Iš JT susitarimo dėl migracijos (Global Compact for Migration) jau pasitraukė ne viena šalis, Estijoje dėl jo kilo politinė krizė, o Lietuva ketina jį pasirašyti be diskusijų. Taip teigia Seimo narys Audronius Ažubalis. Pasak jo ir Seimo nario Lauryno Kasčiūno, JT susitarimas kelia nerimą, mat jame numatytos geresnės sąlygos migrantams, tačiau neįvertintas poveikis šalių ekonomikai, nacionaliniam saugumui.

JT susitarimas dėl migracijos, kurio galutinis tekstas buvo parengtas liepos mėnesį po pusantrų metų derybų, turi būti priimtas per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis. Jame išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo, migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičiui padidėjus 250 milijonų.

Seimo nariai A. Ažubalis, L. Kasčiūnas ir Stasys Šedbaras spaudos konferencijoje „Nutylėtos URM derybos Jungtinių Tautų organizacijoje – rezultatas ir pasekmės“ sako, kad, nors ne viena šalis jau pasitraukė iš susitarimo, Lietuvos Seimo nariai apie jį neturėjo žinių, apie jį nebuvo informuoti Seimo komitetai.

„Jei mes Lietuvą pripažįstame teisine gerai veikiančios jurisdikcijos valstybe, Šengeno erdvės nare, solidaria valstybe, tuomet naujas formatas, į kurį bandoma įtraukti Lietuvą, neatneša jokios apčiuopiamos naudos. Tačiau ateityje tai kelia didesnes rizikas galimybėms Lietuvai pačiai priimti sprendimus migracijos srityje. Tai iki šiol tarptautinėje teisėje yra pripažįstama valstybės diskrecija.

Apie JT susitarimą dėl migracijos, kuris buvo rengiamas dvejus metus, Seime niekas nežinojo, komitetai nebuvo informuoti, diskusijos nebuvo vykdomos. Tačiau staiga sužinome, kad Lietuva yra pasirengusi jam pritarti“, – kalba A. Ažubalis.

Siūlo šiltnamio sąlygas visiems migrantams

A. Ažubalis pastebi, kad daug nerimo dėl šio dokumento kelia tarptautinėje teisėje neegzistuojančios migranto kategorijos įvedimas.

„Iki šiol migrantai buvo skirstomi į pabėgėlius, nelegalius migrantus, ekonominius migrantus, o dabar visoms šioms kategorijoms suteikiamas vienodas teisinis statusas, paneigiant esminius šių sąvokų skirtumus. Dar daugiau – susitarime įrašyta, kad migracija yra vertybė, žmogaus teisė ir neabejotinas gėris. Pritarus tokiems teiginiams, sienų apsauga ilgainiui iš esmės taps beprasmė“, – sako jis.

Anot L. Kasčiūno, tai suniveliuoja visus migrantus – ir tuos, kurie atvyksta bėgdami nuo karo pavojų, ir tuos, kurie ieško didesnės ekonominės gerovės. Tuo metu kitos dokumente esančios nuostatos dar ir skatina ekonominę migraciją.

„Susitarime kalbama, kad turi pakilti valstybės socialiniai standartai – migrantams turi palengvėti galimybė užsitikrinti socialines garantijas, akcentuojama šeimų susijungimo teisė. Aš suprantu, kad žmogus nori atvykti su šeima, tačiau tai skatina migraciją. Jei ši teisė būtų apribota, ekonominės migracijos rizikos mažėtų. Mes kaip tik turime galvoti, kaip mažinti šiltnamio sąlygas migrantams, kad nebūtų migruojama dėl ekonominių priežasčių“, – kalba L. Kasčiūnas.

Parlamentaras neigiamai vertina ir kitą susitarime numatytą sąlygą – visiems migrantams, netekusiems dokumentų, turi būti suteikti nauji tapatybės dokumentai.

„Taip pat jiems turi būti suteikti nauji tapatybės dokumentai, jei migrantai juos praranda, tačiau kiek esame girdėję istorijų, kuomet dokumentai specialiai „pametami“, nenorint išsiduoti, kad žmogus – ne pabėgėlis iš, pavyzdžiui, Sirijos, o tiesiog ekonominis migrantas iš saugių karo požiūriu šalių?” – klausia L. Kasčiūnas.

A. Ažubalis pažymi, kad dokumente siūlomos tokios priemones, kurios prieinamos net ne visiems mūsų piliečiams. „Suprantu, kad valstybė gali tai užtikrinti, tačiau ji pati turi galėti tai nuspręsti“, – sako jis.

Parengė rezoliuciją, kuria ragina nepriimti susitarimo be diskusijų

Nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra pažymėjusi, jog šalis pasirašys susitarimą, nes šis – neįpareigojantis, tačiau A. Ažubalis tuo abejoja.

„Viename iš pirmųjų šio susitarimo punktų yra įrašyta, kad šis susitarimas nėra įpareigojantis, tačiau dokumento pabaigoje, kurioje aprašytas jo įgyvendinimas, labai aiškiai parašyta: „mes įsipareigojame įgyvendinti tikslus ir įsipareigojimus, apibrėžtus susitarimo dokumente“. Ne vienas pavyzdys parodė, kad tokie minkštosios teisės dokumentai po kurio laiko gali tapti privalomi“, – teigia A. Ažubalis.

Trečiadienį spaudos konferenciją surengę Seimo nariai parengė rezoliuciją, kuriai, jų teigimu, pritarė atstovai iš beveik visų frakcijų. Rezoliucijoje prezidentė bei vyriausybė yra raginamos nepritarti JT migracijos susitarimui, kol jo poveikis Lietuvos socialiniam, ekonominiam ir nacionaliniam saugumui nebus išsamiai išanalizuotas, aptartas ir sulauks plataus pritarimo.

„Mes nesakome, kad dabar pat turime priimti spendimą ir pasitraukti iš susitarimo, Lietuva išlieka solidari su kitomis šalimis, tačiau šiuo metu, be diskusijų ir įvertinimo, jis nėra įmanomas. Tai yra neatsakinga ir neišmintinga“, – tvirtina A. Ažubalis.

LRT.lt primena, kad Lenkija bei Izraelis oficialiai patvirtino pasitraukiantys iš susitarimo šią savaitę, JAV iš derybų dėl šio pakto pasitraukė pernai gruodį. Vengrija susitarimą atmetė liepą, Austrija jos pavyzdžiu pasekė spalį. Čekija pasitraukti nusprendė anksčiau šį mėnesį. Bulgarija taip pat sakė, kad yra linkusi atmesti paktą.

Estijoje dėl dokumento, kaip pareiškė šalies prezidentė, kilo politinė krizė. Po to, kai prezidentė Kersti Kaljulaid pareiškė, jog nevyks į JT tarpvyriausybinę konferenciją Marakeše, kur numatoma priimti JT Globalų migracijos paktą, kol dėl jo nebus nuspręsta šalies viduje, Estijos vyriausybei praėjusią savaitę nepavyko pasiekti konsensuso dėl šio dokumento.

Vilija Andrulevičiūtė