Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kurį vandens telkinį pasiekė unguriai?

Biržų rajono vandens telkiniai pirmą kartą buvo įžuvinti unguriais. Vienas iš Ageniškio tvenkinio nuomotojų abejoja, ar vandens telkinį pasiekė visi numatyti unguriai. Mat stebėti įžuvinimo nebuvo pakviesti tvenkinio nuomininkų atstovai.

Aplinkosaugininkai teigia, kad to daryti pagal įstatymus neprivalu. Tačiau jau prieš dvejus metus Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlė tvarką keisti, kad būtų išvengiama galimos korupcijos.

Įžuvino pirmą kartą

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos gyvosios gamtos apsaugos inspektorius Dalius Drevinskas kartu su Žemės ūkio ministerijos specialistais neseniai unguriais įžuvino Biržų rajono vandens telkinius.

Į Papilio tvenkinį įleista 8600 paaugintų ungurių. Ageniškio tvenkinys pasipildė 2700 vienetų, o Ruoliškio ežere nuo šiol šių prabangiomis laikomų žuvų plaukios 3200.

D. Drevinskas sakė, kad, kiek jis pamena, tai pirmasis įžuvinimas rajone unguriais. Jie į vandens telkinius paleisti pagal programą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.

Nebuvo pakviesti tvenkinio savininkai

Laužadiškių kaime gyvenantis Algis Bartuškevičius teigė apie tai, jog įžuvintas Ageniškio tvenkinys, sužinojęs iš „Šiaurės rytų“ laikraščio.

Jo žmona Rūta Bartuškevičienė yra viena iš dviejų Ageniškio tvenkinio bendrasavininkių. Jo didesnė dalis priklauso valstybei, o po kelis tvenkinio hektarus – dviem privatiems asmenims.

Ageniškio tvenkinys sudarytas užtvenkus Serbentos upę 1976 metais.

A. Bartuškevičiui kilo įtarimų dėl galimai neskaidraus įžuvinimo po to, kai šiame procese dalyvauti nebuvo pakviesti tvenkinio bendrasavininkių atstovai.

„Kur garantija, kad visi numatyti unguriai pasiekė Ageniškio tvenkinį? Iš kur man žinoti, ar dalis jų nebuvo įleisti, tarkim, į Kvedariškio karjerą, šalia kurio D. Drevinskas turi sodybą?“- savo nuomonę dėstė A. Bartuškevičius.

Kvedariškio kaime ant karjero kranto aplinkosaugininko Biržų rajono savivaldybės tarybos nario D. Drevinsko šeima tikrai turi sodybą. Internete D. Drevinsko paskyroje nuolat skelbiama, kad ji yra nuomojama.

Vadino nesąmone

„Koks man tikslas ungurius leisti į šalia sodybos esantį tvenkinį? Juk jie paaugę vis tiek migruoja“, - svarstė aplinkosaugininkas D. Drevinskas.

Kartu su D. Drevinsku Biržų rajono vandens telkinius įžuvino Lietuvos žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyriausiasis specialistas Bronius Daukšys.

Iš korespondentės išgirdęs klausimą, ar galėjo nutikti taip, kad ne visi unguriai pasiekė skelbtus tvenkinius, B. Daukšys atsakė: „Nesąmonė. Yra navigacija pas aplinkosaugininkus, matyti, prie kokio vandens telkinio buvome sustoję. Čia kažkas sugalvojo ir paskleidė. Mes pagal viską neturim kitiems savininkams pranešinėti, nes esame valstybinė įmonė“.

Siūlymai išvengti korupcijos

Redakcijai pavyko gauti 2017 metų Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcijos vertinimo išvadą dėl žuvų įveisimo valstybiniuose vandens telkiniuose darbų organizavimo ir kontrolės.

Joje nurodoma, kad pagal žuvų įveisimo taisykles kontrolę gali vykdyti ir įžuvinimo procese dalyvauti RAAD pareigūnai, vandens telkinio valdytojo, visuomeninių organizacijų ar vietos bendruomenių atstovai.

STT atstovai siūlė įveisiant žuvis daryti skaitmeninį vaizdo įrašą ir užfiksuoti įleidžiamu žuvų į vandens telkinį skaičių bei dalyvaujančius asmenis, įžuvinimo metu naudoti žuvų mailiaus skaičiuotuvą.

Taip pat siūlyta nustatyti detalios informacijos apie įžuvinimą skelbimą Aplinkos ministerijos interneto svetainėje bei nustatyti žuvų įveisimo vietos, laiko ir informacijos paskelbimo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys turėtų realią galimybę dalyvauti įžuvinimo procese.

Pranešti neprivalo?

Aplinkos ministerijos atstovė ryšiams su visuomene Ieva Krikštopaitytė paaiškino, kad pagal įžuvinimo taisykles, Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pietų regiono žuvivaisos skyrius (Laukysta) gegužės 14 dieną pranešė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Biržų regioniniam parkui apie planuojamą įžuvinimą paaugintais unguriais.

Gegužės 16 dieną įžuvinime dalyvavo Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus specialistas kartu su Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiuoju specialistu Daliumi Drevinsku.

Iš viso buvo įžuvinti trys rajono valstybiniai vandens telkiniai ir pasirašytas įžuvinimo aktas. Įžuvinimo akto pasirašymui užtenka 2 žmonių parašų.

Pirmiausia buvo įžuvinamas Ruoliškio vandens telkinys, į jį buvo suleista 3200 paaugintų ungurių, kurie iš viso svėrė 1,06 kg. Antras buvo įžuvinamas Ageniškio vandens tvenkinys, į jį buvo suleista 2 700 ungurių, kurių bendras svoris – 0,92 kg.

Paskutinis buvo žuvinamas Papilio tvenkinys, į jį buvo suleista 8 600 ungurių, kurių bendras svoris 2,93 kg.

Į tvenkinius išleistų žuvų skaičių užtikrina Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pietų regiono žuvivaisos skyrius (Laukysta). Skaičiuotuvo, kuris galėtų suskaičiuoti tokio dydžio (0,33 gr) unguriukus, nėra.

Visi šie žuvinami telkiniai priklauso valstybei, o vieno iš jų – Ageniškio – nedidelė dalis priklauso ir keliems savininkams. Pabrėžiama, kad šie įžuvinimai unguriais buvo atliekami išskirtinai tik valstybiniams vandens telkiniams.

„Įveisiant žuvis gali dalyvauti vandens telkinio valdytojo atstovai, visuomeninių organizacijų ir vietos bendruomenių atstovai. Tačiau pranešti apie tai pagal įžuvinimo tvarką AAD neprivalo. Savivaldybės administracija informuojama tik tais atvejais, kai įžuvinimas atliekamas saugomoje teritorijoje esančiame vandens telkinyje. Taip pat apie įžuvinimą buvo informuoti vietos žiniasklaidos atstovai“, - teigė atstovė spaudai.

Pagal galiojančią tvarką, kitą darbo dieną apie vykusį įžuvinimą buvo informuotos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos ir AAD.

„Taip pat reikėtų pažymėti, kad unguriai t. y. jų lervutės buvo pakrautos 8 val. ryte, o prie pirmojo (Ruoliškio) tvenkinio atvyko tik 15 val. 20 min. Ageniškio vandens tvenkinys buvo žuvinamas 15 val. 53 min. Papilio vandens tvenkinys buvo žuvinamas 16 val. 20 min. Įžuvinant telkinius reikalingas operatyvumas, nes nepakėlusios kelionės atskiros žuvų rūšys žūva. Visi tvenkiniai yra žuvinami laikantis griežtai nustatytos tvarkos“, - teigė I. Krikštopaitytė.

Ar aplinkos ministerija atsižvelgė į Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvadą, jos atstovė nieko neatsakė.

P. S. Kai publikacija buvo paruošta spaudai, redakciją pasiekė papildomas I. Krikštopaitytės atsiųstas pranešimas.

Ji informavo, kad „Šiaurės rytų“ atsiųsta informacija apie įžuvinimą Biržų rajone buvo išsiųsta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) vadovui Vaidui Laikiui ir AAD Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui.

„Įvertinus pirminę gautą informaciją ir siekiant papildomai įvertinti situaciją, šiandien buvo nuspręsta, kad bus atliekamas vidinis tyrimas ir įvertinti pareigūno veiksmai įžuvinant telkinius“, - teigiama pranešime.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"

Rekomenduojami video