Prognozuojama, kad jau netrukus Lietuva gali prisiminti, ką reiškia tūkstančiais per dieną skaičiuojami COVID-19 atvejai, o Delta variantas taps dominuojantis. Vis dėlto specialistai pažymi, kad augantys užsikrėtimo atvejai savaime neturėtų gąsdinti, jei ligoninių užimtumas nedidėja. Tiesa, jau prabylama ir apie galimą pokovidinio sindromo kamuojamų pacientų apgultį pas gydytojus.
Jei pandemijos
pagreitis išliks toks, koks yra dabar, per žolines turėsime 600 atvejų
per dieną, rugsėjo 1 d. – 3000. Tokius skaičiavimus pateikia bendrovės
„Euromonitor International“ duomenų mokslo vadovas dr. Vaidotas
Zemlys-Balevičius.
Baimė dėl rajoninių ligoninių likimo: planas gerinti kokybę paliks be sveikatos paslaugų arčiau namų? „Tik svarbu suprasti, kad tai nėra prognozė. Tai yra scenarijus, kurio pagrindinė prielaida yra ta, kad 70 proc. savaitinis augimas laikysis ateinančias 7 savaites. Istoriškai tokio augimo per epidemijos laikotarpį dar nėra buvę“, – aiškino jis.
Banga kyla sparčiau nei praėjusį rudenį?
Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos narys, LSMU profesorius
Mindaugas Stankūnas nors tokių konkrečių skaičių ir nenurodė, neslėpė,
kad nauja banga bus didesnė nei praėjusios.
„Atrodo, kad galime tikėtis daug atvejų, didelės bangos, nes, stebint
pakutinės savaitės dinamiką, matome, kad atvejų skaičius tikrai augs ir
gali pasiekti labai gąsdinančius skaičius“, – įspėjo jis.
Profesoriui ne mažau nerimo kėlė tai, kad ketvirtosios bangos kilimas,
atrodo, spartesnis nei praėjusį rudenį.
„Aišku, tai preliminarus palyginimas, juos panašius dariau ir lyginant
praėjusias bangas. Pavyzdžiui, matėsi, kad trečioji banga augo gerokai
lėčiau nei antroji (rudens) banga, nes pradėjo veikti ir vakcinacija,
testavimas, buvo karantinas.
Ir galima pasakyti, kad ši, ketvirta banga, bus statesnė, nei buvo antra
banga, jau nekalbant apie trečiąją. Taigi kai matysime besibrėžiančią
kreivę, ji turėtų būti statesnė nei prieš tai buvusios“, – prognozavo
jis.
Delta atvejų jau gali būti kur kas daugiau
Anot specialistų, daugėjant pasiskiepijusių asmenų augantys užsikrėtimo
atvejai patys savaime gal ir nekeltų tiek nerimo, jei ne plintanti
labiau užkrečiama Delta koronaviruso atmaina.
Nors dar ką tik fiksuoti tik įvežtiniai ar su jais susiję susirgimo
atvejai, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) konstatuoja,
kad jau stebimas ir vidinis Delta atmainos plitimas.
Ketvirtadienio NVSC duomenimis, daugiau kaip pusė iš 148 Lietuvoje
registruotų Delta koronaviruso atmainos atvejų yra vietinio plitimo. 56
proc. – žmonių, kuriems patvirtinta ši atmaina, nurodo nekeliavę
užsienyje ir nebendravę su iš užsienio grįžusiais asmenimis.
Negana to, negalima atmesti, kad jos paplitimas jau gali būti gerokai
didesnis, nei rodo sekoskaitos atliekamų tyrimų duomenys.
„Natūralu, kad kai atsiranda viruso atmaina, kuri pasižymi greitesnėmis
plitimo savybėmis, ji tampa dominuojanti. O dabar jau aišku, kad plitimo
savybės siejasi su tuo, kad tas virusas greičiau patenka ir yra
efektyviau reprodukuojamas nosies gleivinėje. Taigi automatiškai jis
greičiau išskiriamas į aplinką ir po truputį pradeda greičiau plisti ir
tampa vyraujančiu“, – komentuodamas situaciją sakė užkrečiamųjų ligų
specialistas prof. Saulius Čaplinskas.
Jis priminė, kad Europos ligų ir prevencijos kontrolės centras dar
anksčiau prognozavo, kad minimas variantas dar šį rudenį taps
vyraujančiu visoje Europoje.
Tikisi mažiau pacientų stacionare ir mirčių
Specialistai kartu akcentuoja, kad šiuo metu nereikia stebėtis susirgimo atvejų augimo tiek paskiepytų, tiek nepaskiepytų asmenų grupėse, mat svarbiausias klausimas, kiek tai spaudimo teikia sveikatos apsaugos sistemai. Ir čia M. Stankūnas teikė optimistiškesnių prognozių: „Kas galbūt šiek tiek suteikia optimizmo, aišku, kiek tai pasitvirtins, dar reikia pasižiūrėti, bet greičiausiai matysime mažesnį stacionaro užimtumą. Ir dabar jau matome, kad lovos nesipildo taip greitai, kaip auga atvejai. Aišku, visada tai atsilieka kokias 7–10 d., bet vis tiek manoma, kad tai bus mažesnis srautas. Ir tai labiausiai priklauso nuo vakcinacijos skaičiaus.“
Pašnekovas taip pat nurodė, kad tikimasi turėti ir mažesnį mirštamumą nuo COVID-19, nors visiškai jo išvengti dabartiniai vakcinacijos mastai neleistų. DIENOS PJŪVIS. Neskiepytųjų karantinas ir privalomi skiepai: ar dar turime ginklų prieš koronavirusą?
„Reikia pasakyti, kad vakcinacijos procesas pas mus yra dar labai mažas,
kad galėtume sakyti, jog jau „perlaužėme“ tiek stacionaro lovų, tiek
mirčių skaičiaus kreives. Vis tiek, jei bus tokie atvejų skaičiai, bus
ir mirčių, ir stacionaro, tik galima tikėtis, kad mirčių bus mažiau nei
praėjusių bangų metu“, – aiškino Vyriausybės ekspertas.
Kita vertus, jis priminė ir apie dar vieną diskutuojamą ateities
problemą, kuri gali padidinti spaudimą sveikatos apsaugai. Tai – kovido
liekamųjų reiškinių kamuojami pacientai.
„Labai daug kalbama apie ilgalaikes kovido pasekmes. Gal dabar atrodo,
kad nieko tokio, jog žmonės imunitetą įgis persirgę natūraliu būdu, bet
mokslininkai pabrėžia, kad liekamieji reiškiniai ateityje vėlgi gali
papildomai apkrauti šeimos gydytojus“, – pastebėjo jis.
prof. Saulius Čaplinskas
Kai kurių apsauga silpnesnė
Kalbėdamas apie plintančias nerimą keliančias viruso atmainas S. Čaplinskas pažymėjo, kad nors vakcinos nuo jų ir padeda apsisaugoti, deja, pakankamai gera apsauga garantuojama ne visiems. „Tie variantai, kurie greičiau plinta, jie natūraliai pradeda vyrauti, taip buvo ir kitose šalyse ir su kitais štamais. Tačiau esmė ta, prevencijos priemonės ir šiuo atveju išlieka tos pačios.
Gera žinia, kad vakcina padeda apsaugoti nuo šio varianto, bet, bloga
žinia, kad kiek silpniau – ypač tiems žmonės, kurie turi kažkokių
problemų su imunitetu, kuriems jis sunkiau formuojasi, t. y. senyvo
amžiaus asmenims, žmonės, sergantiems vėžiu, kitais susirgimais. Jiems
ta apsauga susiformuoja silpnesnė nei kitiems“, – pastebėjo
specialistas.
Naujausius duomenis apie vakcinų efektyvumą prieš Delta atmainą pateikė
ir Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga.
Paskiepyti virusą platina rečiau
Nors nuo užsikrėtimo koronavirusu nėra apsaugotas nė vienas, anot S.
Čaplinsko, tyrimai rodo, jog paskiepyti asmenys virusą platina mažiau.
„Kai kurie pasiskiepiję žmonės gali neišvengti susirgimo, jei susidurs
su pakankama infekcine viruso, ypač Delta štamo, doze. Štai kodėl ir
pasiskiepijusiems, turintiems imunitetą asmenims reikia naudotis tomis
pačiomis prevencinėmis priemonėmis.
Tie žmonės, kurie yra paskiepyti, jei jie kažkokioje situacijoje
susidūrė su virusu, tai vis tik tyrimų duomenys rodo, kad jie gali kurį
laiką užsikrėsti ir virusas jų organizme gali daugintis ir patekti į
aplinką, nors gal jie ir nesusirgs. Bet tas virusų dauginimasis,
nešiojimas, kai kurių tyrimų duomenimis, rodo, kad būna net 70–94 proc.
rečiau pas paskiepytus žmones nei nepaskiepytus“, – aiškino jis.
COVID-19 tyrimas
Įkvepia Izraelio pavyzdys
Paklaustas, kaip reikėtų vertinti Izraelyje stebimus užsikrėtimų atvejų
augimą tarp paskiepytų asmenų, S. Čaplinskas paaiškino, kad dalis šių
žmonių turėjo sutrikusią imuninę sistemą.
„Ten stebima, kad tarp paskiepytų 40 proc. sunkių ligos atvejų ir net
mirties atvejų buvo tarp tų žmonių, kurių imuninė sistema buvo sutrikusi
ir kurie turėjo daug gretutinių ligų.
Daugiau nei pusė naujų atvejų buvo tarp jaunesnių nei 20 m. žmonių, o jų
vakcinacijos lygis yra žemas. Bet gera žinia, kad konkrečiai Izraelyje
ankstesnės bangos metu 4 proc. sirgo sunkiai, tai dabar tik 1,6 proc.
Tai vis tik konkretus įrodymas, kad skiepai veikia ir Delta atmainos
atveju. Aišku, veikia ne taip efektyviai, kaip norėtųsi, todėl viruso
plitimo reprodukcijos greitis ten buvo 1,3. Tai reiškia, kad virusas
toliau plinta, nes rado niša, kur tai daryti“, – kalbėjo jis.
Čia pašnekovas vėlgi paminėjo ligoninių apkrovimo rodiklio svarbą.
„Susirgimų faktas nebūtinai koreliuoja su ligos sunkumu. Reikia
teisingai interpretuoti tyrimų duomenis. Vienas dalykas, labai svarbu,
kad būtų aktyvi stebėsena, diagnostika. Reikia analizuoti situaciją ir
žiūrėti, kiek sunkių atvejų ir kokia ligoninių apkrova. Štai to paties
Izraelio duomenys rodo, kad net su Delta atveju, kai yra paskiepyta daug
žmonių, ligoninių apkrova yra daug mažesnė“, – optimistine žinia
dalinosi jis.
Testuoti reikia tam, kad stebėtum „viruso kelią“
Paklaustas, ar pritartų idėjai nepasiskiepijusiems žmonėms apmokestinti
koronaviruso testus, S. Čaplinskas pabrėžė, kad lazdos perlenkti
nereikėtų .
„Ekonomine prasme tai suprantama ir norima paskatinti žmones skiepytis
vietoj to, kad abejotų medicina ir leistų visų mūsų pinigus periodiniam
testavimui. Kita vertus, čia labai svarbu neperlenkti lazdos į kitą
pusę, kad matytume, kur virusas plinta.
Jei netestuosime žmonių, jie nenorės žinoti savo kovido statuso, tai
kurį laiką apie ligą gali nežinoti ir ją platinti. Nes, noriu priminti,
kad didesnė pusė žmonių užsikrečia nuo tų žmonių, kurie nežino, kad yra
užsikrėtę ir platina virusą“, – sakė specialistas.
Pasiteiravus ar dėl viruso platinimo galimybės ir norint geriau vertinti
statistiką tam tikromis aplinkybėmis neturėtų būti testuojami ir
pasiskiepiję ar persirgę žmonės, S. Čaplinskas sutiko, kad kuo daugiau
taikoma diagnostikos metodų, tuo geriau.
„Būtų idealu, kad būtų atliekama kuo daugiau tyrimų, nuo pat pandemijos
pradžios išsakau mintį, kad labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių
suprastų kodėl ir žinotų savo kovido statusą. Tą galima pritaikyti
įvairiai – kai kas kalba apie galimybių pasą, skiepą ar antikūnų lygį.
Taigi tą sekti ir žinoti būtų gerai. Jau kitas klausimas, kuo daugiau
laiko praeina nuo buvusio susirgimo ar skiepo, puikiai žinome, kad ne
pas visus vienodai susiformuoja imunitetas“, – aiškino jis.
S. Čaplinskas pridūrė, kad apskritai turime unikalią situaciją, kai
turime daug skiepų: „Daug šalių Europoje net nepradėjo skiepyti jaunimo.
Tai labai svarbu, kaip jie priims šią žinią ir informaciją, supras,
kodėl reikia žinoti savo kovido statusą.“
Portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį Vyriausybė svarstys dėl tolesnių
COVID-19 valdymo priemonių.