Ne­me­lio­ruo­tuo­se že­mės plo­tuo­se der­lin­gu­mas – 15–30 proc. ma­žes­nis, vals­ty­bei nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čių me­lio­ra­ci­jos įren­gi­nių nu­si­dė­vė­ji­mas sie­kia dau­giau kaip 75 proc. ir kas­met di­dė­ja. Iš 2,5 mln. ha nu­sau­sin­tų že­mių ūkio naud­me­nų apie 2 mln. ha dre­na­žo yra kri­ti­nės pa­dė­ties.

Spe­cia­lis­tai prog­no­zuo­ja, kad pri­klau­so­mai nuo kli­ma­ti­nių są­ly­gų ir že­mės ūkio pro­duk­ci­jos kai­nų, per ar­ti­miau­sių 20 me­tų lai­ko­tar­pį pra­ra­di­mai dėl prastų melioracijos įrenginių su­da­ry­tų nuo 4,3 iki 8,4 mlrd. Eur už ne­gau­tą že­mės ūkio pro­duk­ci­ją.

Jei ir to­liau vals­ty­bė ne­skirs pa­kan­ka­mai lė­šų me­lio­ra­ci­jos įren­gi­niams, ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je įvyk­tų vi­suo­ti­nė šių sta­ti­nių griū­tis, di­de­lė da­lis lau­kų, so­dy­bų at­si­dur­tų po van­de­niu. Šie­met dėl itin pras­tos me­lio­ra­ci­jos įren­gi­nių būk­lės bu­vo už­lie­tos so­dy­bos Aukš­tai­ti­jo­je, Že­mai­ti­jo­je. Su­pran­ta­ma, jei ne­bus tai­so­mi me­lio­ra­ci­jos grio­viai, to­kie vaiz­dai bus daž­nes­ni. Ko­kia si­tu­a­ci­ja yra Aly­taus ra­jo­ne? 

„De­ja, Aly­taus ra­jo­ne si­tu­a­ci­ja yra pa­na­ši kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je – mū­sų kraš­to vi­dur­kis, t. y.  me­lio­ra­ci­jos in­ži­ne­ri­nių sta­ti­nių nu­si­dė­vė­ji­mas, sie­kia apie 76 proc. ir, kaip ne­bū­tų gai­la, kas­met di­dė­ja, tik­rai yra ne­ma­žai kri­ti­nės būk­lės me­lio­ra­ci­jos sta­ti­nių“, – sa­kė Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės administracijos Že­mės ūkio sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Min­dau­gas Pet­ri­kas. 

Pa­sak jo, ava­ri­nės būk­lės dre­na­žo vamz­dy­no re­mon­tui yra ski­ria­mos lė­šos iš vals­ty­bės biu­dže­to, šiek tiek dre­na­žo tin­klo re­mon­tuo­ja­si pa­tys že­mės nau­do­to­jai, ta­čiau pa­gal esa­mą po­rei­kį šios lė­šos ir dar­bų ap­im­tys yra stip­riai per ma­žos. 

– Min­dau­gai, kiek Aly­taus kraš­te yra ma­žo dia­met­ro me­lio­ra­ci­jos sis­te­mų, ku­rios jau itin nu­si­dė­vė­ju­sios, ta­čiau šie įren­gi­mai pri­klau­so ne vals­ty­bei, o pri­va­tiems že­mių sa­vi­nin­kams? Kaip jiems pa­dė­ti?

– Iš 23,3 tūkst. km dre­na­žo tin­klo, ma­žo dia­met­ro, t. y. vamz­dy­nas ma­žes­nis nei 12,5 cm dia­met­ro, yra 21,7 tūkst. km. Jų nu­si­dė­vė­ji­mas sie­kia apie 69 proc. 
Vals­ty­bės biu­dže­to lė­šos ski­ria­mos tik vals­ty­bei nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­tiems me­lio­ra­ci­jos sta­ti­niams.

Ma­žo dia­met­ro me­lio­ra­ci­jos sta­ti­nių vamz­dy­nus yra ga­li­my­bė re­konst­ruo­ti su­kū­rus aso­cia­ci­jas ir pa­si­nau­do­jus ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šo­mis pa­gal Lie­tu­vos že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros 2023–2027 me­tų stra­te­gi­nio pla­no in­ves­ti­ci­nę prie­mo­nę „In­ves­ti­ci­jos į me­lio­ra­ci­jos sis­te­mas“.

Mak­si­ma­li pa­ra­mos su­ma yra 300 tūkst. Eur, ta­čiau ši prie­mo­nė nė­ra po­pu­lia­ri tarp že­mių nau­do­to­jų, nes pa­ra­mos in­ten­sy­vu­mas sie­kia 65 proc., ne­ma­žai rei­kia pri­dė­ti sa­vų lė­šų.

– Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja tei­gia, kad lė­šų po­rei­kis vals­ty­bei nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­tiems ir tik blo­gos būk­lės me­lio­ra­ci­jos in­ži­ne­ri­niams sta­ti­niams re­konst­ruo­ti yra 1,163 mlrd. Eur. Ko­kią pa­ra­mą iš vals­ty­bės gau­na Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, kiek ji pa­ti kas­met ski­ria tam lė­šų?

– Aly­taus ra­jo­ne yra 41,3 tūkst. ha dre­na­žu nu­sau­sin­tos že­mės. Šiam plo­tui sau­sin­ti įreng­ta 23,3 tūkst. km dre­na­žo li­ni­jų, iš­kas­ta 908 km ma­gist­ra­li­nių grio­vių, juo­se pa­sta­ty­ta 15 til­tų ir 1008 van­dens pra­lai­dos. Ra­jo­ne yra 3 sau­si­ni­mo siur­bli­nės ir 2 tven­ki­niai, už­iman­tys 84,5 ha plo­tą.

2024 me­tams Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei yra skir­ta 190,3 tūkst. Eur vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų me­lio­ra­ci­jai. Šios lė­šos yra nau­do­ja­mos me­lio­ra­ci­jos sta­ti­nių ava­ri­nių ge­di­mų ša­li­ni­mui, pol­de­rių eks­plo­a­ta­ci­jai, me­lio­ra­ci­jos sta­ti­nių prie­žiū­rai (me­lio­ra­ci­jos grio­vių šlai­tų šie­na­vi­mo dar­bams), pro­jek­ta­vi­mui, pro­jek­tų eks­per­ti­zėms, me­lio­ra­ci­jos kom­piu­te­ri­nės ap­skai­tos duo­me­nų pa­lai­ky­mui.

Taip pat bus vyk­do­mas me­lio­ra­ci­jos grio­vių ir juo­se esan­čių sta­ti­nių re­mon­to pro­jek­tas Mi­ka­la­vo ka­dast­ri­nė­je vie­to­vė­je, bus su­re­mon­tuo­ta 4,5 km ma­gist­ra­li­nių me­lio­ra­ci­jos grio­vių.

2024 me­tais taip pat yra skir­ta 100 tūkst. Eur sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šų, už jas bus vyk­do­mas me­lio­ra­ci­jos grio­vių ir juo­se esan­čių sta­ti­nių re­mon­to pro­jek­tas Mi­ros­la­vo ka­dast­ri­nė­je vie­to­vė­je, bus su­re­mon­tuo­ta 6,5 km ma­gist­ra­li­nių me­lio­ra­ci­jos grio­vių. Dar yra vyk­do­mi du me­lio­ra­ci­jos grio­vių ir juo­se esan­čių sta­ti­nių re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tai, iš da­lies fi­nan­suo­ja­mi ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šo­mis Ūd­ri­jos, Po­ce­lo­nių ir Kan­čė­nų ka­dast­ri­nė­se vie­to­vė­se, bus re­konst­ruo­ta ben­drai 41,2 km ma­gist­ra­li­nių me­lio­ra­ci­jos grio­vių. 

Taip pat šių metų ba­lan­džio mėnesį Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­tei­kė pa­raiš­ką pa­gal Lie­tu­vos že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros 2023–2027 me­tų stra­te­gi­nio pla­no in­ves­ti­ci­nę prie­mo­nę „In­ves­ti­ci­jos į me­lio­ra­ci­jos sis­te­mas“ ir pla­nuo­ja­mas vyk­dy­ti me­lio­ra­ci­jos grio­vių ir juo­se esan­čių sta­ti­nių re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas Ei­čiū­nų, Ger­vė­nų ir Mi­ka­la­vo ka­dast­ri­nė­se vie­to­vė­se. Numatoma re­konst­ruo­ti 22,2 km ma­gist­ra­li­nių me­lio­ra­ci­jos grio­vių.

Lie­tu­va yra tarp dau­giau­sia me­lio­ruo­tų že­mių tu­rin­čių vals­ty­bių. Pa­vyz­džiui, 2017 m. dėl il­ga­lai­kio lie­taus ap­sem­ti ir ne­įva­žiuo­ja­mi plo­tai su­da­rė dau­giau kaip 140 tūkst. ha. Ūki­nin­kai pa­ty­rė apie 167 mln. Eur nuos­to­lių dėl ne­nuim­to der­liaus ir žu­vu­sių ap­sė­tų lau­kų.

Blo­ga me­lio­ra­ci­jos in­ži­ne­ri­nių sta­ti­nių būk­lė itin ma­ži­na Lie­tu­vos ūkių kon­ku­ren­cin­gu­mą, ša­ly­je tu­ri­mų me­lio­ra­ci­jos in­ži­ne­ri­nių sta­ti­nių ba­lan­si­nė ver­tė sie­kia 2,283 mlrd. Eur.

Val­džia vis daž­niau kal­ba apie Me­lio­ra­ci­jos fon­dą, ta­čiau ir čia op­ti­miz­mo ma­žai. Lie­tu­vo­je blo­gos būk­lės me­lio­ra­ci­jos in­ži­ne­ri­niai sta­ti­niai, ku­riems rei­ka­lin­gos in­ves­ti­ci­jos, su­da­ro:
* Rinktuvai nuo 125 mm iki 300 mm skersmens – 32,43 proc. arba 22 880,62 km, reikalingos investicijos – 618,40 mln. Eur; 
* Rinktuvai daugiau kaip 300 mm skersmens – 35,02 proc. arba 603,44 km, reikalingos investicijos – 32,96 mln. Eur; 
* Grioviai – 38,20 proc. arba 19 390,02 km, reikalingos investicijos – 239,55 mln. Eur; 
* Pralaidos – 31,45 proc. arba 18 066 vnt., reikalingos investicijos – 189,85 mln. Eur; 
* Tiltai – 44,74 proc. arba 646 vnt., reikalingos investicijos – 40,31 mln. Eur; 
* Tvenkinių HTS – 35,88 proc. arba 128 vnt., reikalingos investicijos – 17,50 mln. Eur; 
* Pylimai – 30,26 proc. arba 128,05 km, reikalingos investicijos – 12,64 mln. Eur; 
* Reguliatoriai – 35,94 proc. arba 620 vnt., reikalingos investicijos – 6,68 mln. Eur; 
* Sausinimo siurblinės – 19,32 proc. arba 17 vnt., reikalingos investicijos – 4,07 mln. Eur;
* Kiti statiniai – 32,30 proc. arba 167 vnt., reikalingos investicijos – 1,17 mln. Eur.