Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Krizės komisijoje“ užsiminta apie politinę bankų įtaką

Dešimtmetį skaičiuojančios finansų krizės priežastis tiriančios Seimo komisijos narys Kęstutis Glaveckas mano, kad finansų sektoriaus politinė įtaka padėjo komerciniams bankams finansų krizės metu patirti mažesnius nuostolius. 

„200 mln. litų sumokėjome per trejus metus taikytą (komerciniams bankams. – ELTA) pelno mokesčio lengvatą. Kuomet mūsų pinigai buvo išsiunčiami. Privatizuojant stambias įmones įgaunama politinė įtaka, kuria po to naudojamasi. Tai čia yra puikus to pavyzdys“, – posėdyje replikavo Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos atstovas K. Glaveckas.

Tuo tarpu komisijai liudijęs krizės laikotarpiu Lietuvos banko (LB) valdyboje dirbęs Audrius Misevičius susirinkusius tikino, kad šalies centrinis bankas atliko savo pareigas.

Tyrimo iniciatoriui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkui Stasiui Jakeliūnui spaudžiant A. Misevičių pripažinti, kad LB valdyba nesvarstė priemonių sustabdyti lėšų pasitraukimą iš Lietuvos, buvęs centrinio banko valdybos narys patikino BFK pirmininką, kad šio įvardijamos priemonės nebūtinai būtų davusios norimų rezultatų.

Pasak A. Misevičiaus, kapitalo pakankamumo rodikliai buvo reguliuojami, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) praktiką. Tuo tarpu siekis padidinti šį rodiklį nebūtinai būtų davęs norimų rezultatų.

„Svarstytos buvo visos priemonės, tačiau būtent šita priemonė, kiek pamenu, nebuvo traktuojama kaip reali. Tai, kad likvidumas bus didesnis, nereiškia, jog kreditavimo lygis būtų aukštesnis. Todėl reikėtų viską vertinti su informacija, kuri buvo žinoma būtent tuo metu“, – sakė A. Misevičius.

Paklaustas apie komercinių bankų priežiūrą, buvęs centrinio banko valdybos narys neabejojo, kad ji buvo vykdoma tinkamai, o tai, esą patvirtina Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atlikti vertinimai, kur konstatuojama, kad savo funkcijas LB atliko teisingai.

Tuo tarpu S. Jakeliūno argumentai neįtikino – Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos narys klausė A. Misevičiaus, kodėl LB 2011 m. priimtų Atsakingo skolinimosi nuostatų neįvedę anksčiau.

„Atsakingo skolinimo nuostatai gimė Lietuvos banke, tačiau tai ne priežiūros dalykas, o finansinio stabilumo dalykas. Mano darbas buvo žiūrėti prisiimamas rizikas, nes bankai žaidžia indėlininkų pinigais. Atsakingo skolinimosi taisyklės gimė kaip rekomendacijos komerciniams bankams iš LB, nes nurodinėti galimybės centrinis bankas imperatyviai neturi“, – sakė A. Misevičius.

Kas buvo už finansinį stabilumą 2005–2007 m., LB valdybos narys atsakyti negalėjo ir teigė, kad visi valdybos nariai domisi svarbiausiais šalies ekonomikai reikalais, todėl nereikėtų kaltinti vieno konkretaus nario.

ELTA primena, kad trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nario Stasio Jakeliūno vadovaujamame tyrime dėl prieš dešimtmetį praūžusios finansų krizės priežasčių lankosi buvęs ilgametis Lietuvos banko (LB) valdybos narys Audrius Misevičius.

2004–2013 m. centrinio šalies banko valdyboje dirbęs A. Misevičius šiuo metu eina valstybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui vadovaujantis „valstiečių“ frakcijos narys S. Jakeliūnas Eltai sakė buvusį centrinio banko valdybos narį kviečiantis, nes šiam teko prižiūrėti komercinius bankus.

„Remiantis 2010 m. Švedijos parlamente vykusių klausymų metu pateiktais duomenimis, kuriuos mes nagrinėjome ir analizavome, ten dar giliau ir detaliau buvo įvertina, kad bankų priežiūra tiek pačioje Švedijoje, tiek Baltijos šalyse buvo nepakankama“, – antradienį tikino parlamentaras.

A. Misevičiaus bus prašoma papasakoti, ar LB valdyba svarstė griežčiau reguliuoti Lietuvos kreditavimo rinką anksčiau nei 2011 m., kuomet buvo priimti rinką akyliau sergintys teisės aktai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narį taip pat domina ir buvusio aukšto centrinio banko pareigūno nuomonė apie valstybės skolinimąsi užsienio valiuta. Pasak Biudžeto ir finansų komiteto vadovo, Švedijoje pateikta medžiaga rodo, kad tokie sprendimai buvo pakankamai rizikingi.

„Turime informacijos iš 2012 m. „Snoro“ banko tyrimo, kad dar 2009 m. šio banko situacija buvo labai sudėtinga, kalbėsime, ar tie sprendimai nebuvo pavėluoti ir ar gal nereikėjo tų sprendimų anksčiau priimti“, – sakė tyrimo iniciatorius.

Parlamentinio tyrimo „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“ nariams savo poziciją jau išsakė buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Andrius Želionis, 2004 m. į Europos Parlamentą išrinkta, tuomet Lietuvos liberalų ir centro sąjungai atstovavusi Margarita Starkevičiūtė, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas ir Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius.

Pokalbiui taip pat ketinama kviesti 2008–2012 m. premjero pareigas ėjusį Andrių Kubilių, Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę, SEB ir „Swedbank“ ekonomistus Gitaną Nausėdą ir Nerijų Mačiulį bei šių bankų vadovus.

 

Rekomenduojami video