Ridos klastojimas ir transporto priemonės defektų maskavimas būdingas tiek Lietuvos, tiek visos Europos naudotų automobilių rinkai. Į nesąžiningų pardavėjų pinkles patekę pirkėjai vėliau būna priversti išleisti daug pinigų transporto priemonės aptarnavimui bei mechaninių gedimų ir kitų problemų šalinimui.

Automobilių istorijos ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“ Lietuvoje atliko tyrimą, kurio metu atskleidė, kad dažniausiai klastojama pigiausių transporto priemonių rida. Pasirodo, kad dažniausiai klastojama iki 10 tūkst. eurų kainuojančių automobilių rida

1 iš 6 Lietuvos keliais važinėjančių automobilių rida suklastota, todėl rinkdamiesi naudotą transporto priemonę, vairuotojai turėtų būti atidūs. Didžiausia galimybė susidurti su sukčiais atsiranda perkant automobilį, kainuojantį nuo 5 iki 10 tūkstančių eurų – maždaug 17 proc. šiai kainų kategorijai priklausančių transporto priemonių odometro rodmenys buvo suklastoti.

„Įsigyti automobilį su suklastota rida labiausiai rizikuoja tie vairuotojai, kurie transporto priemonei išleidžia iki 10 tūkstančių eurų. Lietuvoje ridos klastojimo ir kainos priklausomybė yra atvirkščiai proporcinga – kuo brangesnis automobilis, tuo mažiau tikėtina, kad jo odometro rodmenys bus suklastoti. Visgi statistika negailestinga: net kas dešimtas brangiausios kategorijos modelis gali turėti suklastotą ridą“, – sako Matas Buzelis, „carVertical“ komunikacijos vadovas.

Pigiausių, iki 5 tūkstančių eurų kainuojančių automobilių rida taip pat dažnai klastojama – 16,6 proc. visų šios kainų kategorijos transporto priemonių turi atsuktą ridą. Automobilio su suklastota rida reali vertė bus mažesnė, o taip pat bus sunku planuoti jo aptarnavimus.

Brangiausios ir saugiausios naudotos transporto priemonės kainuoja daugiau nei 45 tūkstančius eurų, tačiau net tarp jų apie 10 proc. turi suklastotą ridą.

Galimybė Lietuvoje įsigyti automobilį su suklastota rida yra viena didžiausių visoje Rytų Europoje, visgi, kaip rodo istoriniai transporto priemonių įrašai, praeityje į avarijas pakliuvę automobiliai čia irgi labai paplitę.

Maždaug 40 proc. visų iki 5 tūkstančių eurų kainuojančių automobilių buvo kažkada pakliuvę į avariją ar patyrę kitų apgadinimų. Brangesnių transporto priemonių statistika dar prastesnė.

„Kaip ir daugelyje kitų šalių, Lietuvoje mažiausios kainos kategorijos automobiliai turi mažiausiai įrašų apie patirtą žalą. Taip yra todėl, kad brangesnių automobilių vairuotojai dažniau kreipiasi į draudimo kompanijas dėl smulkių įbrėžimų ar įlenkimų. Pigesnių transporto priemonių savininkai lengvus kosmetinius apgadinimus linkę ignoruoti“, – aiškina M.Buzelis.

Automobiliai, kainuojantys 10–15 tūkstančių eurų, į eismo įvykius patenka dažniausiai – net 47,8 proc. tikrintų transporto priemonių turėjo bent vieną įrašą apie praeityje patirtą žalą.

Automobilių rinkos eksperto teigimu, praeityje smarkiai apgadinta transporto priemonė gali ne tik turėti struktūrinių pažeidimų, bet ir būti nesaugi vairuoti. Norint išvengti šios nemalonios situacijos, būtina patikrinti automobilį autorizuotame servise ir nepirkti jo „iš akies“.