Rugsėjį universitetinių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – gatvėse matomas tradicinis reiškinys – smarkiai padidėja spūstys. Specialistai pataria, kurių gatvių vengti, norint nepakliūti į spūstis.   

Vilniuje rugsėjį daugiausia grūsčių susidaro judriausiose gatvėse – Ukmergės g., Geležinio Vilko g., Ozo g., Kalvarijų g., T. Narbuto g., Oslo g., Pilaitės pr., Savanorių pr., Minsko pl., Žirnių g., Liepkalnio g., Laisvės pr. ir Konstitucijos pr.

Tai yra pagrindinės miesto susisiekimo ašys – per parą jas kerta nuo 70 iki 120 tūkst. transporto priemonių.

Gausus studentų būrys prasidėjus mokslo metams užplūs ir Kauną, kuriame, be kolegijų, veikia trys dideli universitetai. Dešimtys tūkstančių besimokančiųjų įsilies į eismą pastaruoju metu intensyviai renovuojamose miesto gatvėse.

Praėjusiais metais didžiausios spūstys buvo Kovo 11-osios, Taikos pr., Šv. Gertrūdos g., Šauklių g. ir Jonavos g. žiedinėse sankryžose, bet pastaruoju metu buvo atlikti jų remonto darbai ir tikimasi, kad spūstys sumažės.

Klaipėdoje daugiausia spūsčių susidarys ties Jakų žiedu, per kurį priemiesčiuose gyvenantys žmonės važiuoja į miestą iš Palangos, Gindulių, Mazūriškių ir kitų prie Klaipėdos besiglaudžiančių gyvenviečių.