Dėl užplūdusios labai šiltos oro masės, vakar dieną temperatūra kilo išskirtinai aukštai. 76 metų senumo rugsėjo 27 d. šilumos rekordas neatlaikė - temperatūra Kalvarijoje pasiekė 28,1°C ir iki šiol buvusį rekordą pagerino net 3 laipsniais.
Paprastai rekordų viršijimus skaičiuojame dešimtosiomis laipsnio dalimis, taigi tokia šiluma, nors ir maloni, bet išties neįprasta rugsėjo pabaigai. Šilčiausia buvo pietų Lietuvoje, bet ir kitur temperatūra pasiekė iki tol šiuo metų laiku tose vietovėse nematytas reikšmes - 22-27 laipsnius šilumos. Praėjusią parą dangus buvo daugiausia mažai debesuotas ar giedras, niekur nelijo. Temperatūra naktį pažemėjo iki 10-16 laipsnių. Laukia dar dvi labai šiltos ir sausos dienos.
Šiandien lietaus nenumatoma. Vėjas
pietryčių, pietų, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 22–27 laipsniai
šilumos.
Atsakė, kam darys įtaką šylantis klimatas
Klimato pokyčiai ir jo šiltėjimas Lietuvoje, pasak klimatologo Justino Kilpio, tikrai randa ir simpatikų. Tačiau po šiais procesais slypi ir nemalonūs reiškiniai, teigė J. Kilpys. „Bet reikėtų čia žiūrėti plačiau. Taip, jeigu žiemos tampa šiltesnės, mes galime kalbėti, kad tai yra šiaip lengviau išgyventi aukštesnę oro temperatūrą, reikia mokėti mažiau už šildymą. Bet yra kiti reiškiniai. Tai, tarkime, kai yra šiltos žiemos išgyvena daug daugiau žemės ūkio kenkėjų, įvairių vabzdžių, erkės tos pačios. Kuo šiltesnė žiema, tuo daugiau jų pavasarį jau išgyvena ir jos net aktyvios, kai kurios išlieka žiemą, ko anksčiau niekada nebūdavo“, – laidoje „Delfi interviu“ pasakojo J. Kilpys.
O lietuviai ir kiti žmonės, gyvenantys šiaurinėse platumoje nemoka elgtis karščio bangų metu, kurios vis dažnėja dėl besikeičiančio klimato. „Paprastai, kai mes turim saulėtas, labai šiltas dienas, visi skuba eiti į saulę, degintis, eina į daržus ir ir nori išnaudoti tą giedrą saulėtą orą. Bet iš tikrųjų reiktų daryti atvirkščiai ir tą patį karščiausią dienos metą, kai saulė yra labai aukštai, kai yra labai tvanku, reiktų praleisti kažkur šešėlyje, būnant ramiai, neužsiimant jokia fizine veikla“, – pažymėjo jis.
Klimatologas J. Kilpys konstatavo, kad šiltėjantis klimatas atsiliepia
žmonių sveikatai, žemės ūkiui.
O kylant vandenynų lygiui ir oro temperatūrai, kai kurios pasaulio
vietos gali tapti tiesiog negyvenamos – ne tik gali būti užtvindytos,
bet žmonės jose tiesiog nebegalės fiziškai gyventi. Iš tokių vietų
bėgantys žmonės gali atsidurti ir Lietuvoje.
Ekstremumai tik didės
Ekspertai sako, kad šis liepos mėnuo buvo karščiausias per 100 metų stebėjimo laikotarpį Pietų Europoje. Klimatologas J. Kilpys teigė, jog ekstremalumai tik didės. „Tiksliausia gal būtų apibūdinti tai kaip ekstremalumo didėjimą, kad tai nebūtinai visada bus karščiai ir gaisrai, tai gali būt labai staigūs potvyniai, kai per labai trumpą laiką iškrinta didžiuliai kritulių kiekiai. Tai irgi puikus šių metų pavyzdys galėtų būti didžiuliai potvyniai Italijos šiaurėje, Sicilijoje – gaisrai ir karštis.
Tai mes
turim tam pačiam regione labai skirtingus klimato, taip klimato
ekstremumus. Ir dabar nereikėtų sakyti, kad visos vasaros bus vien
tiktai karštos ir bus gaisrai.
Bet tas klimato ekstremalėjimas, kai labai staigiai yra pereinama iš
vieno ekstremumo į kitą, iš didelių potvynių į dideles sausras. Reikia
pripažinti, kad Pietų Europa ir visas Viduržemio Jūros regionas pagal
visas klimato kaitos scenarijus ir prognozes keisis bene sparčiausiai.
Ten vis daugės tų sausringų sąlygų, karšio bangų, miškų gaisrų ir jau
dabar pastebimas yra geriamo vandens trūkumo didėjimas ir tai taps labai
reali ir labai skaudi problema Viduržemio Jūros regiono šalyse“, –
prognozėmis laidoje „Delfi interviu“ dalijosi klimatologas.