Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
L. Kas­čiū­nas: teks rink­tis – lai­ky­ti mig­ran­tus už­da­ry­tus ne­ri­bo­tą lai­ką ar su­teik­ti jiems ki­tą sta­tu­są

Su Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku Lau­ry­nu Kas­čiū­nu ka­vi­nė­je „mė­si­nė­ja­me“ Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos Vil­niaus biu­ro rug­sė­jo 2 die­ną pa­skelb­tą mig­ran­tų, ne­tei­sė­tai at­si­ra­du­sių Lie­tu­vo­je iš Bal­ta­ru­si­jos, ap­klau­są. Ste­bi­mės, kad iš 110 res­pon­den­tų dau­giau nei pu­sė (51 proc.) nu­ro­do, kad ga­lu­ti­nis jų ke­lia­vi­mo tiks­las yra mū­sų ša­lis. „Jie taip kal­bė­ti yra iš­mo­kę ar­ba iš­mo­ky­ti“, – ko­men­tuo­ja L.Kas­čiū­nas, ne­ti­kė­da­mas, kad Vo­kie­ti­ja yra tik ant­ra­sis mig­ran­tų pa­si­rin­ki­mas (27 proc.).

Ki­ta ver­tus, ty­rė­jai nu­ro­do, kad įpras­čiau­sias ap­klaus­tų­jų at­sa­ky­mas apie ke­lio­nės tiks­lą – „Lie­tu­va ar­ba bet ku­ri ki­ta ES ša­lis, ku­rio­je jaus­čiau­si sau­gus“. Res­pon­den­tai dar nu­ro­do Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę (7 proc.), Šve­di­ją (5 proc.), Suo­mi­ją (3 proc.), re­čiau – Aust­ri­ją ir Nor­ve­gi­ją (po 2 proc.), Švei­ca­ri­ją, Bel­gi­ją ir Ita­li­ją (apie 1 proc.).

Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vo skep­sį vė­liau ap­klau­sos ata­skai­to­je pa­tvir­ti­na jos au­to­riai: „Ap­ta­riant di­de­lį mig­ran­tų, nu­ro­dan­čių Lie­tu­vą kaip ga­lu­ti­nio tiks­lo ša­lį, pro­cen­tą, kai ku­rie mig­ran­tai nu­ro­dė pri­va­lą taip pa­reikš­ti, nes bi­ją, kad jų prie­globs­čio pra­šy­mai ga­liau­siai bus at­mes­ti ir jie bus pri­vers­ti­nai grą­žin­ti į kil­mės ša­lį.“

54 proc. ap­klaus­tų­jų nu­ro­do ry­žę­si ke­liau­ti į Lie­tu­vą, nes gir­dė­ję gan­dų apie pa­lan­kią mig­ra­ci­jos ir prie­globs­čio po­li­ti­ką Lie­tu­vo­je. 21 proc. sie­kia pri­si­jung­ti prie šei­mos na­rių, jau esan­čių ES ša­ly­se. Li­kę res­pon­den­tai sa­ko, kad jie Lie­tu­vo­je at­si­dū­rė at­si­tik­ti­nai ar­ba dėl to, kad jiems pa­dė­ję ke­liau­ti žmo­nės pa­siū­lė Lie­tu­vą.

Nors Tarp­tau­ti­nė mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­ja ir Lie­tu­vos mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas ne­tei­sė­tai į ša­lį pa­te­ku­siems mig­ran­tams siū­lo ke­lio­nę „į vie­ną pu­sę“ na­mo, pri­de­dant ki­šen­pi­ni­gių, rug­pjū­tį at­lik­tos ap­klau­sos me­tu tik vie­nas res­pon­den­tas svars­tė ga­li­my­bę grįž­ti į kil­mės ša­lį, ta­čiau ap­klau­sos me­tu nie­kas ne­su­ti­ko grįž­ti, nu­ro­do­ma ata­skai­to­je.

Dar vie­nas įdo­mus as­pek­tas – res­pon­den­tų nu­ro­do­mas įgy­tas iš­si­la­vi­ni­mas: 20 proc. aukš­ta­sis, 46 proc. – vi­du­ri­nis, 24 proc. – pra­di­nis ir tik kas de­šim­tas ne­tu­ri jo­kio iš­si­la­vi­ni­mo. Tu­rint gal­vo­je, kad ap­klaus­tų­jų am­žiaus vi­dur­kis – 28 me­tai, šie skai­čiai ra­di­ka­liai ne­si­ski­ria nuo Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ro­dik­lių pa­gal Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to 2019 m. duo­me­nis (25–34 m. am­žiaus ša­lies pi­lie­čių iš­si­moks­li­ni­mas at­ro­do taip – 55,6 proc. aukš­ta­sis, 38 proc. – vi­du­ti­nis, 5–7 proc. – že­mas). „Be­veik kaip nor­ma­lio­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­je“, – šyp­te­li L.Kas­čiū­nas.

– Tu­rint gal­vo­je, kad di­du­ma mig­ran­tų į Lie­tu­vą ne­tei­sė­tai pa­te­ko ne­tu­rė­da­mi as­mens do­ku­men­tų (pa­gal ap­klau­są – 58 proc.), ku­rios da­lies as­me­ny­bes pa­vy­ko iden­ti­fi­kuo­ti li­gi šiol?

– Ma­nau, kad da­bar ga­na tvir­tai ži­no­me maž­daug 80 proc. da­lies ta­pa­ty­bę. Su li­ku­siu penk­ta­da­liu dar pa­ti­ria­me sun­ku­mų.

– Kaip tai pa­vy­ko, tu­rint gal­vo­je ir tai, kad tarp ne­tei­sė­tai at­vy­ku­sių­jų bu­vo at­pa­žin­tas ma­žiau­siai vie­nas su te­ro­ris­ti­niais tin­klais su­si­jęs as­muo?

– Bū­tent – „ma­žiau­siai vie­nas“. Da­lis do­ku­men­tus tu­ri, ki­ta da­lis – pa­tys pa­si­sa­kė, kas esą, tre­čių ta­pa­ty­bės pa­aiš­kė­jo iš­ana­li­za­vus jų ko­mu­ni­ka­ci­ją mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se ir ki­tais bū­dais. At­skir­ti ira­kie­čius nuo si­rų ir ki­tų ara­biš­kų ša­lių at­sto­vų pa­dė­jo ir pas mus at­vy­kę Ira­ko val­džios pa­rei­gū­nai.

Be­veik vi­si ap­klau­sos res­pon­den­tai tei­gia ne­ži­ną apie ga­li­my­bes ke­liau­ti to­liau, ra­šo­ma ata­skai­to­je. Ta­čiau 21 proc. sie­kia su­si­jung­ti su šei­ma ar­ba gi­mi­nai­čiais ki­to­je ES ša­ly­je. Li­kę res­pon­den­tai ma­no, kad [jų ke­lio­nė] bai­gė­si Lie­tu­vo­je dėl gry­no at­si­tik­ti­nu­mo ar­ba dėl to, kad as­muo, pa­dė­jęs jiems ke­liau­ti, [ga­lu­ti­niu tiks­lu] jiems pa­siū­lė Lie­tu­vą. Nė vie­nam jų esą ne­bu­vo siū­lo­ma įtei­sin­ti pa­bė­gė­lio sta­tu­so Bal­ta­ru­si­jo­je.

56 proc. sa­ko bė­gan­tys nuo per­se­kio­ji­mo ir smur­to, 14 proc. – dėl ka­ro, 14 proc. – dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių, 10 – dėl bū­ti­nų­jų pa­slau­gų trū­ku­mo, 4 – dėl kli­ma­to kai­tos, 2 – dėl iš­si­la­vi­ni­mo sie­kio.

6 iš 10 sa­vo so­cia­li­nę ir eko­no­mi­nę pa­dė­tį kil­mės ša­ly­je įver­ti­no „ge­rai“ ar­ba „pa­lan­kiai“.

– Įsi­min­ti­nas epi­zo­das ži­niask­lai­do­je prieš ku­rį lai­ką – jū­sų ki­vir­čas su mig­ran­tų at­sto­vais sto­vyk­lo­je, ku­rio me­tu pa­siū­lė­te jiems dvi al­ter­na­ty­vas: lauk­ti teis­mo ir ka­lė­ji­mo ar­ba sa­va­no­riš­kai vyk­ti na­mo. Iš tik­rų­jų ma­no­te, kad yra tik šios dvi al­ter­na­ty­vos?

– Jū­sų skam­bu­tis ma­ne pa­ska­ti­no pa­si­do­mė­ti, ko­kie yra svars­ty­mai šiuo klau­si­mu. Iš tie­sų tą­syk bu­vo už­fik­suo­tas ga­na karš­tas mo­men­tas, ku­ris tu­rė­jo prie­šis­to­rę prieš įsi­jun­giant ka­me­roms. Aš tie­siog tiems žmo­nėms da­li­nau mū­sų Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to pa­reng­tą me­džia­gą, ku­rio­je tos al­ter­na­ty­vos ir bu­vo nu­ro­dy­tos.

Tai­gi da­bar yra aiš­ku daug­maž tai, kad di­džio­ji da­lis pra­šy­mų dėl pa­bė­gė­lių sta­tu­so per še­šių mė­ne­sių ter­mi­ną ne­bus iš­nag­ri­nė­ti. O pa­gal mū­sų tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą, jei tu ne­spė­ji per pus­me­tį iš­nag­ri­nė­ti pra­šy­mo, ne­be­ga­li ne­tei­sė­to mig­ran­to lai­ky­ti už­da­ry­to. Ta­da tie žmo­nės ga­li lais­vai ju­dė­ti. Tai­gi to­kiu at­ve­ju jie grei­čiau­siai sku­biai skam­bin­tų ko­kiems nors tar­pi­nin­kams į Vo­kie­ti­ją ir ne­tru­kus au­to­mo­bi­liu ju­dė­tų iš Lie­tu­vos. To­kia ma­no as­me­ni­nė ver­si­ja.

To­dėl Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja da­bar pa­ren­gė įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­rį dar de­rin­si­me Vy­riau­sy­bė­je. Jo es­mė – nai­kin­ti tą še­šių mė­ne­sių ter­mi­ną ir įtei­sin­ti iš es­mės ne­ter­mi­nuo­tą prie­globs­čio pra­šy­mų nag­ri­nė­ji­mo ter­mi­ną ir ap­ri­bo­ti mig­ran­tų tei­sę lais­vai ju­dė­ti.

– Įti­kin­si­te ko­a­li­ci­jos part­ne­rius?

– Bus niu­an­sų. Še­šių mė­ne­sių ter­mi­nas bu­vo kom­pro­mi­sas su Lais­vės par­ti­ja, ka­da jį įtei­si­no­me lie­pos mė­ne­sį kar­tu su ki­tų įsta­ty­mų pa­ke­tu. Ta­čiau da­bar ma­to­me, kad pro­ce­sas sun­kiai te­ju­da į prie­kį.

Ta­čiau ki­lo ki­ta min­tis. Pa­si­ro­do, vo­kie­čiai mig­ra­ci­jos po­li­ti­ko­je tai­ko ir spe­cia­lų tar­pi­nį va­rian­tą. Jį lai­ko „to­le­ran­ci­jos“ sta­tu­su, ku­ris su­tei­kia mig­ran­tui tam tik­ras ga­li­my­bes dirb­ti, už­si­dirb­ti, gy­ven­ti lais­viau, o ne sto­vyk­lo­je. Tai pir­mas žings­nis į in­teg­ra­ci­ją. Nors mig­ran­tai iš Vo­kie­ti­jos, ma­tyt, nie­kur ne­bė­ga...

– O gal tai nė­ra vi­siš­kai ne­ra­cio­na­lus va­rian­tas? Su­teik­ti ga­li­my­bę įsi­dar­bin­ti – juo­lab mū­sų darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jos dėl to ne­si­sto­ja pies­tu, pa­vyz­džiui, su­teik­ti lai­ki­ną so­cia­li­nį būs­tą, už ku­rį vė­liau as­muo pats  su­si­mo­kė­tų ir pa­laips­niui in­teg­ruo­tų­si į vi­suo­me­nę...

– Ne­ži­nau. Man tai ne­at­ro­do pa­trauk­lu. La­bai pa­na­šu į mig­ran­tų trau­kos as­pek­tą, ku­rio aš siek­čiau iš­veng­ti. Ki­ta ver­tus, ma­nau, kad „tar­pi­nis“ mig­ran­to sta­tu­sas vie­naip ar ki­taip ga­li at­si­ras­ti svars­tant tą įsta­ty­mo pa­tai­są. Man at­ro­do, kad su­lai­ky­ti mig­ran­tus Lie­tu­vo­je bus la­bai sun­ku. Gal klys­tu, ta­čiau taip gal­vo­ju. Gal tik­rai, jei­gu čia įsi­dar­bin­tų, lai­mė­tų vi­si – jie, mes ir vi­sa Eu­ro­pa. Vis dėl­to ne­no­ri­me tap­ti per­ei­na­mu ES kie­mu, o taip ga­li at­si­tik­ti. Ri­zi­kos yra.

– Jei­gu ras­tų­si ta­sai tar­pi­nis mig­ran­to sta­tu­sas ir ati­tin­ka­mai žmo­gus nu­vyk­tų į Vo­kie­ti­ją, ar jam grės­tų de­por­ta­ci­ja į Lie­tu­vą?

– Ne. Tu­rė­da­mas to­kį sta­tu­są jis ga­lė­tų ju­dė­ti lais­vai. For­ma­liai – reik­tų aiš­kin­tis, ta­čiau mū­sų pa­vyz­dys, ka­da pa­si­ė­mė­me ES pa­si­da­lin­tus mig­ran­tus, ro­do, kad ne­la­bai kas iš jų pas mus yra li­kę.

– O kaip bus su mū­sų ka­rių Af­ga­nis­ta­ne iš­gel­bė­tais tos ša­lies pa­gal­bi­nin­kais ir ver­tė­jais, nors tai ir ki­toks at­ve­jis?

– Jie, ma­nau, gaus pa­bė­gė­lio sta­tu­są vi­si. Ir ga­lės ju­dė­ti po vi­są Eu­ro­pą be ap­ri­bo­ji­mų.

– O kas lauk­tų tų, ku­rie ne­ga­li įro­dy­ti sa­vo tik­ro­sios ta­pa­ty­bės?

– To­kiems as­me­nims „tar­pi­nis“ ne­ga­lė­tų bū­ti pri­tai­ky­tas.

– Ta­čiau jūs ne­sa­te tar­pi­nio sta­tu­so en­tu­zias­tas?

– Ma­no po­žiū­riu, jis ati­da­ry­tų mig­ran­tams lan­gą į Eu­ro­pą. Te­reik­tų pa­ken­tė­ti pus­me­tį sto­vyk­lo­je, vė­liau gau­ti sta­tu­są, ga­li­my­bę dirb­ti ir iš­va­žiuo­ti to­liau į Va­ka­rus. Be­je, ge­ras in­di­ka­to­rius bus tie af­ga­nis­ta­nie­čiai, ku­rių pa­dė­tis ski­ria­si nuo srau­tu per Bal­ta­ru­si­ją pas mus pa­te­ku­sių­jų ir ku­rie da­bar gy­ve­na Ra­sei­niuo­se ne sto­vyk­los są­ly­go­mis. Įdo­mu, kiek jų liks Lie­tu­vo­je po pu­sės me­tų, nes per mė­ne­sį jiems tu­rė­tų bū­ti su­teik­tas vi­sa­tei­sio pa­bė­gė­lio sta­tu­sas.

– Te­ko pa­tir­ti dar vie­ną ne­ti­kė­tą prieš­ta­rą. Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos Vil­niaus biu­ras tu­ri pro­gra­mą, ku­ri nu­ma­to pa­si­ry­žu­siems sa­va­no­riš­kai į kil­mės ša­lį grįž­ti mig­ran­tams nu­pirk­ti bi­lie­tą ir pri­dė­ti po 200 eu­rų iš ES fon­dų. Mū­sų Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas mig­ran­tams siū­lo to­kią pat for­mu­lę, bet ki­šen­pi­ni­gių mo­ka 300, ta­čiau iš vals­ty­bės biu­dže­to. Kaip ma­no­te, ar to­kia kon­ku­ren­ci­ja yra pras­min­ga?

– Esu ben­dra­vęs su Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos Vil­niaus biu­ro at­sto­vais. Ta si­tu­a­ci­ja yra šiek tiek su­dė­tin­ges­nė jiems dėl pro­jek­tų val­dy­mo ir įgy­ven­di­ni­mo. Ne­ma­nau, kad čia yra kon­ku­ren­ci­jos. Tie­siog skir­tin­gos or­ga­ni­za­ci­jos ir skir­tin­gi ka­na­lai. Tarp­tau­ti­nė mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­ja tu­ri di­des­nę pro­ble­mų spren­di­mo pa­tir­tį ir te­ko gir­dė­ti, kad at­ski­rais at­ve­jais pa­sie­kia apie 30 proc. sa­va­no­riš­kai grįž­tan­čių į kil­mės ša­lis mig­ran­tų ro­dik­lį. Ne­pai­sant, kad ap­čiuo­pia­mų re­zul­ta­tų Lie­tu­vo­je kol kas dar ne­jau­čia­ma.

– Ko­kios dis­ku­si­jos dėl mig­ran­tų šiuo me­tu vyks­ta val­dan­čio­jo­je ko­a­li­ci­jo­je?

– Ka­da srau­tas iš Bal­ta­ru­si­jos bu­vo pri­stab­dy­tas, šiek tiek pa­si­kei­tė pro­ble­mos ak­cen­tai. Da­bar pa­grin­di­nė pro­ble­ma yra pas mus esan­tys žmo­nės ir jų pa­dė­tis. Ma­no ko­le­ga To­mas Vy­tau­tas Ras­ke­vi­čius (Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas – aut.) tvir­ti­na, kad tai žmo­gaus tei­sių klau­si­mas. Ma­no po­žiū­riu – vis dar na­cio­na­li­nio sau­gu­mo pro­ble­ma. Taip dis­ku­tuo­ja­me. Ma­nau, kad ar­ti­miau­siu me­tu tu­rė­tų su­stip­rė­ti tam tik­ras in­te­gralistinis po­žiū­ris į mig­ran­tų pro­ble­mą.

Ry­tas Sta­se­lis, Įtrau­kio­sios žur­na­lis­ti­kos plat­for­ma „Ben­dra“

Rekomenduojami video