Tai, kad kandidatė į Visagino rajono mero postą Nataliya Rukosueva lietuviškai kalba labai silpnai, atskleidžia kur kas gilesnes problemas mūsų požiūryje į valstybinę kalbą. Pasirodo, dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas ir merus žmonėms, nekalbantiems valstybine kalba, leidžia įstatymas. Jį pakeisti, žinoma, reikėtų daug laiko, o ir ar yra pakankamai noro?

Kova prasidėjo socialiniuose tinkluose

N.Rukosueva keliama į Visagino merus nuo Tautos ir teisingumo sąjungos. Informacinis karas žiniasklaidoje prasidėjo nuo socialinių tinklų, kur užvirusi diskusija daug pasako ir apie bendrą pretendentės politinę kultūrą.

Net šių eilučių autoriui pabandžius pakalbėti su kandidate, ji pokalbį pradėjo replika: „Jei jus siuntė Artūras Račas (gana žinomas politikos apžvalgininkas, – red. past.), tai neturime apie ką kalbėti.“

Mat, pasirodo, minėtas žurnalistas gerokai kritikavo kandidatės į merus rinkimines nuostatas, išvadindamas ją juokdare. Nelikdama skolinga kandidatė pasiteiravo apie jo tikrą ar tariamą alkoholizmą. Galiausiai „Facebook“ diskusijose tarsi paaiškėjo, jog A.Račas neva dirba Ramūno Karbauskio „valstiečiams-žaliesiems“, o kandidatė yra konkurentė, nes, kaip paprastai teigiama, abi partijos yra prorusiškos. Tarkime, kad jos susipešė stiklinėje, bet šįkart pakalbėkime ne vien apie elektorato dalybas.

Kandidatė jaučiasi pjudoma

Su N.Rukosueva telefonu kalbėjomės rusiškai, kartais pašnekovei įterpiant ir lietuviškų frazių ar atskirų žodžių.

Anot jos, politiniams konkurentams inicijavus diskusiją dėl jos lietuvių kalbos, pirmiausiai temos ėmėsi 15min.lt, o jau vėliau „grandinėle“ ta pati tema buvo perduota delfi.lt, LRT ir kitais kanalais. „Tiesiog matėsi, kad tai pjudymas pagal šį (etninį, – red. past.) principą, panaudojant komunikacijos priemones. Juk pas mus rajone 100 proc. žmonių supranta rusiškai, 14 proc. čia gyvenančių lietuvių irgi supranta rusiškai. Aš ir LNK televizijai bandžiau paaiškinti, kad partija manęs nekelia Šiauliuose arba Kaune. Juk mes puikiai suprantame, kad išsikelti galiu tame regione, kur mane supras“, – sakė politikė.

Paklausta, ar rajone atsiradus interesantui lietuviui, kuris nemoka rusiškai, N.Rukosueva su juo susišnekės, kandidatė atsakė „spokoino“, o paskui pridūrė „ramiai“.

„Galiu jums pateikti tokį pavyzdį, gana keistą, kažkaip delikačiai sakant, aš juk buvau tarybos [rajono] narė. Ir nė vienas lietuviškai kalbantis atstovas nevažiavo į ministeriją (nepatikslinta, kurią, – red. past.) ir neperdavė priemonių rajono planui. Tai padarė N.Rukosueva. Kažkaip aš su juo juk išsiaiškinau?“ – pabrėžė ji.

Politikė teigė nesanti nei akla, nei kurčnebylė, suprantanti ir lietuviškai, ir angliškai. „Daryti iš manęs idiotę vien todėl, kad atstovauju Gražulio partijai, yra neteisinga. Pagal tautybę, beje, aš esu ukrainietė. Galbūt tai bus kažkam maloniau žinoti. Ištekėjau už ruso, taip. Mes dirbame čia, dirbame Lietuvai kaip galime, šiai valstybei mokame mokesčius ir bijome, gink Dieve, ko nors nesumokėti. Esant tokiai tarptautinei situacijai, mėginimas pjudyti žmones etniniu principu – pavojingas.“

Visagino rajono mero posto siekianti politikė dar užsiminė, kad rajone savivaldybės rinkimuose balotiruojasi du kandidatai, kuriems iškeltos bylos pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius (228 ir 300), kurie byloja apie piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimą arba disponavimą jais. Užuomina, kad tai daug blogiau už tai, kad ji nemoka valstybinės kalbos.

Lituanistų pozicija

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė situaciją komentavo lakoniškai. Pasak jos, tarsi visiems aišku ir suprantama, kad viešasis gyvenimas Lietuvoje vyksta lietuvių kalba.

„Buvome įpratę, kad visų lygių politikai geriau ar prasčiau geba kalbėti lietuviškai, institucijų dokumentai tvarkomi, sandoriai sudaromi, gyventojai aptarnaujami valstybine kalba, kaip ir numatyta Valstybinės kalbos įstatyme. Bet šis atvejis rodo, kad teisinis reglamentavimas nėra tobulas. Sunku įsivaizduoti, kaip valstybinės kalbos nelabai mokantis meras galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas. Be to, vartodamas lietuvių kalbą (ar jos nevartodamas) meras ne tik rodo pavyzdį, bet ir deklaruoja savo nuostatas ne tik valstybinės kalbos, bet gal ir pačios valstybės atžvilgiu. Apie tai turėtų pagalvoti ir rinkėjai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė VLKK pirmininkė V.Meiliūnaitė.

Kur kas išsamiau šią situaciją bei bendras tendencijas komentavo žinoma lituanistė, apžvalgininkė Jūratė Sofija Laučiūtė. „Kai viešojoje erdvėje kilo diskusijos dėl į Visagino merus pretenduojančios rusakalbės damos, kuri praktiškai nemoka lietuvių kalbos, pirma mintis, man šovusi į galvą, buvo: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera... Jei Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos, Lietuvoje ir toliau pro pirštus būtų žiūrima į pasityčiojimus iš Valstybinės kalbos įstatymo“, – teigė J.S.Laučiūtė.

Anot jos, nuomonės susikryžiavo dėl prioritetų. „Kas Lietuvoje aukščiau: ar niekaip neribojama rinkėjų teisė išsirinkti tokį Seimo narį, savivaldybės tarybos deputatą, merą, koks jiems „ant seilės užeina“, ar Lietuvos piliečių bei nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų pareiga vykdyti įstatymus, pradedant Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri be jokių išlygų teigia, kad valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių kalba“, – sakė apžvalgininkė.

Į diskusiją įsijungę Seimo nariai, kaip pabrėžia J.S.Laučiūtė, pademonstravo pavydėtiną nuomonių vienovę.

„Pavyzdžiui, tiek konservatorius Stasys Šedbaras, tiek kito sparno atstovė Agnė Širinskienė pirmenybę atiduoda teisėms į valdžios organus rinkti bet ką. Ne tik alkoholikus, narkomanus, psichiškai nestabilius, asmenis be išsilavinimo, bet ir tokius, kurie atvirai ignoruoja pareigą mokėti valstybinę kalbą ir ta kalba naudotis, pavyzdžiui, savivaldybės tarybos posėdžiuose. Nes savi marškiniai politikams arčiau kūno, nei valstybės interesai. Mat, jei piliečiai pradės atidžiau gilintis į kandidato intelektines ir dorovines savybes, tai pro jų sietą gali nebepralįsti ne tik įžūlūs krokodilai, bet ir smulkesni biudžeto graužikai“, – „Valstiečių laikraščiui“ kalbėjo ji.

Tokią išvadą, anot J.S.Lauciūtės, patvirtintų ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos pareiškimas: „Nors esu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas, vis dėlto sakau: šiuo požiūriu rinkimų laisvė yra svarbiau.“ Jeigu, kaip tvirtina pašnekovė, taip kalbėtų visuomenės ar valstybės įpareigotas žmogaus teisių ir laisvių gynėjas, niekas nesistebėtų. Bet mokesčių mokėtojai, kaip akcentavo ji „Valstiečių laikraščiui“, šitam biurokratui atlyginimą moka ne už palaidų laisvių gynimą, o už Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo veikimo valstybėje kontrolę ir užtikrinimą!

Teisininkų komentarai

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras teigia, jog šiandien konstitucinėje teisėje apie tokį atvejį nieko nesakoma.

„Ir rinkimų kodekse, net ir Seimą renkant, nieko nėra kalbama apie gebėjimą susikalbėti šia kalba. Yra ir dar vienas skirtumas tarp Seimo rinkimų ir Europos Parlamento bei savivaldos rinkimų. Į savivaldybės tarybą gali pretenduoti ne tik piliečiai, bet ir nuolatiniai gyventojai. Na, žinoma, dėl merų mes įrašėme Rinkimų kodekse, ir man atrodo, kad tai yra ir Konstitucijoje, kad pretendentas turi būti pilietis“, – nurodė jis.

Kaip akcentavo S.Šedbaras, jei pretendentė į Visagino merus nebūtų pilietė, jos net neregistruotų. „Dabar klausimas – kaip ji gavo pilietybę? Greičiausiai gavo po 1990-ųjų, kai pilietybė buvo suteikiama be papildomų reikalavimų. O jeigu pilietybė būtų gauta natūralizacijos būdu, tai asmuo turėtų išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą. Kandidatė praslydo su pirmąja banga. Žinoma, per šitiek metų neišmokti lietuviškai yra gana keista. Tai atspindi jos požiūrį į Lietuvą ir kalbą. Vienintelis dalykas, ką galiu pasakyti, kad teisiškai jokio ribojimo nėra. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) net negali jos neregistruoti“, – skėsčiojo rankomis politikas.

Jam pritarė ir buvęs KT pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas. „Politikams, deja, nėra taikomi kvalifikaciniai reikalavimai, ypač kai kalbama apie rinkimus. VRK negali pati imtis aiškinti Konstituciją. Ji vadovaujasi įstatymais, pirmiausia, Rinkimų kodeksu. Matyt, jo kūrėjai rėmėsi prezumpcija, kad į tokias pareigas pretenduojantys piliečiai turėtų patenkinamai kalbėti lietuviškai. Valstybinė kalba yra vienintelė – lietuvių. Ja tvarkoma ir raštvedyba, ir visa kita. Žinoma, galima pasisamdyti patarėją, kuris de facto būtų vertėjas, bet kyla klausimas – ar tai būtų racionalus resursų naudojimas? Šįkart viskas priklausys nuo rinkėjų. Jei juos tenkins tokia merė – ką padarysi“, – sakė teisininkas.

Abu ekspertai pabrėžė, kad toks atvejis yra pirmas. D.Žalimo teigimu, KT yra tik išaiškinęs, kad rinkimų biuleteniuose neturi būti vartojama jokia kita kalba, išskyrus valstybinę. „Manau, kol nėra nuginčytas Rinkimų kodeksas, teisiškai nelabai ką galima padaryti. Tiesa, neįsivaizduoju, kaip ji pirmininkaus tarybos posėdžiams. Irgi per vertėją?“ – stebėjosi jis.

S.Šedbaras kartu akcentavo, kad išsirinkę tokią merę save nubaustų net ir rusakalbiai rinkėjai. „Problema ne tik ta, kad rusiškai neprivalantys mokėti lietuviai patirs didžiulį diskomfortą. Kaip ji išvis atstovaus žmonių, kurie ją išrinko, interesams? Juk jai teks bendrauti ir su nacionalinėmis institucijomis, spręsti klausimus, kurie netvarkomi vien tame rajone, kurio meru tapai. Būdamas net ir Visagino rusu nebalsuočiau už tokią pretendentę“, – aiškino jis.

Kaip taip atsitiko?

Šis konkretus atvejis yra ledkalnio viršūnė, apnuoginanti kur kas gilesnes tendencijas. Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą į mūsų šalį atnešė ne tik pabėgėlius, bet ir įkandin tekantį „karinio nuoviro“ srautą. Žmonių, kuriems kariauti nesinori, tačiau jie nebūtinai Maskvos pusėje.

Prekybos centruose dažnai galima išgirsti keistą pasiūlymą – toje ar anoje kasoje kalbėti rusiškai, nes ten esą dirba pabėgėlis iš Ukrainos. Kaip reaguoti jaunikaičiui iš Lietuvos gilumos, kuris išvis rusiškai nei moka, nei supranta?

Tokia pozicija mielai naudojasi nebūtinai agresijos prieš Ukrainą aukos. Tie, kas nuo pat pradžių nekentė Lietuvos (o ir Ukrainos) nepriklausomybės idėjos, gali tik piktybiškai kikenti. Kam čia lietuviškai „liežuvį laužyti“?

Yra ir dar viena keistenybė, kuri tarsi nesusijusi su šios dienos tendencijomis, bet apgalvotina. Ledo ritulio, krepšinio klubų vadinimas „Kaunas CITY“ arba Alytus „Wolves“ negali būti panašu į Kaunas „GOROD“, Vilnius „MIASTO“. Kokia tokių iškabų marketinginė arba sportinė prasmė? Gal vietoje Kauno „Žalgirio“ galėtų būti Kaunas „Green FOREST“ ir laimėsime Eurolygą? Tokias kvailiones puikiausiai gali išnaudoti tie, kam ta lietuvių kalba skersai gerklės nuo pat 1991-ųjų.