Nėra daug Lietuvos organizacijų, įsikūrusių dar tarpukariu ir sėkmingai veikiančių iki šių dienų. Viena jų – Lietuvos ūkininkių draugija (LŪD). Praėjusią savaitę Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) LŪD surengtoje konferencijoje „Moters vaidmens galia gyvenime: Lietuvos ūkininkių draugijos narių motyvaciniai pavyzdžiai“ aptarti ne tik sėkmingi moterų verslo pavyzdžiai, bet ir daug kalbėta apie tautinio identiteto puoselėjimo svarbą, pasikeista gerąja patirtimi.

Misija ta pati

LŪD įkurta dar tarpukariu ir aktyviai veikė iki 1940 m. Prasidėjus okupacijai, komunistų režimas šią organizaciją likvidavo, visos okupacijos metu draugija veiklos nevykdė. Draugija atsikūrė 1992 m. birželio 6 d. LŪD tikslas nuo pat įsikūrimo pradžios iki dabar – gerinti kaimo moterų gyvenimo ir darbo sąlygas, skatinti jas aktyviai įsitraukti į bendruomeninį judėjimą ir kaimo plėtrą, puoselėjant etninį paveldą, tradicijas ir amatus, plėtojant smulkųjį verslą ir socialinę sferą kaime. Didelį dėmesį draugija skiria ir kaimo vaikams bei jaunimui, įtraukdama juos į bendrą veiklą.

Surengtoje LŪD konferencijoje iš visos Lietuvos suvažiavusioms moterims prisistatė ir šių metų kovą naujai išrinkta LŪD pirmininkė Algimanta Pabedinskienė. Didelę organizacinio ir socialinio darbo patirtį turinti moteris, buvusi Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė (2012–2016 m.), pakeitė ilgametę LŪD pirmininkę Virginiją Žliobienę. A.Pabedinskienė užtikrino, kad šias pareigas priėmė su didele atsakomybe, skatins į organizaciją įtraukti daugiau jaunimo, organizuos naujų veiklų. Svarbiausia LŪD misija nuo pat įsikūrimo buvo vienyti moteris visoje Lietuvoje. Ją su dar didesne energija žada tęsti ir naujoji pirmininkė.

 „Noriu išreikšti didžiulę pagarbą visoms susirinkusioms moterims. Ūkininkauti ar imtis verslo kaime šiais laikais, kai tiek daug apribojimų, taisyklių ir suvaržymų – didžiulis iššūkis. Moterys ne tik dirba, bet ir laiko visus keturis namų kampus. LŪD įkūrėja ir iniciatorė Elena Devenienė dar tarpukariu siekė, kad į šią draugiją jungtųsi veiklios kaimo, miestelių moterys. Nebuvo svarbu jos ūkininkės ar ne. Šioje bendruomenėje buvo medikės, bibliotekininkės, slaugės, mokytojos ir kitos veiklios moterys. Draugija buvo įkurta 1937 metais, ir tada buvo norėta skleisti žinias, bendrumą tarp moterų. Tokia pati mūsų misija ir dabar“, – pažymėjo naujoji LŪD pirmininkė.

Kokią viziją LAD ir naujoji organizacijos lyderė turi dabar? Kokių pokyčių draugijoje galime tikėtis ir kokius tikslus sau kelia naujoji pirmininkė? Apie tai – pokalbis su A.Pabedinskiene.

LŪD pradeda naują etapą

Ryžotės pasinerti į naują veiklą. Kaip gimė šis sprendimas?

Visą laiką buvau visuomenininkė, visur dalyvaudavau. Apie ūkininkių veiklą žinau nuo 2005 metų, kai dirbau Marijampolės kolegijoje. Pasikalbėdavome su viena iš vadovių, savo kolege, kad galima būtų prisijungti prie LŪD veiklos. Bet tuo metu taip pat vadovavau Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialui, dar buvo šeimos verslas. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir Žemės ūkio rūmai yra toje pačioje teritorijoje. Gerai žinojau apie rūmų veiklą, būdavo įvairių bendrų renginių.

Na, o tiesioginis bendradarbiavimas su draugija prasidėjo prieš pandemiją, kai važinėjau po Lietuvą su paskaitomis apie socialinį verslą. Man kirbėjo visur pasidomėti visuomeninėmis organizacijomis. Veiveriuose pradėjau lankyti meno mokyklą, kuri įsikūrusi po tuo pačiu stogu su bendruomene. Toje bendruomenėje aktyviai dalyvavo buvusi LŪD pirmininkė Virginija Žliobienė. Žodis po žodžio ir susipažinome. Užsimezgė glaudesnis ryšys, vykau į skyrius su paskaitomis.

Esu sukaupusi pakankamai didelę patirtį įvairiose srityse. O LŪD kalbame apie tautinį, kultūrinį identitetą. Menai, tradicijos... Lyderystė man taip pat nesvetima, todėl ryžausi.

Matau, kad moterims ne svetima ir verslo tema. Ne vieną šaunią verslininkę teko sutikti, bendrauti ar planuoti perspektyvą. Verslo tema iš tiesų man artima, turiu didelę patirtį, taip pat ir asmeninę. Mano pirmasis verslas buvo 1991 m. įkurta dailiųjų amatų dirbtuvė – pati nepriklausomoje Lietuvoje startavau su verslu, ir ne bet kokiu, o su amatais. Po to šeimos verslas jau buvo kitoks.

Labai gerai man žinomi ir verslo bendruomenės lūkesčiai (nesvarbu, kaimiškoji ar miesto teritorija). Septynerius metus vadovavau Prekybos, pramonės ir amatų rūmams. Ketverių metų „ministravimo“ patirtis suteikė kitos patirties, darbo su Trišale taryba, kurioje yra ir verslo, ir Žemės ūkio rūmų atstovai. Kolegijoje buvo vadybiniai dalykai…

Kiekvieną veiklą lydi patirtis, visą laiką kaupiamos tiek praktinės, tiek teorinės žinios. Aišku, nėra svetimas ir europinis lygmuo.

Kokią regite draugijos veiklos viziją, prioritetus?

Pirmiausia noriu pasakyti, kad šitą iššūkį priėmiau su didele atsakomybe ir pagarba, nes ši organizacija turi garbingą istoriją.

Sau esu numačiusi tris pagrindinius prioritetus, nors turinys gal šiek tiek keisis, atsižvelgiant į LŪD lyderes ir nares ūkininkes. Kiekvienas regionas turi tam tikrą specifiką. Reikėtų ir jaunų narių į organizaciją įtraukti.

Pirmasis mano prioritetas – prisiminti ištakas, kodėl savo laiku iniciatorė Alena Devenienė įkūrė draugiją: tai tautinio kultūrinio identiteto stiprinimas. Mūsų tradicijos, kalba, amatai, edukacijos. Visa tai turi išlikti, stiprėti. Šiek tiek pasigendame tautinio identiteto, lietuvybės stiprinimo tarp jaunosios kartos atstovų. Amatai, žaidimai, kalba, tautosaka – visi tie dalykai labai svarbūs.

Antrasis prioritetas būtų lyderystė ir atstovavimas. Mintyje turiu organizacijos nares. Kiek pandemija leido bendrauti, pamačiau, kad tai yra žmonės vulkanai, energijos kamuoliai, labai kūrybingos moterys. Tik gal šiek tiek trūksta drąsos, gal reikia pastiprinimo, kad moterys išdrįstų viešai pasakyti, ką jos daro ir ką gali nuveikti. Lyderystė ir atstovavimas nuo apačios iki pat viršaus. Kiekviena LŪD narė pajėgi atstovauti ūkininkių interesams tiek savivaldoje, tiek bendruomenių ar kitose visuomeninėse organizacijose, Žemės ūkio rūmuose. Balsas organizacijos, kuri turi tokias gilias šaknis ir didžiulį potencialą, tikrai turėtų būti išgirstas.

Trečiasis aspektas, kurį svarbu girdėti ir viešojoje erdvėje, yra socialinis. Matome žmonių susirūpinimą, apie tai su draugijos narėmis teko kalbėtis Zarasuose, kad kaimiškosiose teritorijose paslaugos tolsta nuo žmogaus. Priemiestyje dar pusė bėdos, tačiau 25–30 km nuo centro – nėra viešojo transporto, medicinos, švietimo paslaugų… Draugijos misijoje yra gražiausi, tauriausi dalykai – pagalba žmonėms, edukacija, švietimas. Socialinis aspektas, manau, turėtų būti vienas iš draugijos prioritetų.

Aš matyčiau tokius tris prioritetus, svarbius ne tik draugijai, bet ir bendrajame, didžiajame kontekste – visai mūsų visuomenei.

Tai iš tiesų labai prasminga, tačiau… ar tokia našta draugijos pečiams?

Žinome, kad turbūt gražiausius ir prasmingiausius darbus nudirba visuomeninių organizacijų atstovai. Nereikia įsivaizduoti, kad, tarkime, iš karto atsiras senelių globos paslauga. Manau, kad galima pratintis nuo mažų dalykų. Iš LŪD narių pasakojimų girdžiu, kad jos jau daro tuos socialinius darbus. Tiesiog apie tai gal per mažai žinome.

Kita vertus, turbūt reikėtų tam tikro struktūrizavimo. Tarkime, senelių namuose galime surengti šventę ar organizuoti užsiėmimus, gal kažkas gali prižiūrėti vienišą senuką. Žodžiu, tuos pavyzdžius į saują reikėtų sudėti ir žiūrėti, ką mes galime. Žinoma, nuolatinę globą teikti ar viešąjį transportą organizuoti į miestelį – to tikrai negalėsime, nes tai visuomeninė organizacija. Tačiau galima padaryti labai daug žmogiškų dalykų. O drauge su žmogiškais dalykais ir kai yra lyderystė, matydami, kad kaimynas ar kaimynė kažką daro, paprastai ir kiti žmonės jungiasi.

Yra galimybė rašyti įvairiausius projektus – europinius, nacionalinius. Taip pagal poreikį stiprinti veiklas ir atliepti prioritetus. Tai irgi yra tam tikra paskata, su projektine intervencija gali išaugti gražūs dalykai, kurie visuomeninei organizacijai šiaip gal būtų nepakeliami.

Kokie Jūsų kaip draugijos pirmininkės pirmieji darbai?

Kalbamės su lyderėmis, bet už jų yra dar daug narių, kurios turi idėjų ir tam tikrų norų. Atsinaujiname LŪD įstatus ir organizuojame pirmąją konferenciją „Moters vaidmens galia gyvenime: Lietuvos ūkininkių draugijos narių motyvaciniai pavyzdžiai“, kurią skiriame Motinos dienai paminėti. Konferencijoje aptarsime LŪD stiprinimo galimybes ir veiklos perspektyvas, moters vaidmens galią asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, pasidalinsime patirtimis ir motyvaciniais pavyzdžiais.