Seime nuaidėję kovos su korupcija trimitai paskelbė naujos atakos pradžią: paremti Norvegijos ir Lietuvos pinigais, į kovą už Lietuvos savivaldybių skaidrumą stojo Lietuvos pramonininkų atstovai. Kovos su korupcija fronte vėl nieko naujo.

Priminė vergo sindromą

Lietuvos pramonininkų konfederacija – solidi organizacija, todėl, suprantama, savo konferencijai „Korupcijos prevencija Lietuvoje. Patirtys, priemonės, iniciatyvos. Ar galime pritaikyti Norvegijos patirtį Lietuvoje?“ pasirinko ir solidžią vietą – Konstitucijos salę Seime, ir solidžius svečius, sutikusius tarti svarų žodį konferencijos dalyviams, susirinkusiems pasvarstyti, kaip būtų galima kuo efektyviau rauti su šaknimis korupcijos piktžoles pačiame žemiausiame krašto valdžios lygmenyje – vietos savivaldoje. Tai, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ėmėsi tokios antikorupcinės iniciatyvos, neturėtų stebinti: LPK atstovų teigimu, būtent verslas yra labiausiai suinteresuotas mažinti korupciją, nes dėl to stiprėja pasitikėjimas, skatinama sąžininga konkurencija, sudaromos sąlygos valstybei tapti turtingesnei. „LPK visada stengiasi sakyti tiesą, kad ir kokia ji kartais būtų nepatogi arba kam nors nepriimtina“, – ne be patoso pareiškė konferencijos dalyvius ir projekto partnerius pasveikinęs LPK viceprezidentas Arūnas Laurinaitis.

Negalėtume nesutikti, kad kalbant apie korupciją Lietuvoje reikėtų drąsiai sakyti tiesą. Beje, kitų garbingų svečių nė nereikėjo įkalbinėti: nė vienas iš jų nevyniojo žodžių į vatą. Korupciją palyginęs su valstybe graužiančiu vėžiu, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, kalbėdamas apie dabartinę padėtį vietos savivaldoje, atvirai iškėlė vergo sindromo problemą. Pasak jo, po rinkimų pasikeitus vietos valdžiai imamos „valyti“ visos atsakingų darbuotojų grandys. „Iki valytojos nusileidžiama. Jei nesi tos partijos, tos grupės ar politinės jėgos atstovas, prarandi viską. Tiesiog žmogus tampa vergu savo gyvenamojoje teritorijoje, savivaldoje ir žino, kad įsidarbinti čia nėra jokių galimybių, iki valytojos nusileidžiama. Jei nesi tos partijos, tos grupės ar politinės jėgos atstovas, prarandi viską“, – sakė ministras. O tokių procesų rezultatas, anot S.Skvernelio, yra Lietuvoje susidariusios kunigaikštystės, kuriose žmonės beteisiai, susieti baimės, kur įsidarbinti neįmanoma be „aukščiausiosios valios“, kur viešųjų pirkimų konkursuose laimi tik atitinkamos susijusios įmonės, ir tai esą nepriklauso nuo vienos ar kitos politinės jėgos.

Iš kas trečio laukta kyšio

Savivaldos kunigaikštystėse įsikerojusios korupcijos šaknys yra dar gilesnės. To neslėpė ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius. „Kai valstybėje sukuriama perteklinė suvaržymų biurokratinė sistema, verslas ar žmogus renkasi: ar skųsti juos ir tiesioginį kyšio reikalavimą, ar nueiti paprastesniu, greitesniu ir įprastu keliu. Todėl nekaltinkime vien kyšių davėjų ar ėmėjų, kaltinkime ir tuos, kurie sukuria tą perteklinę suvaržymų, apribojimų, įpareigojimų ir vienašališkų sprendimų priėmimo sistemą. Kaltinkime tuos politikus ir valdžios žmones, kurie jos nekeičia“, – ragino jis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka priminė naujausio Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenis: Lietuvos gyventojai korupciją laiko šešta pagal aktualumą Lietuvos problema po mažų atlyginimų, nedarbo, alkoholizmo, emigracijos ir didelių kainų. Net 95 proc. šalies gyventojų mano, kad korupcija yra labai plačiai paplitusi, ir vos 17 proc. tiki valstybės institucijų pastangomis su ja kovoti. „Eurobarometro“ duomenimis, 29 proc. Lietuvos gyventojų (didžiausias skaičius visoje ES) teigia, kad per pastaruosius metus už paslaugas viešajame sektoriuje iš jų buvo paprašyta kyšio arba tikėtasi, jog jis bus duotas. Analogiškas Latvijos rodiklis – 6 proc., Estijos – 4 proc., ES vidurkis – 4 proc. Taigi, skaičiai kalba patys už save.

Korupcijos termometras ir mokymai

Kaip kovoti su korupcijos vėžiu Lietuvos savivaldybėse ketina Lietuvos pramonininkų konfederacija, šiam projektui gavusi daugiau nei 689 tūkst. eurų paramą (Norvegija tam skyrė 568 tūkst. eurų, likusią dalį – Lietuva)? Projekto vadovo Vaidoto Petronio, VšĮ Projektų valdymo ir mokymų centro direktoriaus, teigimu, esminis dalykas – korupcijos savivaldybėse rodiklio identifikavimo ir matavimo metodikos sukūrimas. „Kai turėsime tą metodiką, galėsime pamatuoti indikatorius, kurie labiausiai lemia socialinius ir ekonominius rodiklius savivaldybėse, kaip kyšiai daro įtaką tiems rodikliams“, – aiškino V.Petronis. Tada, pasak jo, automatiškai bus galima reitinguoti Lietuvos savivaldybes pagal korupcijos lygį. Projekte, kuris buvo pradėtas praėjusį rugsėjį ir bus baigtas šių metų spalį, dalyvauja 10 šalies savivaldybių. Jos esą bus sujungtos į Lietuvos ir Norvegijos kovos su korupcija institucijų bendradarbiavimo tinklą ir sieks perimti „gerąją Norvegijos patirtį korupcijos prevencijos srityje vietos savivaldos institucijose“.

Kaip visa tai atrodys praktiškai? Sprendžiant iš šio antikorupcinio projekto vadovo žodžių, 10 savivaldybių bus kuriamos ir įgyvendinamos antikorupcinės priemonės. „Mes ne tik sukursime tuos įrankius ir priemones, bet ir mokysime bei šviesime darbuotojus, nes tada, kai jie pradės atskirti, kas yra dovana, o kas yra kyšis (labai dažnai tas pats dalykas įvardijamas skirtingais žodžiais, kad būtų galima nusimesti atsakomybę), tikiuosi, viskas pradės keistis, – sakė V.Petronis. – Subursime vietos verslininkus, politikus, nevyriausybines organizacijas. Kalbėsime apie konkrečias korupcijos problemas tose savivaldybėse.“ Vėliau jose esą bus pradėti mokymai savivaldybių tarnautojams: jie bus ne teoriniai, o praktiniai, paremti konkrečių korupcijos apraiškų atvejų analizėmis kiekvienoje savivaldoje.

Taigi, metodikos, identifikatoriai, mokymai, atvejų studijos... Kaip visa tai panašu į pastangas malti korupciją tuščiomis girnomis, prie kurių keliamo triukšmo per daugybę metų taip pripratome, kad jo net nebegirdime...