Nemelioruotuose žemės plotuose derlingumas – 15–30 proc. mažesnis, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos įrenginių nusidėvėjimas siekia daugiau kaip 75 proc. ir kasmet didėja. Iš 2,5 mln. ha nusausintų žemių ūkio naudmenų apie 2 mln. ha drenažo yra kritinės padėties.
Specialistai prognozuoja, kad priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir žemės ūkio produkcijos kainų, per artimiausių 20 metų laikotarpį praradimai dėl prastų melioracijos įrenginių sudarytų nuo 4,3 iki 8,4 mlrd. Eur už negautą žemės ūkio produkciją.
Jei ir toliau valstybė neskirs pakankamai lėšų melioracijos įrenginiams, netolimoje ateityje įvyktų visuotinė šių statinių griūtis, didelė dalis laukų, sodybų atsidurtų po vandeniu. Šiemet dėl itin prastos melioracijos įrenginių būklės buvo užlietos sodybos Aukštaitijoje, Žemaitijoje. Suprantama, jei nebus taisomi melioracijos grioviai, tokie vaizdai bus dažnesni. Kokia situacija yra Alytaus rajone?
„Deja, Alytaus rajone situacija yra panaši kaip ir visoje Lietuvoje – mūsų krašto vidurkis, t. y. melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas, siekia apie 76 proc. ir, kaip nebūtų gaila, kasmet didėja, tikrai yra nemažai kritinės būklės melioracijos statinių“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Petrikas.
Pasak jo, avarinės būklės drenažo vamzdyno remontui yra skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto, šiek tiek drenažo tinklo remontuojasi patys žemės naudotojai, tačiau pagal esamą poreikį šios lėšos ir darbų apimtys yra stipriai per mažos.
– Mindaugai, kiek Alytaus krašte yra mažo diametro melioracijos sistemų, kurios jau itin nusidėvėjusios, tačiau šie įrengimai priklauso ne valstybei, o privatiems žemių savininkams? Kaip jiems padėti?
– Iš 23,3
tūkst. km drenažo tinklo, mažo diametro, t. y. vamzdynas
mažesnis nei 12,5 cm diametro, yra 21,7 tūkst. km. Jų
nusidėvėjimas siekia apie 69 proc.
Valstybės biudžeto lėšos skiriamos tik valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams.
Mažo diametro melioracijos statinių vamzdynus yra galimybė rekonstruoti sukūrus asociacijas ir pasinaudojus ES struktūrinių fondų lėšomis pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano investicinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“.
Maksimali paramos suma yra 300 tūkst. Eur, tačiau ši priemonė nėra populiari tarp žemių naudotojų, nes paramos intensyvumas siekia 65 proc., nemažai reikia pridėti savų lėšų.
– Žemės ūkio ministerija teigia, kad lėšų poreikis valstybei nuosavybės teise priklausantiems ir tik blogos būklės melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti yra 1,163 mlrd. Eur. Kokią paramą iš valstybės gauna Alytaus rajono savivaldybė, kiek ji pati kasmet skiria tam lėšų?
– Alytaus rajone yra 41,3 tūkst. ha drenažu nusausintos žemės. Šiam plotui sausinti įrengta 23,3 tūkst. km drenažo linijų, iškasta 908 km magistralinių griovių, juose pastatyta 15 tiltų ir 1008 vandens pralaidos. Rajone yra 3 sausinimo siurblinės ir 2 tvenkiniai, užimantys 84,5 ha plotą.
2024 metams Alytaus rajono savivaldybei yra skirta 190,3 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų melioracijai. Šios lėšos yra naudojamos melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimui, polderių eksploatacijai, melioracijos statinių priežiūrai (melioracijos griovių šlaitų šienavimo darbams), projektavimui, projektų ekspertizėms, melioracijos kompiuterinės apskaitos duomenų palaikymui.
Taip pat bus vykdomas melioracijos griovių ir juose esančių statinių remonto projektas Mikalavo kadastrinėje vietovėje, bus suremontuota 4,5 km magistralinių melioracijos griovių.
2024 metais taip pat yra skirta 100 tūkst. Eur savivaldybės biudžeto lėšų, už jas bus vykdomas melioracijos griovių ir juose esančių statinių remonto projektas Miroslavo kadastrinėje vietovėje, bus suremontuota 6,5 km magistralinių melioracijos griovių. Dar yra vykdomi du melioracijos griovių ir juose esančių statinių rekonstrukcijos projektai, iš dalies finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis Ūdrijos, Pocelonių ir Kančėnų kadastrinėse vietovėse, bus rekonstruota bendrai 41,2 km magistralinių melioracijos griovių.
Taip pat šių metų balandžio mėnesį Alytaus rajono savivaldybės administracija pateikė paraišką pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano investicinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ ir planuojamas vykdyti melioracijos griovių ir juose esančių statinių rekonstrukcijos projektas Eičiūnų, Gervėnų ir Mikalavo kadastrinėse vietovėse. Numatoma rekonstruoti 22,2 km magistralinių melioracijos griovių.
Lietuva yra
tarp daugiausia melioruotų žemių turinčių valstybių.
Pavyzdžiui, 2017 m. dėl ilgalaikio lietaus apsemti ir
neįvažiuojami plotai sudarė daugiau kaip 140 tūkst. ha.
Ūkininkai patyrė apie 167 mln. Eur nuostolių dėl nenuimto
derliaus ir žuvusių apsėtų laukų.
Bloga
melioracijos inžinerinių statinių būklė itin mažina
Lietuvos ūkių konkurencingumą, šalyje turimų melioracijos
inžinerinių statinių balansinė vertė siekia 2,283 mlrd. Eur.
Valdžia
vis dažniau kalba apie Melioracijos fondą, tačiau ir čia
optimizmo mažai. Lietuvoje blogos būklės melioracijos
inžineriniai statiniai, kuriems reikalingos investicijos,
sudaro:
* Rinktuvai nuo 125 mm iki 300 mm skersmens – 32,43 proc. arba 22 880,62 km, reikalingos investicijos – 618,40 mln. Eur;
* Rinktuvai daugiau kaip 300 mm skersmens – 35,02 proc. arba 603,44 km, reikalingos investicijos – 32,96 mln. Eur;
* Grioviai – 38,20 proc. arba 19 390,02 km, reikalingos investicijos – 239,55 mln. Eur;
* Pralaidos – 31,45 proc. arba 18 066 vnt., reikalingos investicijos – 189,85 mln. Eur;
* Tiltai – 44,74 proc. arba 646 vnt., reikalingos investicijos – 40,31 mln. Eur;
* Tvenkinių HTS – 35,88 proc. arba 128 vnt., reikalingos investicijos – 17,50 mln. Eur;
* Pylimai – 30,26 proc. arba 128,05 km, reikalingos investicijos – 12,64 mln. Eur;
* Reguliatoriai – 35,94 proc. arba 620 vnt., reikalingos investicijos – 6,68 mln. Eur;
* Sausinimo siurblinės – 19,32 proc. arba 17 vnt., reikalingos investicijos – 4,07 mln. Eur;
* Kiti statiniai – 32,30 proc. arba 167 vnt., reikalingos investicijos – 1,17 mln. Eur.