Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno vadovaujamoje „krizės komisijoje“ Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vadovas Andrius Želionis pabrėžė, kad 2008-ųjų pabaigoje, kredito reitingų agentūroms sumažinus Lietuvos įvertinimą, mūsų šalis stovėjo ties prarajos riba.

„Tarptautinėje finansų rinkoje Lietuva buvo traktuojama esanti ties bankroto riba (...). Buvome tokioje situacijoje, kurioje Graikija atsidūrė keleriais metais vėliau. Po banko „Lehman Brothers“ griūties rinkos (skolintis. - ELTA) užsidarė, todėl paskutinė galimybė skolintis buvo vidaus rinkoje“, - aiškino A. Želionis.

Ministerijos atstovas pridūrė, kad iš tuo metu Lietuvoje prieinamų 205 mln. litų buvo pasiskolinta 200 mln. litų, todėl vidaus rinka buvo beveik išsemta.

Pasak A. Želionio, Lietuvos nenorą skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atgrasė Latvijos patirtis bei einamųjų lėšų trūkumas. Negana to, krizė mūsų šaliai smogė vos ne iškart po Seimo rinkimų, o galimybės koreguoti biudžetą ir sudarinėti tarptautines sutartis keičiantis pagrindinių institucijų vadovams yra sunkiai įmanomas.

„Mums pinigų reikėjo čia ir šiai dienai, tuo tarpu su TVF derybos trunka ne dieną ir ne dvi. Mes neturėjome prabangos derėtis net mėnesio - sąskaitos buvo visiškai tuščios ir pinigų mums reikėjo čia ir dabar. Tai aiškiai matosi visuose protokoluose“, - aiškino A. Želionis.

Jis paaiškino komisijos nariams, kad 2009-2010 m. Lietuva skolinosi 6 mlrd. eurų, tuo tarpu iš TVF Lietuva galėjo pasiskolinti 1,5 mlrd. eurų, tad tokios paskolos užtekę nebūtų. Tačiau, pasak A. Želionio, Lietuva skolinosi iš kitų tarptautinių institucijų, kaip Europos investicijų bankas (EIB), Šiaurės šalių bankas ir Europos Tarybos vystymo banko.

„Mažai kalbama apie tai, kad žmonės, kurie dirbo krizės metu, dirbo prieš ją, o kai kurie dirba ir dabar. Taip, per krizę jie skolinosi už 9 proc., tačiau pernai skolintasi buvo už mažiau nei 1 proc. Aš didžiuojuosi kiekvienu savo darbuotoju“, - paaiškino A. Želionis.

Ministerijos atstovo teigimu, TVF sąlygos Lietuvai būtų reiškusios dar didesnį sunkmetį. „TVF reikalavimai yra skaudūs - nereikia žiūrėti į Latviją, pažiūrėkite į Graikiją. TVF reikalauja griežtos fiskalinės drausmės. (...) skolinimosi vien iš TVF mums nebūtų pakakę lėšų, net jei jų sąlygos būtų pačios geriausios buvusios“, - sakė ministerijos atstovas.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko S. Jakeliūno vadovaujamame tyrime „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“ lankosi Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius A. Želionis.

„(...) kilo poreikis pasiaiškinti dėl valstybės vardu vykdyto skolinimosi nuo 2008 m. pabaigos iki 2012 metų. Jis (A. Želionis. - ELTA) dalyvavo šiuose procesuose, turi tos informacijos. (...) Galėjo gal kiti žmonės būti, bet vieni yra išvykę, kai kas nebedirba, tai buvo sutarta, kad jis galės atsakyti į tuos klausimus“, - antradienį Eltai sakė S. Jakeliūnas.

ELTA primena, kad komisijoje jau liudijo 2004 m. į Europos Parlamentą išrinkta tuomet Lietuvos liberalų ir centro sąjungai atstovavusi Margarita Starkevičiūtė, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas ir Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius.

Komisija pokalbio ketina kviesti 2008-2012 m. premjero pareigas ėjusį Andrių Kubilių, Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, aptariamu laikotarpiu Centrinio banko vadovybėje dirbusį Audrių Misevičių, buvusius finansų ministrus Rimantą Šadžių ir Ingridą Šimonytę, SEB ir „Swedbank“ ekonomistus Gitaną Nausėdą ir Nerijų Mačiulį, taip pat šių bankų vadovus.