Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kri­ti­nės būk­lės me­lio­ra­ci­jos sta­ti­niai Aly­taus ra­jo­ne: ri­zi­kuo­ja ne tik ūki­nin­kai

Ne­me­lio­ruo­tuo­se že­mės plo­tuo­se der­lin­gu­mas – 15–30 proc. ma­žes­nis, vals­ty­bei nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čių me­lio­ra­ci­jos įren­gi­nių nu­si­dė­vė­ji­mas sie­kia dau­giau kaip 75 proc. ir kas­met di­dė­ja. Iš 2,5 mln. ha nu­sau­sin­tų že­mių ūkio naud­me­nų apie 2 mln. ha dre­na­žo yra kri­ti­nės pa­dė­ties.

Spe­cia­lis­tai prog­no­zuo­ja, kad pri­klau­so­mai nuo kli­ma­ti­nių są­ly­gų ir že­mės ūkio pro­duk­ci­jos kai­nų, per ar­ti­miau­sių 20 me­tų lai­ko­tar­pį pra­ra­di­mai dėl prastų melioracijos įrenginių su­da­ry­tų nuo 4,3 iki 8,4 mlrd. Eur už ne­gau­tą že­mės ūkio pro­duk­ci­ją.

Jei ir to­liau vals­ty­bė ne­skirs pa­kan­ka­mai lė­šų me­lio­ra­ci­jos įren­gi­niams, ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je įvyk­tų vi­suo­ti­nė šių sta­ti­nių griū­tis, di­de­lė da­lis lau­kų, so­dy­bų at­si­dur­tų po van­de­niu. Šie­met dėl itin pras­tos me­lio­ra­ci­jos įren­gi­nių būk­lės bu­vo už­lie­tos so­dy­bos Aukš­tai­ti­jo­je, Že­mai­ti­jo­je. Su­pran­ta­ma, jei ne­bus tai­so­mi me­lio­ra­ci­jos grio­viai, to­kie vaiz­dai bus daž­nes­ni. Ko­kia si­tu­a­ci­ja yra Aly­taus ra­jo­ne? 

„De­ja, Aly­taus ra­jo­ne si­tu­a­ci­ja yra pa­na­ši kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je – mū­sų kraš­to vi­dur­kis, t. y.  me­lio­ra­ci­jos in­ži­ne­ri­nių sta­ti­nių nu­si­dė­vė­ji­mas, sie­kia apie 76 proc. ir, kaip ne­bū­tų gai­la, kas­met di­dė­ja, tik­rai yra ne­ma­žai kri­ti­nės būk­lės me­lio­ra­ci­jos sta­ti­nių“, – sa­kė Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės administracijos Že­mės ūkio sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Min­dau­gas Pet­ri­kas

Pa­sak jo, ava­ri­nės būk­lės dre­na­žo vamz­dy­no re­mon­tui yra ski­ria­mos lė­šos iš vals­ty­bės biu­dže­to, šiek tiek dre­na­žo tin­klo re­mon­tuo­ja­si pa­tys že­mės nau­do­to­jai, ta­čiau pa­gal esa­mą po­rei­kį šios lė­šos ir dar­bų ap­im­tys yra stip­riai per ma­žos. 

– Min­dau­gai, kiek Aly­taus kraš­te yra ma­žo dia­met­ro me­lio­ra­ci­jos sis­te­mų, ku­rios jau itin nu­si­dė­vė­ju­sios, ta­čiau šie įren­gi­mai pri­klau­so ne vals­ty­bei, o pri­va­tiems že­mių sa­vi­nin­kams? Kaip jiems pa­dė­ti?

– Iš 23,3 tūkst. km dre­na­žo tin­klo, ma­žo dia­met­ro, t. y. vamz­dy­nas ma­žes­nis nei 12,5 cm dia­met­ro, yra 21,7 tūkst. km. Jų nu­si­dė­vė­ji­mas sie­kia apie 69 proc. 
Vals­ty­bės biu­dže­to lė­šos ski­ria­mos tik vals­ty­bei nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­tiems me­lio­ra­ci­jos sta­ti­niams.

Ma­žo dia­met­ro me­lio­ra­ci­jos sta­ti­nių vamz­dy­nus yra ga­li­my­bė re­konst­ruo­ti su­kū­rus aso­cia­ci­jas ir pa­si­nau­do­jus ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šo­mis pa­gal Lie­tu­vos že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros 2023–2027 me­tų stra­te­gi­nio pla­no in­ves­ti­ci­nę prie­mo­nę „In­ves­ti­ci­jos į me­lio­ra­ci­jos sis­te­mas“.

Mak­si­ma­li pa­ra­mos su­ma yra 300 tūkst. Eur, ta­čiau ši prie­mo­nė nė­ra po­pu­lia­ri tarp že­mių nau­do­to­jų, nes pa­ra­mos in­ten­sy­vu­mas sie­kia 65 proc., ne­ma­žai rei­kia pri­dė­ti sa­vų lė­šų.

– Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja tei­gia, kad lė­šų po­rei­kis vals­ty­bei nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­tiems ir tik blo­gos būk­lės me­lio­ra­ci­jos in­ži­ne­ri­niams sta­ti­niams re­konst­ruo­ti yra 1,163 mlrd. Eur. Ko­kią pa­ra­mą iš vals­ty­bės gau­na Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, kiek ji pa­ti kas­met ski­ria tam lė­šų?

– Aly­taus ra­jo­ne yra 41,3 tūkst. ha dre­na­žu nu­sau­sin­tos že­mės. Šiam plo­tui sau­sin­ti įreng­ta 23,3 tūkst. km dre­na­žo li­ni­jų, iš­kas­ta 908 km ma­gist­ra­li­nių grio­vių, juo­se pa­sta­ty­ta 15 til­tų ir 1008 van­dens pra­lai­dos. Ra­jo­ne yra 3 sau­si­ni­mo siur­bli­nės ir 2 tven­ki­niai, už­iman­tys 84,5 ha plo­tą.

2024 me­tams Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei yra skir­ta 190,3 tūkst. Eur vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų me­lio­ra­ci­jai. Šios lė­šos yra nau­do­ja­mos me­lio­ra­ci­jos sta­ti­nių ava­ri­nių ge­di­mų ša­li­ni­mui, pol­de­rių eks­plo­a­ta­ci­jai, me­lio­ra­ci­jos sta­ti­nių prie­žiū­rai (me­lio­ra­ci­jos grio­vių šlai­tų šie­na­vi­mo dar­bams), pro­jek­ta­vi­mui, pro­jek­tų eks­per­ti­zėms, me­lio­ra­ci­jos kom­piu­te­ri­nės ap­skai­tos duo­me­nų pa­lai­ky­mui.

Taip pat bus vyk­do­mas me­lio­ra­ci­jos grio­vių ir juo­se esan­čių sta­ti­nių re­mon­to pro­jek­tas Mi­ka­la­vo ka­dast­ri­nė­je vie­to­vė­je, bus su­re­mon­tuo­ta 4,5 km ma­gist­ra­li­nių me­lio­ra­ci­jos grio­vių.

2024 me­tais taip pat yra skir­ta 100 tūkst. Eur sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šų, už jas bus vyk­do­mas me­lio­ra­ci­jos grio­vių ir juo­se esan­čių sta­ti­nių re­mon­to pro­jek­tas Mi­ros­la­vo ka­dast­ri­nė­je vie­to­vė­je, bus su­re­mon­tuo­ta 6,5 km ma­gist­ra­li­nių me­lio­ra­ci­jos grio­vių. Dar yra vyk­do­mi du me­lio­ra­ci­jos grio­vių ir juo­se esan­čių sta­ti­nių re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tai, iš da­lies fi­nan­suo­ja­mi ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šo­mis Ūd­ri­jos, Po­ce­lo­nių ir Kan­čė­nų ka­dast­ri­nė­se vie­to­vė­se, bus re­konst­ruo­ta ben­drai 41,2 km ma­gist­ra­li­nių me­lio­ra­ci­jos grio­vių. 

Taip pat šių metų ba­lan­džio mėnesį Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­tei­kė pa­raiš­ką pa­gal Lie­tu­vos že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros 2023–2027 me­tų stra­te­gi­nio pla­no in­ves­ti­ci­nę prie­mo­nę „In­ves­ti­ci­jos į me­lio­ra­ci­jos sis­te­mas“ ir pla­nuo­ja­mas vyk­dy­ti me­lio­ra­ci­jos grio­vių ir juo­se esan­čių sta­ti­nių re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas Ei­čiū­nų, Ger­vė­nų ir Mi­ka­la­vo ka­dast­ri­nė­se vie­to­vė­se. Numatoma re­konst­ruo­ti 22,2 km ma­gist­ra­li­nių me­lio­ra­ci­jos grio­vių.

Lie­tu­va yra tarp dau­giau­sia me­lio­ruo­tų že­mių tu­rin­čių vals­ty­bių. Pa­vyz­džiui, 2017 m. dėl il­ga­lai­kio lie­taus ap­sem­ti ir ne­įva­žiuo­ja­mi plo­tai su­da­rė dau­giau kaip 140 tūkst. ha. Ūki­nin­kai pa­ty­rė apie 167 mln. Eur nuos­to­lių dėl ne­nuim­to der­liaus ir žu­vu­sių ap­sė­tų lau­kų.

Blo­ga me­lio­ra­ci­jos in­ži­ne­ri­nių sta­ti­nių būk­lė itin ma­ži­na Lie­tu­vos ūkių kon­ku­ren­cin­gu­mą, ša­ly­je tu­ri­mų me­lio­ra­ci­jos in­ži­ne­ri­nių sta­ti­nių ba­lan­si­nė ver­tė sie­kia 2,283 mlrd. Eur.

Val­džia vis daž­niau kal­ba apie Me­lio­ra­ci­jos fon­dą, ta­čiau ir čia op­ti­miz­mo ma­žai. Lie­tu­vo­je blo­gos būk­lės me­lio­ra­ci­jos in­ži­ne­ri­niai sta­ti­niai, ku­riems rei­ka­lin­gos in­ves­ti­ci­jos, su­da­ro:
* Rinktuvai nuo 125 mm iki 300 mm skersmens – 32,43 proc. arba 22 880,62 km, reikalingos investicijos – 618,40 mln. Eur; 
* Rinktuvai daugiau kaip 300 mm skersmens – 35,02 proc. arba 603,44 km, reikalingos investicijos – 32,96 mln. Eur; 
* Grioviai – 38,20 proc. arba 19 390,02 km, reikalingos investicijos – 239,55 mln. Eur; 
* Pralaidos – 31,45 proc. arba 18 066 vnt., reikalingos investicijos – 189,85 mln. Eur; 
* Tiltai – 44,74 proc. arba 646 vnt., reikalingos investicijos – 40,31 mln. Eur; 
* Tvenkinių HTS – 35,88 proc. arba 128 vnt., reikalingos investicijos – 17,50 mln. Eur; 
* Pylimai – 30,26 proc. arba 128,05 km, reikalingos investicijos – 12,64 mln. Eur; 
* Reguliatoriai – 35,94 proc. arba 620 vnt., reikalingos investicijos – 6,68 mln. Eur; 
* Sausinimo siurblinės – 19,32 proc. arba 17 vnt., reikalingos investicijos – 4,07 mln. Eur;
* Kiti statiniai – 32,30 proc. arba 167 vnt., reikalingos investicijos – 1,17 mln. Eur.

Rekomenduojami video