Šių metų liepos 6 dieną pakvietus piliečius sugiedoti tautinę giesmę ant šimto Lietuvos piliakalnių oficialiai prasidės Šimtmečio šventės startas. Atsisakoma minties šią progą sieti su infrastruktūriniais projektais ar paminklais, bet planuojama įvairių renginių ir pilietinių iniciatyvų visoje Lietuvoje.

Trečiadienį į pirmą posėdį susirinkusi atnaujintos sudėties Ministro Pirmininko vadovaujama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisija pritarė atnaujintam Šimtmečio minėjimo programos projektui, kuris artimiausiu metu bus teikiamas svarstyti Ministrų kabinetui.

"Komisija patvirtino tris pagrindines kryptis ir kertinius renginius kiekvienoje iš jų, kurias mes ketiname organizuoti artėjančius pusantrų metų šimtmečio proga. Pagrindinės kryptys - pažink, švęsk ir kurk. Kiekvienoje kryptyje yra įvardyta po tris-keturis konkrečius projektus, kur ministerijos turės susėsti kartu ir išgryninti bei susitarti dėl konkrečių veiklų", - sakė Neringa Vaisbrodė, Valstybės atkūrimo šimtmečio programos koordinatorė.

"Švęsk" kryptyje, pasak programos koordinatorės, bus stengiamasi, kad Vasario 16 taptų šventė visiems - įtraukti visus Lietuvos žmones ne tik Vilniuje, bet ir regionuose, kad įsitrauktų ir savivaldybės, kad būtų vienijančios akcijos per visą Lietuvą, kad visi suprastų, ką mes minime tuo šimtmečiu, kokia jo idėja, ką mes pasiekėme, kuo mes didžiuojamės, kuo jis mums svarbus. Kad mes suprastume, kad tą šimtmetį kūrė visi Lietuvos žmonės, ir kad mes visi galime jį toliau ir kurti.

"Startuosime nuo šių metų liepos 6 dienos. Tai yra simbolinė data, nes tai yra žingsnis į senąją Lietuvą, Mindaugo karūnavimas, tai bus Tautinės giesmės giedojimas ant šimto Lietuvos piliakalnių. Tai yra viena iš masinių iniciatyvų, kuri egzistuoja jau daugelį metų ir mes ją norime toliau auginti, sutelkiant lietuvius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje giedoti Tautišką giesmę", - sakė N. Vaisbrodė.

Kitų metų birželio 30-liepos 7 dienomis vyks Dainų šventės. "Stengsimės išnaudoti tą atidarymo dieną, Vienybės dieną, sutelkiant visus lietuvius ir taip pat padaryti atidarymo reginį, kuris būtų skirtas šimtmečio naratyvo papasakojimui", - pasakojo N. Vaisbrodė.

"Pažink ir kurk" iniciatyvos, pasak programos koordinatorės, daugiau skirtos šimtmečio idėjos papasakojimui apie pagrindinius pasiekimus ir herojus - tai yra tiek parodos, tiek filmai, tiek informacinės kampanijos, audiovizualiniai produktai, kur bus stengiamasi atraktyviai ir paveikiai visuomenei ir ypač jaunimui papasakotume, kas - tas šimtmetis ir kuo didžiuojamės.

"Šiuo metu programoje nebeliko infrastruktūrinių projektų ir paminklų. Tai atspindi tą pačią idėją, kad koncentruotumės į tas pačias idėjas ir projektus, kurie apima visą Lietuvą kuo plačiau", - sakė N. Vaisbrodė.

"Kurk" dalyje organizatoriai stengiasi perteikti pagrindinę šimtmečio idėją - "mes kiekvienas kuriame gražesnę ateitį ir kiekvienas dalyvaujame mūsų valstybės kūrime".

"Iš tikrųjų kviesime žmones aktyviau įsitraukti į savanoriškas ir visuomenes veiklas, (...) ir tam tikri konkretūs sugalvoti forumai, kuriais mes pagalvotume, kokia bus mūsų mokslo, kultūros technologijų ateitis bendradarbiaujant su užsienio valstybėmis", - sakė N. Vaisbrodė.

Pasak programos koordinatorės, šiuo metu visos valstybės pajėgos skirtos tam, kad profesoriaus Liudo Mažylio Vokietijos diplomatiniame archyve surastas Vasario 16-osios Aktas grįžtų į Lietuvą, bet jokių konkrečių žinių apie galimybes tam dar neturima.

"Labai džiugu, kad Aktas buvo rastas ir tai taps vienu iš šimtmečio minėjimo akcentų, nes ir visuomenės susidomėjimas padidėjo tuo Aktu, ir 2018 m. istorija, tai jis neabejotinai taps ir Vasario 16 šventimo akcentu, kuris galėtų nuaidėti per visą Lietuvą", - sakė N. Vaisbrodė.

Programos koordinatorė teigė, kad Lukiškių aikštės paminklo idėja, kurią viešojoje erdvėje bandoma susieti su Vasario 16-osios data, yra svarbi, tačiau nereikėtų prisirišti prie datos.

"Aš siūlyčiau neprisirišti prie datų. Lukiškių aikštė simboline prasme nieko kaip ir su šimtmečiu, nei signatarais neturi. Labai svarbu mums įamžinti laisvės kovų dalyvius, bet tai neturi būtinai įvykti 2018 m. vasario 16 d., tai turi būti mūsų mintyse, kad ta problema turi būti išspręsta, kaip mūsų šalies garbės reikalas", - sakė N. Vaisbrodė.

Jos žiniomis, šis klausimas juda į priekį.

"Tą klausimą būtina išspręsti ar šimtmetis yra, ar nėra. Lukiškių klausimui yra atskiros komisijos, kurios jau ilgą laiką posėdžiauja. Vakar dalyvavau vienoje iš komisijų. Ten postūmis tikrai yra ir bus rastas sprendimas, kaip iš tikrųjų tą įamžinimo klausimą išspręsti, o savivaldybė yra pažadėjusi, kad iki šių metų spalio mėnesio Lukiškių aikštė bus sutvarkyta", - sakė N. Vaisbrodė.