Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Laukiama COVID-19 banga bus kur kas didesnė, tačiau yra ir gerų žinių

Prognozuojama, kad jau netrukus Lietuva gali prisiminti, ką reiškia tūkstančiais per dieną skaičiuojami COVID-19 atvejai, o Delta variantas taps dominuojantis. Vis dėlto specialistai pažymi, kad augantys užsikrėtimo atvejai savaime neturėtų gąsdinti, jei ligoninių užimtumas nedidėja. Tiesa, jau prabylama ir apie galimą pokovidinio sindromo kamuojamų pacientų apgultį pas gydytojus.

Jei pandemijos pagreitis išliks toks, koks yra dabar, per žolines turėsime 600 atvejų per dieną, rugsėjo 1 d. – 3000. Tokius skaičiavimus pateikia bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslo vadovas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius.

  Baimė dėl rajoninių ligoninių likimo: planas gerinti kokybę paliks be sveikatos paslaugų arčiau namų? „Tik svarbu suprasti, kad tai nėra prognozė. Tai yra scenarijus, kurio pagrindinė prielaida yra ta, kad 70 proc. savaitinis augimas laikysis ateinančias 7 savaites. Istoriškai tokio augimo per epidemijos laikotarpį dar nėra buvę“, – aiškino jis.

Banga kyla sparčiau nei praėjusį rudenį?

Nepriklausomos ekspertų patariamosios tarybos narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas nors tokių konkrečių skaičių ir nenurodė, neslėpė, kad nauja banga bus didesnė nei praėjusios. „Atrodo, kad galime tikėtis daug atvejų, didelės bangos, nes, stebint pakutinės savaitės dinamiką, matome, kad atvejų skaičius tikrai augs ir gali pasiekti labai gąsdinančius skaičius“, – įspėjo jis.

Profesoriui ne mažau nerimo kėlė tai, kad ketvirtosios bangos kilimas, atrodo, spartesnis nei praėjusį rudenį. „Aišku, tai preliminarus palyginimas, juos panašius dariau ir lyginant praėjusias bangas. Pavyzdžiui, matėsi, kad trečioji banga augo gerokai lėčiau nei antroji (rudens) banga, nes pradėjo veikti ir vakcinacija, testavimas, buvo karantinas. Ir galima pasakyti, kad ši, ketvirta banga, bus statesnė, nei buvo antra banga, jau nekalbant apie trečiąją. Taigi kai matysime besibrėžiančią kreivę, ji turėtų būti statesnė nei prieš tai buvusios“, – prognozavo jis.

 Delta atvejų jau gali būti kur kas daugiau

Anot specialistų, daugėjant pasiskiepijusių asmenų augantys užsikrėtimo atvejai patys savaime gal ir nekeltų tiek nerimo, jei ne plintanti labiau užkrečiama Delta koronaviruso atmaina. Nors dar ką tik fiksuoti tik įvežtiniai ar su jais susiję susirgimo atvejai, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) konstatuoja, kad jau stebimas ir vidinis Delta atmainos plitimas. Ketvirtadienio NVSC duomenimis, daugiau kaip pusė iš 148 Lietuvoje registruotų Delta koronaviruso atmainos atvejų yra vietinio plitimo. 56 proc. – žmonių, kuriems patvirtinta ši atmaina, nurodo nekeliavę užsienyje ir nebendravę su iš užsienio grįžusiais asmenimis.

Negana to, negalima atmesti, kad jos paplitimas jau gali būti gerokai didesnis, nei rodo sekoskaitos atliekamų tyrimų duomenys. „Natūralu, kad kai atsiranda viruso atmaina, kuri pasižymi greitesnėmis plitimo savybėmis, ji tampa dominuojanti. O dabar jau aišku, kad plitimo savybės siejasi su tuo, kad tas virusas greičiau patenka ir yra efektyviau reprodukuojamas nosies gleivinėje. Taigi automatiškai jis greičiau išskiriamas į aplinką ir po truputį pradeda greičiau plisti ir tampa vyraujančiu“, – komentuodamas situaciją sakė užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas.

Jis priminė, kad Europos ligų ir prevencijos kontrolės centras dar anksčiau prognozavo, kad minimas variantas dar šį rudenį taps vyraujančiu visoje Europoje.

Tikisi mažiau pacientų stacionare ir mirčių

Specialistai kartu akcentuoja, kad šiuo metu nereikia stebėtis susirgimo atvejų augimo tiek paskiepytų, tiek nepaskiepytų asmenų grupėse, mat svarbiausias klausimas, kiek tai spaudimo teikia sveikatos apsaugos sistemai. Ir čia M. Stankūnas teikė optimistiškesnių prognozių: „Kas galbūt šiek tiek suteikia optimizmo, aišku, kiek tai pasitvirtins, dar reikia pasižiūrėti, bet greičiausiai matysime mažesnį stacionaro užimtumą. Ir dabar jau matome, kad lovos nesipildo taip greitai, kaip auga atvejai. Aišku, visada tai atsilieka kokias 7–10 d., bet vis tiek manoma, kad tai bus mažesnis srautas. Ir tai labiausiai priklauso nuo vakcinacijos skaičiaus.“

  Pašnekovas taip pat nurodė, kad tikimasi turėti ir mažesnį mirštamumą nuo COVID-19, nors visiškai jo išvengti dabartiniai vakcinacijos mastai neleistų. DIENOS PJŪVIS. Neskiepytųjų karantinas ir privalomi skiepai: ar dar turime ginklų prieš koronavirusą?

„Reikia pasakyti, kad vakcinacijos procesas pas mus yra dar labai mažas, kad galėtume sakyti, jog jau „perlaužėme“ tiek stacionaro lovų, tiek mirčių skaičiaus kreives. Vis tiek, jei bus tokie atvejų skaičiai, bus ir mirčių, ir stacionaro, tik galima tikėtis, kad mirčių bus mažiau nei praėjusių bangų metu“, – aiškino Vyriausybės ekspertas. Kita vertus, jis priminė ir apie dar vieną diskutuojamą ateities problemą, kuri gali padidinti spaudimą sveikatos apsaugai. Tai – kovido liekamųjų reiškinių kamuojami pacientai. „Labai daug kalbama apie ilgalaikes kovido pasekmes. Gal dabar atrodo, kad nieko tokio, jog žmonės imunitetą įgis persirgę natūraliu būdu, bet mokslininkai pabrėžia, kad liekamieji reiškiniai ateityje vėlgi gali papildomai apkrauti šeimos gydytojus“, – pastebėjo jis. prof. Saulius Čaplinskas

Kai kurių apsauga silpnesnė

Kalbėdamas apie plintančias nerimą keliančias viruso atmainas S. Čaplinskas pažymėjo, kad nors vakcinos nuo jų ir padeda apsisaugoti, deja, pakankamai gera apsauga garantuojama ne visiems. „Tie variantai, kurie greičiau plinta, jie natūraliai pradeda vyrauti, taip buvo ir kitose šalyse ir su kitais štamais. Tačiau esmė ta, prevencijos priemonės ir šiuo atveju išlieka tos pačios.

Gera žinia, kad vakcina padeda apsaugoti nuo šio varianto, bet, bloga žinia, kad kiek silpniau – ypač tiems žmonės, kurie turi kažkokių problemų su imunitetu, kuriems jis sunkiau formuojasi, t. y. senyvo amžiaus asmenims, žmonės, sergantiems vėžiu, kitais susirgimais. Jiems ta apsauga susiformuoja silpnesnė nei kitiems“, – pastebėjo specialistas. Naujausius duomenis apie vakcinų efektyvumą prieš Delta atmainą pateikė ir Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga.

 Paskiepyti virusą platina rečiau

Nors nuo užsikrėtimo koronavirusu nėra apsaugotas nė vienas, anot S. Čaplinsko, tyrimai rodo, jog paskiepyti asmenys virusą platina mažiau. „Kai kurie pasiskiepiję žmonės gali neišvengti susirgimo, jei susidurs su pakankama infekcine viruso, ypač Delta štamo, doze. Štai kodėl ir pasiskiepijusiems, turintiems imunitetą asmenims reikia naudotis tomis pačiomis prevencinėmis priemonėmis.

Tie žmonės, kurie yra paskiepyti, jei jie kažkokioje situacijoje susidūrė su virusu, tai vis tik tyrimų duomenys rodo, kad jie gali kurį laiką užsikrėsti ir virusas jų organizme gali daugintis ir patekti į aplinką, nors gal jie ir nesusirgs. Bet tas virusų dauginimasis, nešiojimas, kai kurių tyrimų duomenimis, rodo, kad būna net 70–94 proc. rečiau pas paskiepytus žmones nei nepaskiepytus“, – aiškino jis. COVID-19 tyrimas Įkvepia Izraelio pavyzdys Paklaustas, kaip reikėtų vertinti Izraelyje stebimus užsikrėtimų atvejų augimą tarp paskiepytų asmenų, S. Čaplinskas paaiškino, kad dalis šių žmonių turėjo sutrikusią imuninę sistemą.

„Ten stebima, kad tarp paskiepytų 40 proc. sunkių ligos atvejų ir net mirties atvejų buvo tarp tų žmonių, kurių imuninė sistema buvo sutrikusi ir kurie turėjo daug gretutinių ligų. Daugiau nei pusė naujų atvejų buvo tarp jaunesnių nei 20 m. žmonių, o jų vakcinacijos lygis yra žemas. Bet gera žinia, kad konkrečiai Izraelyje ankstesnės bangos metu 4 proc. sirgo sunkiai, tai dabar tik 1,6 proc. Tai vis tik konkretus įrodymas, kad skiepai veikia ir Delta atmainos atveju. Aišku, veikia ne taip efektyviai, kaip norėtųsi, todėl viruso plitimo reprodukcijos greitis ten buvo 1,3. Tai reiškia, kad virusas toliau plinta, nes rado niša, kur tai daryti“, – kalbėjo jis. Čia pašnekovas vėlgi paminėjo ligoninių apkrovimo rodiklio svarbą.

„Susirgimų faktas nebūtinai koreliuoja su ligos sunkumu. Reikia teisingai interpretuoti tyrimų duomenis. Vienas dalykas, labai svarbu, kad būtų aktyvi stebėsena, diagnostika. Reikia analizuoti situaciją ir žiūrėti, kiek sunkių atvejų ir kokia ligoninių apkrova. Štai to paties Izraelio duomenys rodo, kad net su Delta atveju, kai yra paskiepyta daug žmonių, ligoninių apkrova yra daug mažesnė“, – optimistine žinia dalinosi jis.

Testuoti reikia tam, kad stebėtum „viruso kelią“

Paklaustas, ar pritartų idėjai nepasiskiepijusiems žmonėms apmokestinti koronaviruso testus, S. Čaplinskas pabrėžė, kad lazdos perlenkti nereikėtų . „Ekonomine prasme tai suprantama ir norima paskatinti žmones skiepytis vietoj to, kad abejotų medicina ir leistų visų mūsų pinigus periodiniam testavimui. Kita vertus, čia labai svarbu neperlenkti lazdos į kitą pusę, kad matytume, kur virusas plinta. Jei netestuosime žmonių, jie nenorės žinoti savo kovido statuso, tai kurį laiką apie ligą gali nežinoti ir ją platinti. Nes, noriu priminti, kad didesnė pusė žmonių užsikrečia nuo tų žmonių, kurie nežino, kad yra užsikrėtę ir platina virusą“, – sakė specialistas.

 Pasiteiravus ar dėl viruso platinimo galimybės ir norint geriau vertinti statistiką tam tikromis aplinkybėmis neturėtų būti testuojami ir pasiskiepiję ar persirgę žmonės, S. Čaplinskas sutiko, kad kuo daugiau taikoma diagnostikos metodų, tuo geriau. „Būtų idealu, kad būtų atliekama kuo daugiau tyrimų, nuo pat pandemijos pradžios išsakau mintį, kad labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių suprastų kodėl ir žinotų savo kovido statusą. Tą galima pritaikyti įvairiai – kai kas kalba apie galimybių pasą, skiepą ar antikūnų lygį. Taigi tą sekti ir žinoti būtų gerai. Jau kitas klausimas, kuo daugiau laiko praeina nuo buvusio susirgimo ar skiepo, puikiai žinome, kad ne pas visus vienodai susiformuoja imunitetas“, – aiškino jis. S. Čaplinskas pridūrė, kad apskritai turime unikalią situaciją, kai turime daug skiepų: „Daug šalių Europoje net nepradėjo skiepyti jaunimo. Tai labai svarbu, kaip jie priims šią žinią ir informaciją, supras, kodėl reikia žinoti savo kovido statusą.“ Portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį Vyriausybė svarstys dėl tolesnių COVID-19 valdymo priemonių.

Rekomenduojami video