Vyrai tylėdami susižvalgė ir sukirto delnais: nutarta! „Niekam nė žodžio, čia paslaptis!“ – įspėjo aukščiausias. Visi palinksėjo ir išsiskirstė iš sodo pavėsinės. Vienas tekinas pasileido namų pusėn. „Mama, mama! – parbėgęs sušuko po langais. – Mes perkam tankus! Vokiškus!“ Mama nusišypsojo: gerai, kad vaikai žaidžia politikus, užuot pešęsi ar skriaudę kates.

Paslaptis dėl paslapties

Pagunda lyginti rimtų dėdžių, atsakingų už Lietuvos nacionalinio saugumo reikalus, veiksmus su karą savo kieme žaidžiančių berniukų įsijautimu ir susireikšminimu kilo po naujausio lietuviško politinio detektyvo, kuriuo pasibaigė prezidento Gitano Nausėdos sušauktas eilinis Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis. Tik, skirtingai nuo klasikinio detektyvo, siužeto pagrindu tapo ne galvažudžio paieškos. Ieškota atsakymo į kitokį klausimą: kaip galėjo nutikti, kad iš slapto VGT posėdžio į viešumą prasiskverbė paslaptis apie Lietuvos perkamus tankus? Senas juokelis, kad didžiausia valstybės paslaptis – tai, kad joje nėra jokių paslapčių, netikėtai tapo bauginamai tikroviškas.

Įdomu, kad ir patys šio detektyvinio siužeto veikiantieji asmenys, ir apie įvykių eigą netrukus sužinojusi plačioji publika – TV žiūrovai, radijo klausytojai, laikraščių ir naujienų portalų skaitytojai – nesiginčija dėl į viešumą ištrūkusios informacijos šaltinio. Intriga kita: ar tai, ką tas šaltinis viešai paskelbė, buvo paslaptis, ar visgi ne? Jeigu taip, tai kodėl ji tiesiai iš slapto posėdžio prezidentūroje atsidūrė internete? O jei ne, tai ar vertėjo vargti, leistis į požemį, užsidaryti visus NATO saugumo standartus atitinkančioje patalpoje, prie durų palikus asmeninius telefonus, ir tvirtai laikyti liežuvį už dantų posėdžiui pasibaigus?

Iš visko sprendžiant, atsakymą į šį klausimą sužinosime dar negreitai: ir prezidentas G.Nausėda, ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, po VGT posėdžio užsiminęs, kad artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo, o vėliau savo „Facebook“ paskyroje pateikęs daugiau informacijos apie skirtingų tankų vertinimo aspektus, laikosi visiškai skirtingo požiūrio. Prezidentas pareiškė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios VGT posėdyje buvo sutarta neviešinti. Tai reiškia, kad buvo paskelbti slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ pažymėti duomenys, kitaip tariant, atskleista paslaptis. Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerijos atstovai tvirtina, kad ministro paskelbta informacija apie vokiškų tankų pirkimą nebuvo slapta. Tokios pat pozicijos laikosi ir pats ministras, nekomentuojantis, kodėl jo ir šalies vadovo nuomonė skiriasi.

Siūlo pasitraukti

Naujausias lietuviškų paslapčių detektyvas, įprastai slystelėjęs žiniasklaidon politikams keičiantis priešingomis nuomonėmis, anaiptol nedingo vasariškai vangioje politinio gyvenimo tėkmėje. Priešingai – prezidentui bent tris kartus viešai pakartojus, kad krašto apsaugos ministras atskleidė „riboto naudojimo“ informaciją, o pačiam ministrui taip pat kelis kartus atmetus jam reiškiamus priekaištus, lemtingojo VGT posėdžio politinės pasekmės ėmė augti tiesiog akyse. Nė vienai pusei nenusileidžiant tapo akivaizdu, kad arba vienas, arba kitas politikas sako netiesą.

Kitas galimas variantas, kad NATO šalies vadovas arba jos gynybos ministras nesusigaudo valstybės ar tarnybos paslapčių reglamente, aljanso partnerius turbūt galėtų dar labiau nuvilti: kas tokiai valstybei norės patikėti savo paslaptis? Juolab tokiu metu, kai saugumo situacija rytiniame NATO pakraštyje dėl karo Ukrainoje ir Minsko veiksmų tolydžio komplikuojasi. NATO paslaptys „Facebook“ socialiniame tinkle – jau nebe vaikų karas kieme ir ne slapti jų posėdžiai sodo pavėsinėje.

Pirmieji politinį susidariusios situacijos rimtumą ir galimai ant kortos pastatytą Lietuvos valstybės prestižą, regis, suvokė Seimo opozicijos atstovai. Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ministro A.Anušausko viešai pateiktos informacijos apie vokiškų tankų pirkimą, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbantis Seimo narys Saulius Skvernelis paprašė Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos įvertinti, ar ministro „Facebook“ paskyroje pateiktose detalėse apie skirtingų gamintojų tankų savybes nėra slaptos, Lietuvai iš NATO narių ar kitų užsienio valstybių perduotos informacijos.

„Krašto apsaugos ministro paviešinta informacija apie planuojamus ginkluotės pirkimus iš NATO narės, vienoje šalyje gaminamos ginkluotės palyginimą su kitų NATO narių gamintojų teikiama ginkluote ar ketinimų protokolus gali turėti tolimesnių pasekmių santykiams su sąjungininkais, jų pasitikėjimui ir netgi dalijimuisi įslaptinta informacija tarp NATO narių, todėl būtina išsiaiškinti, ar ministro atskleista įslaptinta informacija nebuvo Lietuvai patikėta NATO sąjungininkų“, – pareiškė S.Skvernelis.

Generalinei prokuratūrai pranešus, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl ministro A.Anušausko paskelbtos informacijos, Seimo narė A.Širinskienė pasiūlė jam pagalvoti apie pasitraukimą iš pareigų. „Manyčiau, dabar ministrui reikėtų ne tik susimąstyti apie savo darbą, bet ir iš to darbo pasitraukti. Vis dėlto ikiteisminis tyrimas pradedamas ne dėl kažkokių ne su ministro veikla susijusių dalykų – tai ne vairavimas išgėrus. Tai konkrečiai su veikla susijęs dalykas. Ir su tokia veikla, kuri lemia ministro buvimą ministru“, – ELTAI sakė A.Širinskienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad atliekant ikiteisminį tyrimą A.Anušauskui suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija gali būti sustabdytas. „Jeigu jis netektų leidimo dirbti su įslaptinta informacija – o manytume, kad tuo tyrimo laikotarpiu galbūt leidimas jam bus netgi stabdomas – jis negalėtų eiti savo pareigų. Viena iš jo darbo sąlygų – valdyti tą įslaptintą informaciją taip, kad nekiltų grėsmės jos išviešinimui. Dabar matome visiškai kitokį elgesį“, – apgailestavo politikė.

Savo požiūrį į susidariusią situaciją išsakė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai. Premjerė Ingrida Šimonytė tradiciškai užsistojo vieną iš savo ministrų: ji sakė nematanti pagrindo reikalauti A.Anušauko politinės atsakomybės. „Generalinės prokuratūros sprendimą vertinu kaip nepriklausomos institucijos sprendimą, kurį ji priėmė, kaip pati ir pranešė, siekdama objektyviai ir išsamiai išnagrinėti situaciją. Toks sprendimas nereiškia jokios konkrečios šio tyrimo baigties ir išvados, todėl ir pagrindo reikalauti politinės ministro atsakomybės šiuo metu, mano nuomone, nėra“, – teigė Vyriausybės vadovė.

TS-LKD pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams sakė, kad jeigu Generalinė prokuratūra pripažintų, kad ministras A.Anušauskas padarė pažeidimą, reikėtų griežtinti egzistuojančią tvarką, siejamą su riboto naudojimo informacija: esą ir institucijoms, ir jų vadovams mažų mažiausia reikėtų iš to pasimokyti.

Pradžiugino valstybės priešus

Kokiam politinės dramaturgijos žanrui būtų galima priskirti vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado ir gynybos ministro ginčą dėl galimo su valstybės gynyba susijusios paslapties atskleidimo: dramai, tragedijai, o gal komedijai? Seimo narė A.Širinskienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja, Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė, sakė mananti, kad tai galėtų būti valstybės paslapčių atskleidinėjimo žanras.

„Niekam ne paslaptis, kad A.Anušauskas visada labai mėgo daug ką pasakoti „Facebook“ tinkle. Jau anksčiau kildavo natūralus klausimas, iš kur ta informacija yra atėjusi. Tarkime, buvo skelbiamos įvairios karo Ukrainoje detalės. Galima būtų prisiminti ir interviu su ministro žmona, kuriame ji pasakė, kad, skirtingai nuo kitų, ji iš anksto žinojusi, kad prasidės Rusijos ir Ukrainos karas. Taigi, klausimų buvo, bet nebuvo galimybės visiems sužinoti tos informacijos šaltinius. Dabar prezidentas aiškiai įvardijo, kad tai buvo per VGT posėdį aptarinėta riboto naudojimo informacija, kitaip tariant, įslaptinta informacija. Tai išties yra labai rimtas kaltinimas, ir prokuratūra, matyt, į jį atsakys. Iš paties ministro komentaro „Facebook“ paskyroje skaitytojai sužinojo apie kelias konkrečių tankų specifikacijas, jų apibūdinimą. Lietuva tikrai nėra tankų gamintoja, todėl susidaro įspūdis, jog tai galėjo būti NATO valstybių perduota slapta informacija. Manau, kad NATO partneriams dabar turėtų kilti labai daug klausimų dėl valstybės patikimumo. Žala dėl skubotų „Facebook“ įrašų paskelbimo vos tik sužinojus jau padaryta. Juk patys VGT posėdžiai yra slapti. Tai tikrai labai neatsakingas elgesys“, – sakė A.Širinskienė.

Svarstydama apie galimas šios istorijos politines pasekmes, Seimo narė pabrėžė, kad tokios situacijos nestiprina valstybės saugumo ir nedidina pasitikėjimo politikais. „Matome, kad du aukščiausi pareigūnai kalba visiškai skirtingai ir bando apginti savo nuomonę. Aš esu linkusi manyti, kad vargu ar prezidentas rizikuotų savo reputacija, ypač prieš rinkimus, ir pradėtų šitaip politikuoti, kaltinti nebūtais dalykais ministrą. Matyt, netrukus sužinosime, kaip buvo iš tiesų, tačiau nemalonu, kad tokie ginčai, ypač šalies gynybos tema, tampa visų aptarinėjami. Tai nieko neprideda mūsų saugumui, jau nekalbu apie tai, kaip džiaugiasi mūsų valstybės priešai, kad informacija apie Lietuvos perkamus tankus supriešino politikus. Toks chaosas tęsiasi jau dvi savaites, ir valstybei dėl to tikrai nėra gerai. Suprantu ir kitą dalyką: jei prezidentas mato, kad ministras elgiasi ne visai tinkamai, matyt, pasitikėjimo ministru klausimas taip pat yra iškilęs. Spėčiau, kad vidinio pasitikėjimo nėra likę, kitaip nebūtų apie šį įvykį viešai kalbama, nebūtų pateikti tokie rimti kaltinimai“, – svarstė politikė.

Jei taip, tai kodėl prezidentas aiškiai nepasako, ar vis dar pasitiki krašto apsaugos ministru? A.Širinskienės teigimu, tai gali lemti kelios priežastys. „Galbūt mato ministro privalumus kitose srityse, gal supranta, kad konservatoriai neturi normalaus kandidato į šias pareigas, tad pasitraukus A.Anušauskui kiltų kebli situacija. Taip irgi gali būti. Prisiminkime, kad politiniuose sluoksniuose kalbėta, jog pirmasis konservatorių kandidatas į krašto apsaugos ministrus buvo ne A.Anušauskas, o Laurynas Kasčiūnas, kurio kandidatūra prezidentūroje buvo užblokuota kaip netinkama, nes jis neva neturėjo pakankamai patirties. Tad jei L.Kasčiūnas netinka, dabartinio krašto apsaugos ministro pasitraukimas tikrai iškeltų klausimą, o ką iš konservatorių būtų galima pasirinkti?“ – pridūrė pašnekovė.

Nekompetencijos tragedija

Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius prezidento ir ministro ginčą dėl galimo paslapties atskleidimo įvardijo kaip dviejų nekompetentingų asmenų pašnekesį. „Pradėkime nuo to, kad senais laikais lyderiai buvo ruošiami, netgi Sovietų Sąjungoje, iš kurios mes sėkmingai pabėgome. Žmonės, kurie, sakykime, buvo ruošiami į užsienio reikalų ministro postą, praeidavo visą ankstesnių paskyrimų seriją. Šiuo atveju kandidatas privalėjo turėti diplomatinio darbo Jungtinėse Tautose, Jungtinėse Amerikos Valstijose patirtį. Tik po to jis buvo skiriamas ministru. Gynybos ministras privalėjo turėti patirties saugumo ir gynybos politikoje, turėjo būti įveikęs atskirus profesinės karjeros etapus. Jis turėjo išmanyti tuos dalykus, apie kuriuos kalba. O dabartinius politikus, skiriamus ministrais, galima sakyti, randa šiukšlyne. Štai mūsų užsienio reikalų ministras neturi jokios patirties. Teisingumo ministrė neturi netgi deramo išsilavinimo. Jei kalbėtume apie kitus, situacija panaši. Visa šita nekompetencijos tragedija atsiskleidžia ir šiame konflikte, apie kurį kalbame“, – konstatavo A.Butkevičius.

Jis uždavė retorinį klausimą – kas ir ką čia išdavė? „Manau, buvo išduota tik tai, kad 30 metų absoliučiai nekompetentingi žmonės ignoravo Lietuvos gynybos reikmes. Dvejus praėjusius metus, nusiėmęs kepurę, prašiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko L.Kasčiūno: brangus pone, daryk ką nors, kad turėtume bambagyslę, siejančią mus su NATO erdve – tranzito arteriją per Suvalkų koridorių. Nieko daugiau už išdidžią šypsenėlę, atseit ką čia tu, senas durniau, man pasakoji, nesulaukiau. Lygiai tą patį kalbėjau ir ministrui A.Anušauskui, rezultatas tas pats. Tad kas čia buvo išduota? Tai, kad Lietuva elementariai nepasirengusi gynybai? Kad iššvaistė savo amunicijos atsargas? Kad mūsų pajėgos yra gerokai per mažos bent kiek rimtesnei agresijai atremti? Kad mus gąsdina netgi gauja nusikaltėlių, pasivadinusių privačia „Wagner“ kariuomene? Ir kad mes į juos žiūrime kaip į grėsmę? Visi šitie dalykai nėra jokia paslaptis“, – sakė A.Butkevičius.

Jo teigimu, potencialus karinis konfliktas – ant nosies. „Nupirkti tiems vokiškiems tankams reikia laiko. O laiko mes neturime. Reikėjo imti tai, kas yra. Kalbu apie JAV rezerve saugomą techniką. Reikėjo kurti „Abrams“ tankų aptarnavimo bazę, mokyti technikus ir tankistus. O jei pažvelgtume plačiau į šią situaciją, tai verčiau reikėjo pirkti daug šarvuotos technikos. Reikėjo imti specialiai kovai su tankais sukurtus „Bradley“ šarvuočius“, – tvirtino buvęs krašto apsaugos ministras.

Paslapčių atskleidimas baigiasi niekuo

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys S.Skvernelis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, paklaustas, kaip valstybės ir valdžios reputacijai atsilieps prezidento ir krašto apsaugos ministro ginčas dėl galimo paslapties atskleidimo, atsakė, kad pasekmės labai paprastos.

„Tai jau nebe pirmas, nebe antras ir nebe dešimtas atvejis, kai mūsų valstybėje atskleidžiama tarnybos arba valstybės paslaptį sudaranti informacija. Jei vertintume sistemiškai, turėtume pasakyti, kad tokie pažeidimai ar galimai nusikaltimai nėra tiriami. Tai faktas. Tad situacija yra tokia. Tik šįkart ši problema iškilo iki tokio politinio lygmens, kokio anksčiau niekada nėra buvę: galimai slapta informacija iš VGT posėdžio buvo atskleista viešai“, – sakė ekspremjeras.

Tokį precedentą S.Skvernelis pavadino savotišku iššūkiu. „Visą laiką į tokio pobūdžio atvejus, į tokius pažeidimus teisėsauga žiūrėdavo gana liberaliai. Dažniausiai nematydavo problemos, kad kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo duomenys ar kita valstybės paslaptį sudaranti informacija būdavo viešinama į kairę ir į dešinę. Tokie tyrimai paprastai baigdavosi niekuo. Na, o dabar matome kitą lygmenį. Tai tam tikras išbandymas ir pačiai prokuratūrai“, – pabrėžė politikas.

Jis sutiko, kad, žvelgiant iš šalies, situacija anekdotiška ir daro gėdą valstybei: du aukščiausi už nacionalinį saugumą atsakingi politikai po VGT posėdžio pateikia visiškai priešingas išviešintos informacijos slaptumo vertinimo versijas.

„Iš tikrųjų taip, ir šita gėda mums kainuos. Derybiškai: jeigu vis dėlto bus apsispręsta argumentuoti, kad tankų pirkimas bus toks, kaip įvardinta krašto apsaugos ministro, tai Lietuvos derybinės galios sumažės. Sandorio kainą būtų galima nusiderėti nuo 2 iki 5 proc., jeigu nebūtų iš anksto paskelbta su sandoriu susijusi informacija. Tai paskaičiuokime, kokią sumą sudaro 2–5 proc. nuo 2 mlrd. Mažiausiai – 20 mln., ir tai tik finansinė žala. Kitas dalykas tas, kad tokia informacija yra renkama iš įvairių neviešų šaltinių, šiame procese dalyvauja ir mūsų partneriai. O jie gali susimąstyti: kam Lietuvos atstovams duoti vienokią ar kitokią neviešą informaciją, jeigu jie po to patys ją paviešina? Čia padaryta didžiulė žala mūsų valstybės patikimumo požiūriu. O kai dar šioje istorijoje figūruoja patys aukščiausi mūsų šalies pareigūnai... Prezidentas juk tris kartus pakartojo, kad ministras atskleidė riboto naudojimo informaciją. O prezidentas už savo žodžius tikrai atsako. Jis ir šiaip yra labai atsargus tokiais atvejais, kai kalbama apie vienas ar kitas ministrų klaidas, tačiau šį kartą tris kartus konstatavo, kad buvo padarytas pažeidimas, slapta informacija su atitinkamu grifu buvo atskleista. Tad nežinau, ką čia daugiau bekomentuoti“, – sakė S.Skvernelis.

Nieko panašaus neprisimena

Ekspremjeras, buvęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, svarstydamas apie tai, kaip galimai slapta informacija iš VGT posėdžio netrukus pasirodė „Facebook“ socialiniame tinkle, krašto apsaugos ministro asmeninėje paskyroje, sakė tokio atvejo neprisimenantis per visą savo daugiau nei 30 metų politinę karjerą.

„Neprisimenu ir tokio veiksmo, kokį vienaip ar kitaip atliko ministras. Manyčiau, kad tai neprofesionalu ir neatsakinga. Bet dar blogiau yra tai, kad, užuot pripažinęs klaidą, jis su tuo nesutinka ir mėgina aiškintis. Aišku, kad dėl to ir kilo visas tas ginčas. Jis nei mus puošia, nei ką nors gero apie mus pasako, greičiau priešingai. Jau nekalbu apie tai, kad svarstytas reikalas susijęs su kitomis NATO šalimis. Tarp NATO narių cirkuliuoja daug įvairios slaptos informacijos, todėl tokia istorija aljanso partnerių akyse mums daugiau pasitikėjimo neprideda. Veikiau jį sumažina, švelniai tariant. Negerai“, – įvertino G.Kirkilas.

Jis nesutiko su galima prielaida, kad galbūt kai kuriems politikams tiesiog trūksta kompetencijos valstybės ir tarnybos paslapčių teisinio režimo srityje. „Na, žinot, su tuo nesutikčiau, kadangi tam, kad gautų leidimą dirbti su slapta informacija, praktiškai visi politikai – ką jau kalbėti apie Vyriausybės narius – privalo užpildyti ir pasirašyti specialią anketą. Tokį leidimą išduoda Valstybės saugumo departamentas. Visi politikai žino Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. Žino ir tai, kad egzistuoja keturi informacijos slaptumo lygiai – „visiškai slaptai“, „slaptai“, „konfidencialiai“ ir „riboto naudojimo“. Ir niekam tai nėra jokia naujiena, joks netikėtumas.

Jei kalbėtume apie dabartinį krašto apsaugos ministrą, tai jis tikrai yra patyręs politikas, yra dirbęs šioje srityje, buvo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, ir jo pavaduotoju, ir ilgamečiu komiteto nariu. Taigi, įstatymo reikalavimai jam tikrai nėra jokia paslaptis, net nelabai galiu paaiškinti, kodėl toks klausimas yra iškilęs. Greičiausiai tai yra mūsų politikų nesugebėjimas atskirti valstybės reikalus nuo rinkimų reikalų. Esame iškart ant trijų rinkimų slenksčio, o taip atsitinka kartą per 20 metų. Norėtųsi, kad valstybės reikalus politikai aiškiai atskirtų nuo savo rinkiminių rūpesčių. Šiuo atveju taip nėra. Kilo ginčas, prezidentas kritikuoja, reikalauja atsakymų, siunčia medžiagą į prokuratūrą. Jai šiuo metu laikinai numesta atsakomybė. Bet vis tiek akivaizdu, kad šis konfliktas ar skandalas taip paprastai nesibaigs“, – prognozavo ekspremjeras.

Paklaustas, ar kartais nėra simptomiška, kad į Generalinę prokuratūrą dėl galimai slaptos informacijos atskleidimo po VGT posėdžio kreipėsi ne pats prezidentas, ne jo patarėjai, ne VGT sekretorius, o Seimo opozicijos atstovė – ką jau kalbėti apie tai, kad ikiteisminį tyrimą, įvertinę į viešumą iškilusias aplinkybes, prokurorai galėjo pradėti ir savo iniciatyva – pašnekovas atsakė, kad iš esmės nelabai svarbu, kas pirmasis kreipėsi. „Opozicija dirba savo darbą. Be to, jos atstovai kreipėsi ne tik į prokuratūrą, bet ir į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją. Opozicija mato, kad vienas iš valdančiosios koalicijos pagrindinių politikų paslydo, ir jie tokia proga pagrįstai naudojasi“, – sakė G.Kirkilas.

Visuomenė dar nežino, kas teisus šiame ginče – prezidentas ar ministras, Generalinė prokuratūra šioje istorijoje dar nepadėjo taško. Bet kodėl prezidentas aiškiai nepasako, ar vis dar pasitiki krašto apsaugos ministru? „Greičiausiai dėl to, kad mūsų politikai per daug tiki reitingais, – atsakė ekspremjeras. – O reitinguose, kaip žinome, tiek prezidentas, tiek krašto apsaugos ministras yra gana aukštai, šalia vienas kito. Galbūt prezidentas bijo būti apkaltintas, kad puldinėja vieną populiariausių valdančiosios koalicijos politikų. Aš taip manau.“