Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Konstitucinė rimtis ir užminuota praeitis

Pilietinę Lietuvos rinkėjų biografiją Konstitucinis Teismas papildė nauju svarbiu įrašu. Ėjote į rinkimų apylinkę rinkti savo miesto ar rajono merą? O gal netgi pats buvote juo daugumos balsavusiųjų išrinktas? Pamirškite senas kalbas apie demokratijos šventę – jūs dalyvavote antikonstitucinėje veikloje!

Lietuviškos pasakos

Turbūt tai stulbinanti naujiena visiems, kurie 2015–2021 metais dalyvavo tiesioginiuose merų rinkimuose. Bet yra ir geroji pusė: nors Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad galiojanti merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, visi galime apsimesti, kad nieko apie tai negirdėjome, ir į garbių teisėjų nuomonę nekreipti dėmesio. Juk jie patys pranešė, kad šis KT nutarimas įsigalios tik 2023 m. gegužės 3 d. Na, jūs supratote. Nelabai? Tada dar kartą, lėčiau. Pirmadienį sužinojome, kad merų rinkimai – antikonstituciniai, bet pamirškime šitą nešvarų reikalą dvejiems metams, kol įsigalios KT nutarimas, nes iki to laiko niekas nesikeis.

Antikonstituciškai išrinkti merai galės toliau eiti pareigas, o rinkėjai – rinkti naujus merus, pavyzdžiui, šį sekmadienį Radviliškio rajono savivaldybėje. Visa tai dvejus metus nepažeis Lietuvos įstatymų: na, tiesiog taip teisininkai mato pasaulį. O pirmojo 2023 m. gegužės antradienio vidurnaktį – šnai! – lyg burtų lazdele mostelėjus tie patys merai jau taps neteisėtai išrinktais – taip, kaip pasakose princas akimirksniu pavirsta varle. Kartu į nieką pavirs ir Lietuvos rinkėjų lūkesčiai, sieti su tiesioginiais merų rinkimais, jų įsipareigojimais žmonėms, atsakingesne vietos valdžia. Jie iškart taps niekiniai, antikonstituciniai. Neliks ir pačių tiesioginių merų rinkimų, jei Seimas laiku nepataisys Konstitucijos.

Laikinas atminties apie tokių rinkimų neteisėtumą atėmimas, kurio griebėsi KT, turi svarbią gydomąją reikšmę: ar įsivaizduojate chaosą, kuris valstybėje kiltų staiga paskelbus, kad visi miestų ir rajonų merų potvarkiai per 6 praėjusius metus yra negaliojantys nuo pat jų priėmimo? Na negalima taip su žmonėmis, net ir Lietuvoje. Todėl KT paskelbė atidedantis savo nutarimo oficialųjį paskelbimą (tuo pačiu ir įsigaliojimą), kad nesusidarytų „teisinio reguliavimo vakuumas ar kitos neapibrėžtys, dėl kurių galėtų būti iš esmės pakenkta kurioms nors Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms.“ Turbūt visi suprantame, kad valstybėje turi būti išlaikytas teisinis stabilumas, konstitucinė rimtis.

Tykančios minos

Tačiau ją blaško neramus klausimėlis: kaip galėjo nutikti, kad mūsų valstybėje 6 metus niekas nepastebėjo, jog tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai? Gal iš jos dėl varganų atlyginimų emigravo visi teisininkai? Gal dėl lėšų stokos uždarytas Seimo kanceliarijos Teisės departamentas? Likviduota Teisingumo ministerija? Išvaikyta universitetų teisės fakultetų profesūra? Išmirė visi teisėjai konstitucionalistai? Pagaliau ar per tuos metus nė vienas Konstitucinio Teismo teisėjas nebuvo nors per klaidą atėjęs į tiesioginius savo savivaldybės mero rinkimus? Gal pražiopsojo tokį antikonstitucinį išpuolį? Dabar šaipytis iš tokio teisininkų luomo neįgalumo lengva, bet ar teisinga? Juk žinome, kad KT savo iniciatyva bylų dėl įstatymų atitikimo Konstitucijai nesprendžia, būtinas teismo, Vyriausybės, grupės Seimo narių, fizinio ar juridinio asmens kreipimasis. O dėl tiesioginių merų rinkimų grupė Seimo narių, daugiausia konservatoriai, į KT kreipėsi tik 2019 metais. Lyg tyčia sutapo, kad KT savo sprendimą dėl to priėmė kaip tik tuo metu, kai valdančioji dauguma sumanė svarstyti rinkimų tvarkos reformą Lietuvoje.

R. Dovydėno pieš.

Kadangi ne visų lietuviškų pasakų pabaiga būna laiminga (pasitaiko ir siaubo žanro siužetų, ir apskritai pasakų be galo), negali nekelti susirūpinimo ir dar vienas klausimėlis. Jei niekas tiek laiko nepastebėjo, kad merų rinkimai gali prieštarauti Konstitucijai, kokie dar netikėtumai mūsų laukia? Kiek ir kokių konstitucinių „minų“ prikaišiota praeityje, kai Seimai vienas po kito lenktyniavo, kuris priims daugiau įstatymų? Gal po metų kitų sužinosime, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymai, kuriais remiantis kažkas gavo socialines išmokas, paramą verslui, ES finansavimą, senatvės pensiją, nemokamas medicinos paslaugas ar įgijo aukštąjį išsilavinimą? Kiekvieną gyvenimo Lietuvoje sritį užkėtę įstatymų brūzgynai tokie dideli, kad beveik neįmanoma prasibrauti pro juos be skausmo ir kraujo. Net ir tie, kurie jaučiasi ramūs, nes visą laiką laikėsi įstatymo raidės, vieną dieną gali sužinoti, kad vienas ar kitas įstatymas, pasirodo, buvo antikonstitucinis, ir susidurti su pasekmėmis, nors įstatymai atbuline data ir negalioja. Pasakose būna visaip – užtenka kam nors kreiptis, ir kadaise konstituciškai „užminuota“ praeitis gali driokstelėti taip, kad sugriaus ne tik kažkieno dabartį, bet su kaupu užteks ir ateičiai.

Už nieką neatsako

Buvęs Seimo pirmininkas, advokatas Artūras Paulauskas, paklaustas, kaip valstybėje galėjo susidaryti padėtis, kai suabejota seniai vykstančių rinkimų teisėtumu, iškart „reabilitavo“ kolegas teisininkus. „Atsimenu, kad mes būdami Seime dar bene 2004 metais irgi svarstėme apie tiesioginius merų rinkimus, ir man teko bendrauti su kai kuriais konstitucinės teisės specialistais. Jie jau tada sakė – būkit atsargūs, nes Konstitucijos straipsnis, kuris reglamentuoja savivaldą, yra visiškai neatskleistas, konstitucinė doktrina šiuo požiūriu nesuformuota, ir bet koks įsikišimas į šią sritį gali sulaukti konstitucionalistų prieštaravimų. Prisimenu, kad mes tada svarstėm, svarstėm, bet taip nieko ir nepriėmėm, nors keli variantai buvo paruošti“, – sakė A.Paulauskas.

Jam dirbant Seime esą pasitaikydavo atvejų, kai politikai buldozeriu stumdavo įstatymų projektus, nors Seimo Teisės departamentas buvo pateikęs išvadą, kad jie gali prieštarauti Konstitucijai. „Atseit nesvarbu, priimkime, o paskui Konstituciniame Teisme pasitikrinsime. Manau, toks požiūris į Konstituciją, apskritai į teisės sistemą gyvuoja todėl, kad iš esmės niekas nėra atsakęs, bent jau savo kišene, už tokius sprendimus. Už materialinę žalą, padarytą piliečiams, verslui, dėl Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų. Jeigu būtų pareikalauta atsakomybės iš Seimo narių, kurie balsuoja, gal tada jie į tai žiūrėtų atsakingiau? Gal prieš keliant ranką ar spaudžiant mygtuką pagalvotų: o gal man regreso tvarka ateis reikalavimas susimokėti? Tada galvotų kitaip. Bet nėra tokios atsakomybės sistemos, todėl ir balsuoja lengva ranka“, – sakė A.Paulauskas. Jis pritarė nuomonei, kad tokia praktika formuoja teisinį praeities nenuspėjamumą – esą dabar, kai kreiptis į KT dėl bet kokio įstatymo gali ir fiziniai asmenys, neaišku, kas ir kada išlįs.

Įkals didžiausią vinį

Remigijus Žemaitaitis yra tarp Seimo narių, kurie praėjusioje kadencijoje kreipėsi į KT dėl merų rinkimų konstitucingumo. Pasak jo, beje, taip pat teisininko, jis tam pritaręs. „Kai kuriose savivaldybių tarybose keičiasi valdančiosios daugumos, jos palieka merus be patarėjų, be vicemerų. Tarybos sekretoriatus naikina. Tada kyla klausimas, kokius įgaliojimus turi tiesiogiai renkamas meras ir kokios jo funkcijos. Tokie dalykai teisine prasme man atrodo nenormalūs. Patikrinti tikrai reikia, ir nereikėtų to bijotis“, – sakė politikas.

Ar po KT sprendimo nebus išvis numarinta tiesioginių Seimo rinkimų idėja – juk Konstitucijai taisyti reikia ne mažiau nei 94 Seimo narių balsų? Pasak R.Žemaitaičio, galima neišvengti KT politikavimo, nes dabartinis KT pirmininkas esą akivaizdžiai atstovauja konservatorių partijai. „Manau, jog Seime „čia ir dabar“ bus keičiami tiesioginiai merų rinkimai, nes tam, matyt, yra tariamasi su pačiu KT teisėju, kad jis pripažintų juos negaliojančiais. Ne veltui A.Vyšniauskas ir kiti konservatoriai inicijavo darbo grupę rinkimų sistemai pakeisti. Tad viskas labai susieta, tik kad susiūta baltais siūlais juodame fone“, – apie politinės naudos siekimą atšaukus tiesioginius savivaldybių merų rinkimus svarstė pašnekovas.

Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius turbūt kaip niekas kitas žino atsakymą į klausimą, ar su tiesioginiais merų rinkimais siejami rinkėjų lūkesčiai nėra tik iliuzija.

Pernai konservatoriams savivaldybės taryboje subūrus naują valdančiąją daugumą, meras ir jo rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ nariai liko mažumoje. Naujoji valdžia paskyrė kitus savivaldybės administracijos vadovus, o neseniai ir patį merą paliko kaip be rankų: jo politinio pasitikėjimo tarnautojų pareigybių skaičių sumažino nuo 3 iki 1. Merui nebeliko nieko kito, kaip tik kreiptis į teismą dėl nepagrįsto savivaldybės tarybos sprendimo, susiaurinusio įstatyme numatytas jo galimybes vykdyti savo pareigas.

„Nuo 2015 m. įvedus tiesioginius merų rinkimus neva buvo padidintos merų galios. Bet ar iš tikrųjų? Mano pavyzdys parodė, kad tikrai ne. Vietos savivaldos įstatyme yra daug punktų, kuriuose įrašyta „mero teikimu / siūlymu / nurodymu“ arba „meras skiria / atleidžia / tvirtina / organizuoja“ ir panašiai, tačiau vieningai balsavę tarybos nariai tokią situaciją gali pakeisti. Visuomenė deda daug vilčių į tiesiogiai jos renkamą merą, daug iš jo reikalauja, bet ar visada jas galime pateisinti, jeigu mums surišamos rankos?“ – klausė A.Kalnius. Jo teigimu, merai neabejotinai turėtų būti renkami tiesiogiai, tačiau reikėtų didinti ir jų galias, nes pasikeitus valdančiajai daugumai meras realiai jas praranda. „Jeigu dabartinė valdžia priims sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų uždraudimo, tai bus didžiausia vinis į demokratijos Lietuvoje karstą“, – sakė A.Kalnius.

Nesinorėtų užbaigti pesimistiškai, tuo labiau, kad viešumoje reiškiamos nuomonės dėl paties KT konstitucingumo jau keičia lietuvišką politinę tautosaką. Stebuklinė pasaka apie teisinę valstybę virsta pasaka be galo. Porinama, kad patį KT ištiko rimta krizė: pirmą kartą po 1992 m. priimtos Konstitucijos beveik metus nebuvo paskirti trys nauji KT teisėjai, nors „senųjų“ konstituciniai įgaliojimai pasibaigė dar 2020 m. kovo 19 d. Tačiau visą tą laiką KT toliau posėdžiavo. Stebimasi, kad dabartinio Seimo narių priesaikas priiminėjo KT pirmininkas, kurio įgaliojimai neva negalėjo būti pratęsti praėjusį pavasarį pasibaigus jo kadencijai, todėl esą kyla klausimas, ar jis pagrįstai eina KT pirmininko pareigas. Ar atėjus kitai valdžiai ir kitam KT kartais nepaaiškės, kad ankstesnės sudėties KT veikla taip pat prieštaravo Konstitucijai? Nejau ši pasaka – be galo? O gal pati tauta, lietuviškų pasakų kūrėja, rastų laiko sugalvoti jai laimingą pabaigą?

Rekomenduojami video