Savivaldybių seniūnai susirūpinę: ėmė stigti darbininkų viešosioms erdvėms prižiūrėti, nes ilgalaikiai bedarbiai ir pašalpų gavėjai paprašė 200 eurų darbo paieškos išmokos, už kurią nereikia atidirbti. Ekspertai primena, kad atidirbimo už pašalpas sistema yra ydinga ir leidžia valstybei manipuliuoti pigia darbo jėga. Pasak jų, už viešųjų erdvių tvarkymą reikia mokėti algą, o ne pašalpas.

Pašalpas iškeitė į išmokas

Seniūnai jau bėdoja, kad šiemet nėra kam šluoti gatvių, tvarkyti kapinių, pakelių, remontuoti pastatų ir kt. O kas sugrėbs lapus, jeigu nauja 200 eurų darbo paieškos išmoka, kurią skiria Užimtumo tarnyba, bus mokama iki metų pabaigos?

Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacijos prezidentas, Telšių rajono savivaldybės Varnių seniūnijos seniūnas Rolandas Bružas neslėpė, kad dabar tai visų seniūnijų problema. „Praeitą savaitę seniūnijoje buvo 11 asmenų, kurie turėjo atidirbti už pašalpas, o šią – nė vieno. Ankstesniais metais susirinkdavo nuo 7, 10 iki 20 žmonių. Tokia situacija susiklostė, nes reikia atidirbti tik už socialinę pašalpą, o už tuos 200 eurų visuomenei naudingų darbų dirbti nereikalaujama. Seniūnai teisingai sako, kad dabar nėra darbo jėgos. Vyriausybė priėmė tokį sprendimą dėl COVID-19 pasekmių ir per Užimtumo tarnybą 200 eurų išmokas mokės iki šių metų pabaigos. Praktiškai pusmetį taip gyvensime“, – sakė seniūnas.

Ne visi ilgalaikiai bedarbiai suskubo atsisakyti pašalpų ir prašyti darbo paieškos išmokos, t. y. 200 eurų per mėnesį. Jeigu pašalpa didesnė nei nauja išmoka, suprantama, kad neapsimoka keisti padėties. „Vieni gauna daugiau nei 100, o kiti net 300 ar 600 eurų per mėnesį, jeigu šeima daugiavaikė. Savivaldybės tarybos sprendimu, už pašalpas reikia atitinkamai atidirbti, – aiškino R.Bružas.

Daug ką padaro

Kokius darbus atlieka pašalpų gavėjai? Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacijos prezidentas sakė, kad pašalpų gavėjai dirba pagal sutartį, kurioje numatyti aplinkos tvarkymo, viešųjų erdvių priežiūros, infrastruktūros gerinimo, patalpų remonto darbai, taip pat pagalba senjorams ir negalią turintiems asmenims, negalintiems apsitarnauti.

Seniūnas perspėjo, kad nereikia painioti viešųjų ir visuomenei naudingų darbų. Viešuosius darbus atlieka prasikaltę asmenys, o visuomenei naudingus darbus – pašalpų gavėjai. Iš tikrųjų abiejų darbų turinys praktiškai toks pats.

„Priklausomai nuo pašalpų dydžio, pašalpų gavėjai dirba daugiausia 4 valandas per dieną. Iš pašalpų žmonės skurdžiai gyvena, tad nereikalaujama, kad dirbtų visą dieną, tuomet reikėtų kažkur pavalgyti ir pan. Atvažiuoti jie turi savo lėšomis, bet stengiamasi darbo suteikti kuo arčiau gyvenamosios vietos. Seniūnijose gausu viešųjų erdvių, šaligatvių, paminklų, kapinaičių, kurias reikia tvarkyti“, – aiškino R.Bružas.

Seniūnas neslėpė, kad jam nemalonu girdėti, kai pašalpą gaunantys žmonės vadinami išlaikytiniais, tinginiais ir pan. „Visiems klijuoti tokias etiketes neteisinga. Pamatytumėte, kaip socialines pašalpas gaunantys asmenys suremontavo mūsų seniūnijos patalpas. Kiekvienas atliko vis kitus darbus. Mes pirkome medžiagas, o jie pamažu viską sutvarkė. Jeigu būtume samdę įmonę per viešuosius pirkimus, būtume sumokėję didžiulius pinigus. O kaip sutvarkytos žydų kapinės, ežero pakrantė! Krūmai iškirsti, pakelės sutvarkytos, žolė sugrėbta. Tai tų žmonių darbas, negalima sakyti, kad jie tinginiai“, – pašalpų gavėjus gynė Varnių seniūnas.

Valstybės saviapgaulė

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka sakė jau seniai kritikuojantis ydingą sistemą, kai už darbą mokamos pašalpos. Kaip rodo pavyzdžiai, valstybė toleruoja savivaldybių praktiką pigiai susitvarkyti aplinką ir remontuoti pastatus. Gal iš to mokosi ir darbdaviai, pigiai samdantys darbuotojus?

profesorius Romas Lazutka

„Tai apgavystė ir manipuliacija. Valstybė pati save apgaudinėja ir vadina daiktus netikrais vardais. Savivaldybės turėtų pasamdyti darbuotojus aplinkos tvarkymo ir kitiems darbams, kuriuos dabar atlieka pašalpų gavėjai. Jiems reikėtų mokėti algas, o ne pašalpas, taip pat – visus reikiamus mokesčius. Tokiu atveju kauptųsi darbo stažas senatvės pensijai“, – įsisenėjusią praktiką kritikavo mokslininkas.

Pasak jo, valstybei parankiau žmogui mokėti 120–130 eurų pašalpą ir reikalauti už ją atidirbti. „Jeigu įdarbini, reikia mokėti įmokas „Sodrai“, gyventojų pajamų mokestį, taigi, skirti 1 000 eurų, kad žmogus gautų minimalų atlyginimą. Kai žmogui duoda menką pašalpą, jį pasisamdo daug pigiau. Aišku, jis ten nedirba visą dieną, bet tai vis tiek apgaulė. Kam tai vadinti atidirbimu? Čia labiau tiktų nelegalaus darbo sąvoka. Logiškai mąstant ir ekonomiškai vertinant, tai yra darbas, už kurį reikia mokėti algą, o ne pašalpą. Tada žmogus kitaip jaustųsi“, – teigė R.Lazutka.

Žemina žmogų

Pasak VU profesoriaus, Lietuva tokią praktiką nusižiūrėjo iš užsienio šalių, tačiau nevykusiai ją pritaiko. „Užsienyje tokie darbai vadinami darbo terapija. Jų tikslas – ne sutvarkyti aplinką, o padėti žmonėms, turintiems priklausomybių ar stokojantiems socialinių įgūdžių, keisti gyvenimo būdą, įprasti kitaip gyventi ir pan. Su tokiais žmonėmis papildomai dirba specialistai. Bedarbiai kaip maži vaikai pratinami prie darbo“, – pasakojo socialinių mokslų daktaras.

Jis pridūrė, kad tokiais darbais žmogus neturėtų būti žeminamas. „Buvo atvejis, kai darbo netekusi mokytoja buvo pasiųsta atidirbti už pašalpą. Ji šlavė gatvę, o mokiniai pro šalį ėjo į mokyklą. Tai mokytojos, netekusios darbo dėl uždaromų mokyklų, pažeminimas“, – sakė R.Lazutka.

Nesukaups darbo stažo

Pasak Biržų pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkės Danutės Martinkėnienės, buvusios mokytojos, mokyklos direktorės, o dabar – Biržų rajono savivaldybės tarybos narės, atidirbinėjimo už pašalpas sistema nėra naudinga nei pašalpų gavėjams, nei pačiai valstybei. Ji apgailestavo, kad valstybė palaiko socialinę sistemą, kuri gadina žmones ir neskatina jų dirbti.

„Tie pašalpų gavėjai nesukaups darbo stažo, nors dirba visuomenei naudingus darbus. Kažkiek padirba ir viskas, atsisako kitų darbų, prašo, kad kas nors parašytų, jog jie netinkami tam darbui. Tai ką auginame, kokios bus jų pensijos? Jiems vėl reikės pašalpų“, – apie uždarą socialinių problemų ratą kalbėjo Biržų rajono tarybos narė.

Ieško darbuotojo ar vergo?

R.Bružas sutiko, kad galbūt dalis žmonių už tuos pačius darbus galėtų gauti atlyginimą, tačiau tokiu atveju valstybei tai žymiai daugiau kainuotų. „Dabar iš biudžeto mokamos pašalpos, jeigu dar reikėtų mokėti „Sodrai“ ir kitus mokesčius, prireiktų didesnių sumų. Kita vertus, valstybė kai kuriais klausimais nenori pamąstyti ir problemas numeta savivaldybėms, o šios – seniūnijoms“, – pripažino jis.

Seniūnas ragintų neskubėti smerkti iš pašalpų gyvenančių žmonių. Pasak jo, kaime būna daug problemų ir objektyvių priežasčių, dėl kurių žmonės privalo taip verstis. „Reikia pripažinti, kad yra degradavusių ir asocialių asmenų, kurie dirba tik iki pirmo atlyginimo. Tačiau didelė dalis nedirba dėl sveikatos problemų, šeiminių aplinkybių ar dėl atstumų. Dažnai dviratis – pagrindinė jų transporto priemonė“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis užsiminė apie darbdavius, kurie siūlo vežioti darbuotojus. Tačiau kokiomis sąlygomis? „Pavyzdžiui, siūlo vežti kasdien į gamyklą mieste. 5 valandą ryto atvažiuoja paimti, o parveža vakare apie 20 valandą. Ir tai už minimalų atlyginimą Dažnas kaimo gyventojas turi gyvuliukų, kuriuos reikia prižiūrėti, žemės. Iš minimalios algos juk nepragyvens. Visa tai reikia įvertinti. Kai darbdaviai prašo padėti rasti bedarbių seniūnijoje, iškart klausiu, kiek jiems mokės. Kai sako, kad gaus minimumą, kyla klausimas, ko jie ieško: darbuotojo ar vergo?“ – pabrėžė savivaldybių seniūnijų organizacijos vadovas.

Tarpusavio susitarimas

Edita Banienė,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja

Jeigu savivaldybėje reikia atlikti tam tikrus nuolatinio ar terminuoto pobūdžio darbus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina savivaldybes įdarbinti darbuotojus ir už tai mokėti darbo užmokestį. Visuomenei naudinga veikla turėtų būti taikoma tuomet, kai norima skatinti gyventojus prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, paskatinti darbinę motyvaciją ir iniciatyvą.

Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, visuomenei naudingai veiklai atlikti turi teisę (ne pareigą) pasitelkti gyventojus, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse ar užimtumo didinimo programoje.

Savivaldybės administracijos ir žmogaus, atliekančio visuomenei naudingą veiklą, santykiai yra civiliniai teisiniai. Todėl visuomenei naudinga veikla nepatenka į Darbo kodekso reguliuojamų santykių sritį ir negali būti vertinama kaip darbas. Visuomenei naudinga veikla organizuojama savivaldybės ir jos teritorijos gyventojų, kuriems teikiama piniginė socialinė parama, tarpusavio susitarimu.