų dėmių – tai ruožai arba sankryžos, kur per pastaruosius ketverius metus įvyko keturi ar daugiau eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Palyginti su praėjusiais metais, šis skaičius sumažėjo – nuo 33 iki 30 juodųjų dėmių, praneša Transporto kompetencijų agentūra (TKA).

TKA eismo saugos specialistai išanalizavo 2021–2024 m. laikotarpio eismo įvykių duomenis ir nustatė avaringas vietas – kelio ruožus, kur per pastaruosius trejus metus įvyko trys eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės.

Daugiausia – 18 juodųjų dėmių buvo nustatyta sankryžose, likusios 12 – kelių ruožuose. 8 juodosios dėmės nustatytos pirmą kartą. Ekonominiai nuostoliai dėl eismo įvykių šiose vietose siekia 6,684 mln. eurų.

Papildomai, siekiant prevenciškai mažinti avaringumą, specialistai identifikavo 24 avaringas vietas – tai kelio ruožai, kuriuose per pastaruosius trejus metus įvyko bent trys eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeistų ar žuvusių.

Kur dėmių daugiausia?

2025 m. juodųjų dėmių pasiskirstymas valstybinės reikšmės keliuose rodo aiškias tendencijas. Daugiausia pavojingų ruožų nustatyta Kauno ir Panevėžio r. savivaldybėse – po keturias juodąsias dėmes.

Po tris juodąsias dėmes nustatyta Palangos m. ir Jonavos r. savivaldybėse. Pagal kelių kategorijas, 13 juodųjų dėmių nustatyta magistraliniuose keliuose, 11 – krašto ir 6 – rajoninės reikšmės keliuose. Daugiausia juodųjų dėmių – trys –  nustatyta magistraliniame kelyje iš Šiaulių į Palangą.

Kas nukenčia dažniausiai?

Per pastaruosius ketverius metus juodosiose dėmėse užfiksuoti 137 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 6 ir buvo sužeisti 181 eismo dalyvis. Nukentėjusiųjų amžiaus vidurkis – 39 metai. Vertinant pagal vietoves, situacija pasiskirsto beveik tolygiai – 94 eismo dalyviai nukentėjo užmiestyje, 93 – gyvenvietėse.

Analizuojant juodosiose dėmėse nukentėjusius eismo dalyvius nustatyta, kad užmiesčio kelių juodosiose dėmėse įvykusiuose eismo įvykiuose net 89 proc. visų nukentėjusių (žuvusių ir sužeistųjų) eismo dalyvių sudaro transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai.

Dažniausiai pasitaikanti eismo įvykių rūšis – transporto priemonių susidūrimai, kurie sudaro net 57,7 proc. visų registruotų įvykių (79 eismo įvykiai). Iš jų išsiskiria susidūrimai sukant į kairę ar apsisukant (21 įvykis), taip pat šoniniai susidūrimai (19 įvykių).

Specialistų teigimu, pagrindinės tokių eismo įvykių priežastys – neaiškus eismo pirmumas, ribotas matomumas ir nepakankamas apšvietimas. Siekiant šias problemas spręsti, dažniausiai siūloma įrengti tinkamą horizontalųjį ir vertikalųjį kelių ženklinimą ir įrengti tinkamą apšvietimą pavojingose vietose.

VL