„Lietuvos totorių bendruomenė sunerimusi viešais Aleksandro Begansko pasisakymais dėl mečetės statybos Vilniuje. Aleksandrui Beganskui niekas nesuteikė teisės vienasmeniškai spręsti mečetės statybos reikalus Vilniaus mieste. Šis asmuo, prisistatantis Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato – valdybos pirmininku muftijumi, aukščiausiu musulmonų dvasininku, Lietuvos totorių musulmonų nebuvo rinktas ir turi  nedidelį rėmėjų, daugiausiai užsieniečių, ratą“, – rašoma išplatintame pareiškime.

Totorių bendruomenė ragina nemaišyti jos su kitomis musulmonų bendruomenėmis.

„Lietuvoje gyvenantys naujai atvykę musulmonai gali prašyti sau žemės sklypo pasistatyti maldos namus, tačiau tai neturi būti painiojama su senąja Lietuvos totorių musulmonų bendruomene ir veikiama jos vardu“, – teigiama pareikšime.

Palaikome Vilniaus miesto savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus nuomonę, kad mečetė turėtų būti atstatyta Vilniaus istorinėje vietoje, kur ji stovėjo šešis amžius, dabartinių A. Goštauto ir Mečetės gatvių sankirtoje. Ši vieta žinoma Totorių Lukiškių pavadinimu. Todėl minėto klausimo aptarimui prašoma mero susitikti su Lietuvos totorių musulmonų atstovais.

Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro – Muftiato valdybos pirmininkas muftijus Romas Jakubauskas aiškina, kad A. Begansko minimas sklypas naujų maldos namų statybai Liepkalnyje Vilniaus miesto savivaldybės ir anksčiau buvo siūlytas musulmonų bendruomenei, tačiau jo atsisakyta dėl daugybės esminių ir rimtų priežasčių.

„Viena jų – į sklypo ribas įeinančios buvusios marijavitų kapinės bei šalia esanti degalinė“, – teigė A. Jakubauskas. Pasak jo, tinkamiausias sklypas mečetei būtų sostinės Sietyno gatvėje.

„Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė keletą kitų sklypų, iš kurių tinkamiausiu buvo pasirinktas 3,2 ha sklypas Sietyno gatvėje. Architektai sukūrė pirminę mečetės komplekso viziją ir atliko skaičiavimus, tai pareikalavo pakankamai didelių išlaidų. Iš žiniasklaidos sužinojome, kad visos mūsų dėtos pastangos nuėjo veltui, A. Beganskas vienasmeniškai paskelbė, kad su Vilniaus miesto savivaldybe pasirašė sutartį ir pasirinko daug mažesnį, visais atžvilgiais nepatogų sklypą mečetės statybai. Tapęs naujos organizacijos pirmininku, nepasitaręs su Vilniuje gyvenančiais musulmonų bendruomenės nariais, jis žada įgyvendinti grandiozinį projektą tokiame mažame problemiškame žemės sklype“, – teigia A. Jakubauskas.

Kartu jis pabrėžia, kad mečetė Vilniuje yra reikalinga ir jos statybas reikėtų sieti su atkuriamomis religinių bendruomenių Lietuvoje teisėmis.

„Pastačius mečetę būtų atstatytas istorinis teisingumas, gyvenantys Vilniuje musulmonai rinktųsi maldai į tam tikslui pritaikytas patalpas ir tenkintų savo dvasinius poreikius, tačiau sprendimas dėl Liepkalnyje, Ilgalaukio g. 29, skiriamo sklypo mečetės statybai yra skubotas ir visais atžvilgiais nepriimtinas“, – teigė jis.

Portalas 15 min. rugpjūčio pabaigoje pranešė, kad Vilniuje svarstoma pastatyti nedidelę mečetę. Pasak muftijaus A. Begansko – mečetės statybas turėtų finansuoti Turkija, galbūt Saudo Arabija ar Kataras, o iš valstybės bendruomenė finansavimo nesitiki.

Skelbti