Vidaus reikalų sistemoje, kai jai vadovavo su korupcija į Seimą besiveržiantis kovoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo lyderis Saulius Skvernelis, vykę neskaidrūs sandėriai buvusio ministro nedomina. Nežinia, ar domina ir jo paties sugalvota policijos reforma.

Eikit jūs „komisijop“

„Tai ir kreipkitės į Policijos departamentą. Ten yra viešųjų pirkimų tarnyba, kuri rengia sąlygas, vykdo pirkimus ir pan. Pagarbiai, Saulius“, – toks „išsamus“ nepartinio „valstiečio“, ekskomisaro ir eksministro S.Skvernelio komentaras trumpąja žinute atskriejo į žurnalisto mobilųjį telefoną.

Taip jis pakomentavo rugsėjo 28-ąją „Valstiečių laikraščio“ aprašytą skandalingo viešojo pirkimo, kuris įvykdytas S.Skverneliui vadovaujant vidaus reikalų sistemai, istoriją. Priminsime: viešasis pirkimas vyko 2014 m., kai automobilius „Škoda“ pastaruoju metu itin pamėgęs Policijos departamentas išsinuomojo 252 šios markės mašinas 3 metams už 4 mln. eurų. Visų grandžių teismai nustatė, kad konkurso sąlygos buvo nesąžiningos ir diskriminuojančios konkurentus.

Už tai Policijos departamentui skirta 10 tūkst. eurų bauda bei priteista sumokėti 7,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų nesąžiningą konkursą apskundusioms bendrovėms. Šios sumos buvo padengtos iš mokesčių mokėtojų kišenės. Grąžinti per neskaidrų konkursą įsigytų automobilių teismas nenurodė.

Buvęs vidaus reikalų sistemos vadovas S.Skvernelis, kuris dabar skelbiasi kovosiąs su korupcija iki paskutinio kraujo lašo, siūlo visiems besidomintiems šiuo konkursu vaikščioti po komisijų užkaborius. Jis pats dabar kaip niekad užimtas – matuojasi premjero mundurą. Ar jam pasiūti bus skelbiamas viešasis pirkimas – nežinia.

O jei rimtai, S.Skvernelis aiškiai vengia pasisakyti nemalonia jam tema, todėl visi ir siunčiami „komisijop“, nors klausimą dėl tarnybinio patikrinimo ar net ikiteisminio tyrimo dėl automobilių „Škoda“ įsigijimo tikrai turėjo kelti ne komisija. Visa viešojo administravimo bei politinė logika turėtų byloti, kad S.Skverneliui turėtų rūpėti, kodėl ši istorija baigėsi šnipštu. Pasirodo, ne.

Dabar vykdomą policijos reformą dažnai kritikuojantis buvęs policijos generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas tiesiogiai nieko nekaltino, bet pripažino, kad ir policijoje neišvengta problemų dėl viešųjų pirkimų.

„Natūralu, kad atsiranda mėginimų daryti įtaką iš išorės. Kiekvienas pardavėjas nori vienaip ar kitaip prastumti savo prekę. Taip ir prasideda lobizmas. Policija nėra išimtis – juk irgi perkama iš išorės. Tiesa, konkrečių faktų neturiu ir nenoriu konkrečiai nieko komentuoti. Esu linkęs tikėti gėriu, o ne blogiu, ir viliuosi, kad viskas turi eiti į gera. Policijoje taip pat“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė V.Račkauskas.

Nusipirkdavo šlamštą

Buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Lančinskas, dabar dirbantis ES patariamosios misijos Ukrainoje vadovu, policijos automobilių parko formavimo problemas komentavo išsamiau.

„Lietuvos policijos automobilių parkas – tikras „autožvėrynas“: „Škodos“, „Volkswagen“, „Renault“, „Nissan“, „Hyundai“, „Mitsubishi“ ir pan. Patrulinis policijos automobilis yra labai svarbus pareigūno darbo įrankis. Kadangi patrulių ekipažas jame praleidžia 12 valandų, jis turi būti patogus, funkcionalus, patikimas, greitai ir pigiai remontuojamas.

Todėl mažiausia kaina neturi būti pagrindinis veiksnys įsigyjant policijos techniką. Yra daug pavyzdžių, kai pradinė automobilio kaina yra dempinguojama, o vėliau jų priežiūros kaina tampa nepakeliama našta biudžetui. Todėl būtina įvertinti daug įvairių aplinkybių ir pasirinkti ekonomiškai naudingiausią sprendimą“, – „Valstiečių laikraščiui“ kalbėjo K.Lančinskas.

Kaip pavyzdį jis pateikė Norvegijos policiją, kuri pernai pasirinko BMW X5 kaip patrulinį automobilį.

„Lietuvos policininkai nepretenduoja į tokius automobilius, tačiau tikrai nusipelnė patogių, saugių ir patikimų mašinų. Aišku, verslininkai nori parduoti savo produktus ir juos reklamuoja bei gina savo interesus. Tačiau policijos pareigūnai, manau, užtektinai prisibuvo bandomaisiais triušiais. Policija, vadovaudamasi mažiausios kainos kriterijumi, buvo įsigijusi tokių egzotinių automobilių kaip „Santana PS 10“ ar egzotiškiems kraštams skirtų „Suzuki Vitara“. Seniau dirbantys pareigūnai galėtų papasakoti daugybę istorijų apie beveik nešildomą saloną, 3 mėnesius trunkantį atsarginių dalių laukimą ir nevažiuojančių apynaujų automobilių rikiuotę autoūkio patvoryje“, – Policijos departamento pasirinkimų kriterijus vertino K.Lančinskas.

Neparuoštos reformos

Jau ne kartą aprašytos ir S.Skvernelio laikais sukurptos policijos reformos bėdos, pastarosiomis dienomis sudominusios net šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri kitados buvo tvirta eksministro rėmėja. Manytina, kad dėl tokio užnugario minėtos automobilių įsigijimo istorijos buvo tyliai numarintos, nors Jos Ekscelencijos prezidentavimo metu kiti skrisdavo iš postų už kur kas smulkesnes nuodėmes.

Policijos reformą kritikuoja ir buvę sistemos vilkai. Ekskomisaras V.Račkauskas įsitikinęs, kad reforma įstrigusi, tačiau dirbtinai stumiama.

„Jau kelinti metai reformuojami policijos padaliniai tiek departamente, tiek teritoriniuose padaliniuose. Kartais net po kelis kartus per metus pareigūnai sulaukia įspėjimo lapelių dėl atleidimo iš darbo. Neseniai pasitaikė ir tokių atvejų, kad, pasipriešinus profesinėms sąjungoms, tie lapeliai buvo atšaukti, atleidimai sustabdyti. Reforma vykdoma, bet tai daroma neapgalvotai, nepasirengus. Žūtbūt norima kažką padaryti, bet kyla abejonių, ar tikrai žinoma, kokio rezultato siekiama. Šiemet policijos vadovai skelbė, kad bus siekiama pareigūnams pagal jų rangą pakelti algas atitinkamai iki 600, 700, 800 eurų. Taip pat iškeltas tikslas iki 2016 metų pabaigos padidinti patrulių, kurie budėtų gatvėse ir kiemuose, skaičių, atrodo, iki 1 700. Per kelerius metus planuojama pasiekti, kad šalyje būtų 3 000 patrulių. Tikslas neblogas, bet kaip tai bus daroma? Pasirodo, mažinant policijos darbuotojų skaičių. Vykdant reformą per pastaruosius metus prarasta apie tūkstantis darbuotojų. Tai juk žmogiškasis kapitalas: darbuotojų žinios, patirtis, gebėjimai“, – kalbėjo jis.

V.Račkauskas pridūrė, kad įvedama dirbtinė vienodo rango lygiava, bet skirtingos patirties pareigūnams naikinama horizontalios karjeros galimybė, o tai esą kelia įtampą.

Račkauskui teiginys, kad atleidžiami tik biurokratai, atrodo juokingas. „Kas yra biurokratai? Kriminalinė policija nedirba nei vien kabinete, nei vien ne kabinete. Kai žurnalistai rašo straipsnius, jiems irgi reikia būti prie kompiuterio, susikaupti ir panašiai. Taip, kriminalinės policijos darbas nuo 50 iki 90 proc. yra kabinetinis. Juk norint atskleisti nusikaltimą nepakanka gulėti pasalose. Reikia tai daryti analizuojant, dirbant su duomenų bazėmis, tiriant. Vėliau reikia nuvykti į įvykio vietą, pasiimti įtariamąjį ir jį atsivežti į kabinetą. Toks kriminalinės policijos darbas. Lengva ranka mostelėti ir išvaryti kriminalinę policiją į gatves yra mažų mažiausiai keista“, – kalbėjo V.Račkauskas.

15min. nuotr.

Nebus taip, kad visi policininkai dirbs ir kriminalistais, ir patruliais, ir eismo reguliuotojais. „Kai kas nors – policininkas, gydytojas, mokytojas ar žurnalistas – prisistato kaip universalus darbuotojas, tai priverčia nusišypsoti. Prieš 15–16 metų darėme eksperimentą. Buvo bandoma sukurti universalų viešosios policijos patrulį, sujungiant viešosios ir kelių policininko funkcijas. Toks patrulis turėjo gebėti reaguoti į kelių eismo taisyklių pažeidimus, tirti viešosios tvarkos pažeidimus, buitinius konfliktus, ekologinius pažeidimus ir t.t. Net tai pasirodė per sunku. Teko grįžti prie senosios tvarkos: specializuotos kelių policijos ir viešosios policijos, kuri palaiko tvarką gatvėse, vyksta į iškvietimus. Dar yra apylinkių inspektoriai, vykdantys nusikaltimų prevenciją, nepilnamečių reikalų inspektoriai, kuriems reikalinga atskira kompetencija ir specializacija“, – tvirtino buvęs komisaras.

Profsąjungos keikiasi

K.Lančinskas taip pat teigė netikintis formalizuoto proceso sėkme. „Vienas dalykas gali būti vertinamas teigiamai: policijos vadovybės pastangos pakelti pareigūnams darbo užmokestį. Tačiau tai turėtų būti daroma politiniais Vyriausybės sprendimais didinant įstaigų biudžetą, o ne drastiškai mažinant pareigūnų skaičių. Visa kita vertinti dar anksti, nes nėrą ką vertinti“, – teigė jis.

Aptariama reforma, kaip priminė V.Račkauskas, sugalvota ir pradėta, kai dabartinis politinių reitingų lyderis S.Skvernelis tiesiogiai vadovavo sistemai. „Tuo metu jis buvo generalinis komisaras, vėliau ėjo vidaus reikalų ministro pareigas. Neseniai skaičiau, kad policijos reforma nebepatenkintas ir buvęs pareigūnų profsąjungos lyderis Vytautas Bakas, kuris anksčiau ja džiaugėsi. Man atrodo, profsąjungos net dalyvavo tą reformą kuriant. Tiesa, dabartinė profsąjungų vadovybė tvirtina, kad reformą reikia stabdyti“, – stebėjosi pašnekovas.

Stebėtis tikrai yra kuo, nes V.Bakas buvo artimas S.Skverneliui žmogus vidaus reikalų sistemoje, o dabar balotiruojasi (?)su juo viename sąraše ir rinkimų plakatuose pasisako „už kompetenciją ir pokyčius politikoje.“ Nežinia, ar jie bus tokie pat „sėkmingi“ kaip policijoje? Kyla abejonių, ar kova su korupcija nebus palikta pirkimų komisijoms, kaip buvo S.Skvernelio vadovaujamoje sistemoje. Panašu, kad šiandien sistemos prestižą labiau gelbėja nelemtai žuvęs pasieniečių šuo Ramzis, kurio reitingai šiandien turbūt būtų dar aukštesni nei „valstiečių“ pažibos.

Suvaidinta konkurencija

BNS nuotr.

Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė

2010–2015 m. daugiau nei pusė – 52 proc. automobilių viešųjų pirkimų įvyko renkantis iš vieno tiekėjo pasiūlymo, ir beveik visi jie – 96 proc. vertinti remiantis mažiausios kainos kriterijumi, kuris dažnai yra abejotinas.

Automobilių pirkimai sudaro santykinai nedidelę dalį visų viešųjų pirkimų, deja, gana dažnai pirkimai juose imituojami. Siekdami didinti šių pirkimų skaidrumą ir dalyvių konkurenciją, esame parengę automobilių pirkimo rekomendacijas, į kurias turėtų atsižvelgti pirkimų vykdytojai. Daugiausia tokių pirkimų vertinimų mūsų tarnyba pradeda sulaukusi pirkimų dalyvių pretenzijų ar kitos informacijos apie galimus pažeidimus. Pastaruoju nusiskundimų, susijusių su automobilių pirkimais, negauname arba jie pavieniai. Tad didesnį dėmesį skiriame ne konkrečioms organizacijoms, o pirkimų sritims, kurias esame identifikavę kaip keliančias didesnę riziką : informacinių technologijų, statybų, kelių, medicinos, maisto produktų ir maitinimo paslaugų.