Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinio tyrimo duomenimis, dalis lietuvių save priskyrė žemaičiams (579), žiemgaliams (56), kuršiams (19), prūsams, aukštaičiams, dzūkams ir suvalkiečiams (mažiau nei po 10). Kaip ir 2011 m. Šilalės rajono savivaldybė – lietuviškiausia savivaldybė Lietuvoje. 98,8 proc. jos gyventojų sudarė lietuviai. Panaši lietuvių dalis (98 proc. ir daugiau) buvo Pakruojo, Pasvalio, Plungės, Raseinių, Skuodo ir Šakių rajonų bei Kalvarijos ir Rietavo savivaldybėse. Mažiausia lietuvių tautybės gyventojų dalis buvo Šalčininkų rajono (12,6 proc.), Visagino (20,1 proc.) ir Vilniaus rajono (38,5 proc.) savivaldybėse. Surašymų duomenys rodo, kad šiose savivaldybėse lietuvių dalis didėja: prieš dvidešimt metų Šalčininkų rajono savivaldybėje lietuviai sudarė 10,4 proc., Visagino savivaldybėje – 15 proc., Vilniaus rajono savivaldybėje – 22,4 proc. Didžiausia lenkų tautybės gyventojų dalis buvo Šalčininkų (76,3 proc.) ir Vilniaus (46,8 proc.) rajonų savivaldybėse, rusų – Visagino (47,4 proc.), Zarasų rajono (17,2 proc.) ir Klaipėdos miesto (16 proc.) savivaldybėse. Iš didžiųjų miestų lietuviškiausi miestai buvo Panevėžys (97,4 proc.), Kaunas (96,2 proc.) ir Šiauliai (96 proc.). Lietuvių dalis Vilniuje ir Klaipėdoje buvo gerokai mažesnė – atitinkamai 70,4 proc. ir 80 proc.

Statistikos departamento informacija